You are currently browsing the tag archive for the ‘realpolitik’ tag.
Prieš septynerius metus buvau sudaręs gana smagų svarbių įvykių, reiškinių bei žmonių sąrašą, tai, pagalvojau, kodėl gi to nepadarius šiemet?
Tiesa, nominacijas irgi sau va imsiu ir pakeisiu, ir išvardinsiu tik trejetuką (nes daug vežimu veža, sakoma), kuris man atrodo įdomiausias ir pagal šio tinklaraščio esmines temas – vidaus politiką, ekonomiką bei verslą ir pasaulinę politiką:
Šeštadienį Lietuva deramai perlaidojo Adolfo “Vanago“ Ramanausko palaikus – pirmojo Sąjūdžio (LLKS – Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdis), nuo kurios gimė ir antrasis, mums labiau artimesnis Sąjūdis, laikinai ir, kaip parodė istorija, amžinai LLKS ėjusį vado pareigas (nes Jonas “Vytautas“ Žemaitis tuomet jau buvo patyręs insultą).
“Oi, užsičiaupk, Borisai, dėl dievo meilės!“ – maždaug taip pasakė kantrybę praradę per išplėstinį G-7 susitikimą dėl Sirijos Italijoje Vokietijos ir Prancūzijos šalių užsienio reikalų ministrai Labradurniui Borisui (angl. Boris “Labradoodle“ Johnson) į jo iniciatyvą įvesti daugiau sankcijų Rusijai.
Kilus LS skandalui dėl kyšio, iš pat pradžių jau rašiau, kad šaknų dėl šitos STT pakišos LS pirmininkui Eligijui Masiuliui dera ieškoti ne Goštauto ir net ne Jakšto, bet Barboros g.
Kam buvo juokinga, o kas bent jau sutiko, kad seni kompartiniai nomenklatūros kadrai su šeškučiais, kaip jie vadina savo prasmirdusį, bet pūkuotu apsimetantį jaunimą, nors gers ta proga šampaną.
Tiesą sakant, tai viena iš istorijų, kurios nebenoriu daugiau sekti ir gilintis.
Neslėpsiu, Eligijui spaudęs esu ranką ir gyvai viename iš buriuotojiškų renginių, kada jis pristatinėjo Romo knygą, o aš replikavau savo ruoštu iš salės (kad po renginio poniai Puteikienei pasakiau, nežinodamas, kas ji tokia, kad Naglis yra psichopatas, tai čia kita istorija).
Laimėjus kažkokiai šyzos partijai Graikijoje ir premjeru tapus jos lyderiui Cipai, prasidėjo smagumai graikišku stiliumi, kuriuo visi baubinosi dar gerokai iki išankstinių rinkimų.
Nežinau, kaip jums, man tai kaip ir metas spragėsiams atėjo. Aš jau rašiau, kodėl iš esmės laimėjo šitie nacionalsocialistai, anot mūsų ne ką mažiau šlapiu maišu trenkto Prietaiso pareiškimo per radiją.
Bet tai kaip visos šalys laimi, kai jedinstvininkai pasitraukia iš padugnių bei pašlemėkų koalicijos™:
- Pan tovarišč Tomaševski vėl balne, nes prieš rinkimus purslosis, kaip lietuviai lenkus (tik jis čia kuo dėtas?) skriaudžia, net va iš vyriausibes™ išmetė.
- Daragoj tovarišč™ Prietaisas atkunta – jau ir taip skystimukas buvo, tai dabar vis mažiau lika tų, prieš kuriuos susigūžus lementi ir nuomonę triskart dienoje keisti (iki piet skaičiuojant).
Pirma reakcija, išgirdus apie numuštą virš Ukrainos oro erdvės, esančios virš nekontroliuojamos teritorijos, Malaizijos lėktuvą, kuris šįkart mistiškai (kol kas – bet dar ne vakaras) neprapuolė, yra labai natūrali: fuck.me.running…
Bet kai natūralus pasipiktinimas atlėgsta, ateina šaltas suvokimas ir kartu nusivylimas: ogi nieko nebus. Numušė. “Jis paskendo“ – kaip mestelėjo CNN eteryje Huilo savo frazę apie “Kurską“.
Lėktuvas?
Lietuva atsiėmė ieškinį arbitraže prieš Gazprom.
“- Aš teigiamai vertinu Neverovičiaus darbą“ – kaip sakė ponia Grybauskaitė dar iki atsiimant ieškinį.
Negirk dienos be vakaro ir nesakyk op, kol neperšokai griovio – kalba leudės™ išmintis.
Smalsu, kiek dabar Ukrainoje yra piliečių (ne titūškių), kurie vis dar įsitikinę, kad jiems nereikia NATO, nes su rusais labai apsimoka draugauti, ir niekas jų nepuls?
Kažin, ne santykiniais, o absoliutiniais dydžiais, ar jie dabar dar surenka bent pusę tiek, kiek Lietuvoje yra pakstelėjusių kaikarynę, kurie taip pat nacionalinį saugumą marčiulionina? Skaityti pilną įrašą »
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai