31-oji Sausio 13-oji

Apgailėtina.

Toks būtų įvertinimas vos vienu žodžiu, iki ko privedė esama valdžioje IVA+ koalicija šią šalį (arba klaidingai vadinamą valstybę) ir jos tautą (arba visuomenę, nevadinant kaip šaika niekinamai čia gyvenamų žmonių tik kažkokia “populiacija“).

Ką valdžia dabar krės?

Nuoroda į PODCAST S02E4 teksto apačioje:

---

Suvalkiečių liaudies patarlė visuomenės ląstelės santarvės klausimu pataria: mylėk kap dūšią – krėsk kap grūšę!

O sakykite, ar jūs dar pamenate, ką taip aršiai kalatojo tarsi bokso, arba krėtė tarsi minėtąją, kriaušę, premjeras Andrius Kubilius II-asis praeitos krizės metu?

Klausiu jūsų su ta sąlyga, kad jūs dar nedemonstruojate išrinktąjam JAV Prezidentui būdingų smegenų veiklos savybių, bet kad sutariame dėl vėl čia atėjusios ekonominės krizės, net jei toji krizė yra ekonomikoje ne dėl ekonominių priežasčių, o pandemijos pasekmių, ir nepriklausomai nuo to, kad jai ir taip jau metas buvo ateiti, apie ką ir savo išskirtiniame interviu Romui Sadauskui esu priprognozavęs prieš daugiau nei dvejus metus.

Pašalpinė ekonomika (3/3): dalybos vardan daugybos, pridėjus be atimties

Jei jau pirmoje šio ciklo dalyje sutikome, kad ekonomika sustojo, ir rejke kaška dariti™, ir tas kažkas yra pašalpos dabar prašantis verslas, tai antroje dalyje išsiaiškinome, kas gi konkrečiai tas verslas, kuriam duoti, ir kas ta valstybė, kuri dabar jau privalo (o tikrai privalo?) duoti pinigų.

Taigi, sakote, juk ekonomika iš esmės sustojo, nes nustojo suktis tas gyvybinis verslo-valstybės-namų ūkių pinigų ratas: verslas nebeparduoda, namų ūkiai neperka, verslas nesamdo (tik formalumas, kada faktiniai bedarbiai bus jau išties išbraukti iš nominalių algalapių verslo subjektuose), namų ūkiai tuoj irgi pritrūks pinigų, nes juk jų pačių tas verslas irgi nebesamdo, ir valstybė, suprask, privalo (nes juk pati valstybė, rupūžė plaukuota, gi ir sustabdė ekonomiką!) tučtuojau gelbėti verslą žmones (!), nes tuoj nebeturės juk ir pati pajamų savo funkcijoms vykdyti iš tų surenkamų mokesčių, kadangi nei verslas, nei namų ūkiai nebeturės pinigų tiems mokesčiams valstybei sumokėti.

* * *

Pašalpinė ekonomika (2/3): fantominiai veikėjai dūminiame naratyve

Kaip minėjau praeitame įraše, aš jau matau, kad pati populiariausia tezė, tampanti iš naratyvo jau ir nacionalinės vienybės šūkiu (kitaip tariant – reikalavimu vykdymui!), dabar yra ši:

• kadangi ekonomika sustojo (arba: buvo valdžios dirbtinai sustabdyta – kaltininką reikalaujamam kredito apmokėjimu įvardiname taip, kad neišsisuktų nuo pareigos!), tai būtina paremti verslą, nes… (nes – ką?) nes būtina visiems mums sugrįžti į vakar išsaugoti ekonomiką!

Trumpam darom pauzę, kaip sako alko-psichiatras su ministerio portfeliu ir šaulio berete, ir darkart perskaitome tezę bei argumentą…

Pašalpinė ekonomika (1/3): įžanga į pereinamąją fazę

Kaip žmogus pozityvus ir optimistas (ša, bambekliai, ko čia žvengiate dabar?!), tai praeitą savaitę linksminausi stebėdamas upes ir marias jau priverkusius Lietuvos viarslinykus™, kaip jiems dabar reikia paramos pašalpos iš valstybės, ir kurie kažkaip dabar “pamiršo“, kaip jie niekindami pašalpiniais vadino visus tuos proletarus (samdomus darbuotojus), kurie, suprask, neužsikoučinę plušėti pas juos, tokius neprilygstamus verslo guru bei darbdavystės dievus, už pusę minimalkės (čia tikra istorija apie vieną balionų šalies tamošių, kuris dievagojosi, kad pas jį minimumo niekas negauna, nes… jis buvo pats pričiuptas ieškantis darbuotojų už pusę, tai juk kaip ir nemelavo, a’ ne-a?), jau nekalbant apie tai, kad tas visas pašalpines lervas reikia nuvaryti už tas pašalpas atidirbti.

Tai, kas yra klaikiai ironiška, jau reikia visiems susimesti ir dabar duoti šitam vargšiukui viarslui. Kadangi šis “visuomenės ir ekonomikos geradaris“ juk užsiima labdaringa (sic!) veikla, neleisdamas taip tiems nevykėliams išstipti badu.

Darbdaviai gi jie. Darbą duoda, nu.

Ką jūs, nevykėliai, nesugebantys net emigruoti “silkių uodegų skusti bei viščiukų galvų sukinėti“, be jų sėkmingos sėkmės™ ir pavydėtino (!) verslumo įžvalgų darytumėt išvis?!

VilNews (2): Baltijos Kelias, kremlinės rozmarinės bei re-imigracijos pyarinės manipuliacijos

Nors cukermaninis minčių plovimo fabrikėlis ir toliau stumia orvelizmą į mases per savo matricos FB, eilinį kartą mane ir vėl blokuodamas savaitei, nes kažkokiam progresyvistpalaikiui nepatinka vokiečių kalbos ironiškai pacituota patarlė apie darbą ir laisvę komentare, atsakant, kad geriau tie kinai man detalių bankrutavusiam 2011 metais švedų lėktuvui pagamintų, kad iš jankių 2013 metais juos perpirko (tiesa, aparatas vis tik pagamintas buvo suomių italams), bet čia kol kas juk galite skaityti, ir aš čia galiu rašyti tiek, kad ir perskaityti jau neįstengsite.

Kas iškart suponuoja klausimą, o tai kada pagaliau paleisiu verčiau Youtube kanalą, užuot senamadiškai dėliojęs eilutes kringeliais.

Einamoji politika: o davaj parėkaujam!

Apsikask tu po pernykščiais lapais! – sako vienas iš lietuviškų nedraugo pasiuntimo už akiračio būdų, o aš šiurenu jau demisezoniniais batais auksaspalvius klevų lapus po Vilniaus grindinį (#šimašeu!) ir galvoju, kai toks gražus tas sezoninis intarpas rudenį, vadinamas bobų vasara pas mus, o indėniška – anapus Atlanto, tai va tuomet pats sveikiausias dalykas yra “neskaityti bolševikinių laikraščių“, anot profesoriaus Preobraženskio iš Michailo Bulgakovo romano “Šuns širdis“ patarimo jo kolegai daktarui Blumentaliui.