You are currently browsing the tag archive for the ‘rašizmas’ tag.
Drybsau tingiai kaip katukas aną vakarą pas draugę ant sofos po to, kai jau raudonu (!) vynu suliejau jos baltus (!) kailinius užtiesalus, ir spoksau į kabelinės televizijos transliuojamus nubukėjimo (kuo aš su likusiu bordeaux kiekiu ir užimtas, praskalbtam kailiui, turiu omeny ne savo, o užtiesalo, džiūstant vonioje) serijalus.
It’s a Sony! – kažkur pasąmonės gelmėse man atsišaukia iki sąmonės pusrutulių vėpsomo kanalo pavadinimas su įkaltu per reklamas kokybišku (sic!) prekiniu ženklu.
Kanalas tai Sony, filmas anglų gamybos, nors ir pagal rusų grafo romaną “Karas ir taika“, bet kažkodėl manyje pažadinamas anglų kalbos mokytojas:
– Kodėl aš šitą brexitinių glušių už jų mokesčių mokėtojų pinigus BBC suklijuotą muilo operą, teatleidžia man grafas Storulis, dabar turiu žiūrėti rusiškai?!
Gegužės 9-oji vietoje džiaugsmo taika eilinį kartą sukelia pliūpsnį piktų ir neigiamų emocijų – vieni piktybiški koloradkėmis bemosuojantys draskys berankovius marškinukus sau ant krūtinės, kaip jie (bent jau besitapatinantys su savo diedais) išvadavo pusę Europos, o “išvaduotieji“ (ypač nuo nuosavos valstybės ir privačios nuosavybės socialistinio nacionalizavimo metu) jiems baksnos pirštu, kad ta jų neišvaduota Europos dalis tai kažkaip anuomet ir liko laisva, skirtingai nuo “išvaduotosios“.
NObama pirmasis parodė smirdukui pavyzdį, atsisakydamas vykti į rašizmu persunktą šalį švęsti pergalės prieš fašizmą (nes toje teritorijoje veikiau fašizmas švenčia pergalę).
Huilo ir lieka huilo. Angelė ir taip turi alibi, britai išlaiko pokerface, bet neabejoju, kad mestels kažkokį dviprasmį ad hominem angliško humoro bajerį, o prancūzai visai nenori klausytis dar to vietinio zyzimo dėl Mistralių (juolab, kad babkių tai už prekę negrąžino).
Dabar lauksiu, kol mūsų “šaunioji“ LSD šutvė ir Ko.(m-partija) ims kvykauti, kad ne taip suprato, kad taip nedera elgtis, kad reikia su ruskiais (ne rusais, su tais tai niekas nesipyko, bet anų, nesusipykusių su protu, ne tiek ir daug) draugauti, ir pan.
Šiaip Huseinovičius įdomiai Kalėdų ir Hanukos proga sveikina, sakyčiau.
Žinutė rusistinei “leudžej“
Aš jums ne Andrius Užkalnis, todėl apie šią dieną parašysiu dykai, grubiai ir tiesmukai:
O, ačiū, kad iškart klausiate, kur aš buvau 1989-tais šią dieną – taigi Maskvoje, karinis dalinys Nr. 93544 prie taksi parko, ir ten mane išvežė prieš pusmetį nelabai klausdami mano noro, kur aš noriu tarnauti, ir ar iš viso noriu sovietų armijoje tarnauti.
Tad dabar, ko gero, neturėčiau teisės iš viso pasisakyti, nes “manęs Baltijos Kelyje nebuvo“ (kaip ir didesnės dalies pietų bei vakarų Lietuvos, tarp kitko, bet čia tema ne apie socializmo grimasas asmeninio, sic!, transporto klausimu)?
O klausimas – taigi ką šiandien ŠVENČIAME su tuo juodu kaspinu prie vėliavų?
Pirma reakcija, išgirdus apie numuštą virš Ukrainos oro erdvės, esančios virš nekontroliuojamos teritorijos, Malaizijos lėktuvą, kuris šįkart mistiškai (kol kas – bet dar ne vakaras) neprapuolė, yra labai natūrali: fuck.me.running…
Bet kai natūralus pasipiktinimas atlėgsta, ateina šaltas suvokimas ir kartu nusivylimas: ogi nieko nebus. Numušė. “Jis paskendo“ – kaip mestelėjo CNN eteryje Huilo savo frazę apie “Kurską“.
Lėktuvas?
Gal, sakau, parašyti padėką Vinitai, kad per kabelį paleido TNT Films kanalą, kur, vietoje iš mokesčių mokėtojų ir Gazprom apmokėtos filmų propagandos piervabanditsku stiliumi, kuriuose ruskiai herojiškai žudo banditus ir fašistus, dabar rodo Holivudo filmą apie 2008 metų Gruzijos karą, kur jau ruskiai yra banditai ir fašistai (based on true story, be to)?
Šiaip filme 5 Days of August 2011 Saakašvilio (vaidina Andy Garcia) dialogai tarsi Ukrainos dabartiniams įvykiams rašyti – ypač dalis apie ES ir susirinkimus, aha. Skaityti pilną įrašą »
Kai pastarosios dienomis žiūriu, kokius blėnis skiedžia daragoj tovarišč™ Butkevičius ir Lioleko bei Boleko trečiasis brolis™ Olekas, tai džiaugiuosi, kad vietoje pirmojo į ES susitikimą važiavo Jos Puikybė Dalia, o ir antrojo niekas NATO susirinkime nesulaukė.
Bet tai kaip tas Raškos imperializmas susmulkėjo: anksčiau taikdariais būdavę ir telniaškes ant krūtinių herojiškai ir su aplombu draskę, besipuikuodami ant makufelių atsmauktomis žydromis beretėmis.
Dabar gi putinjugendui tenka klonuoti savo zadornoviškai nekenčiamų pindosų šalmus, mažiausiai 20 metų pasenusį kamufliažą kurti kaip Waffen-SS raštų, bet iš Rambo filmų nužiūrėjus pasiuvimą, slėpti veidus po slidininkų kaukėmis ir netgi gėdytis skiriamųjų ženklų.
Samooborona, my ass. Skaityti pilną įrašą »
Tai dar nepasisakiau gi geopolitikos klausimais ir apie Vilniuje vykstantį viršūnių susitikimą, ane?
Bet kad pasisakyti nelabai ką yra. Ukraina pasielgė einamuoju momentu teisingai, kad nepasirašė. Kaip bus tolimesnėje perspektyvoje, tai nelabai ir kas žino, o prognozuotojai kalba tik pagal savo norus ar ambicijas.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai