You are currently browsing the tag archive for the ‘rusija’ tag.
Aš nemanau, kad mes šiandien jau esame subrendę adekvačiai diskutuoti Antrojo Pasaulinio karo pabaigą mums, kaip tautai ir mūsų šaliai – ypač šiandienos karinių įtampų mūsų regione ir vykstančių karinių veiksmų Ukrainoje kontekste, kada tiesiog stovime ant trečiojo pasaulinio karo slenksčio, jei optimistiškai laikysime, kad jis dar tarsi ir nevyksta, nes, suprask, gi “ne branduolinis kaip turėtų (sic!) būti“ (nepaisant to, kad ukronacikai pleškina į Zaporožės AE, o naglosaksai šiems dar ir “nusodrinto“ urano sviedinių parūpino).
Tūlas dar ir nusistebės – o kam išvis ta tema diskutuoti dabar reikėtų?
Užbaigiant pirmoje ir antroje dalyse paminėtą temą, tai tas užsitęsęs karas Ukrainoje realiai jau visiems pasaulyje atsibodęs ir nueina į antrą planą, taip dirbtinai dėmesio centre palaikomas tik Europoje ir ypač pas mus – ir ypač isteriškai ten, kur ypač daug vidinių ekonominių ir socialinių problemų šalyje.
Juolab, kad ir denacifikavimu Vokietijoje užsiiminėjęs JAV seržantas Henry Kissinger bandęs paaiškinti savo establišmento aktyvistams, kad niekas prie smunkančios ekonomikos nekariauja! Biskutuką, mažum, tę da i lukterėkite, kap JAV atsispirs nuo dugno ir vėl ims atsigauti, o jau tada – kaaaaaaip!…
Suprasti – nereiškia pateisinti.
* * *
Šis įrašas visumoje jau buvo parengtas publikavimui prieš daugiau nei pusmetį mano Patreon paskyroje išskirtiniams abonentams, kuriuos ir stalius ant pirštų ten susiskaičiuotų, dar tą pačią pirmąją karo Ukrainoje dieną 2022-02-24, kuomet rašinėti realiu laiku žinutėmis paskiriems pašnekovams man pasidarė per dideliu apkrovimu, nors ištraukas pakelui vienam ar kitam esu jau permetęs.
Labai tikiuosi, kad šitas mūsų sorošėkų šaikos išprotėjusių savižudžių kompradorų karo su Rusija sukeltas eskalavimas ir siekis perkelti jau į Lietuvos teritoriją ne tik išsikvėpė, bet pagaliau nors kuriam laikui ir apsiramins, gal taip net ir pagaliau sulaukus oficialaus EK “leidimo“ nebepuldinėti tranzitinių krovinių iš Rusijos į Rusiją.
Apie jau trečiąjį metinį LR Prezidento pranešimą kalbėti nelabai yra ką.
Nebent tai, kad dar du tokie skaitalai jam telikę atvargti, ir jau galės prisijungti prie prezidentinių rentininkų būrelio, dirbdamas lygiai tą patį, ką ir dabar, t.y. ir toliau nieko, bet nors streso bus jam mažiau, o garbės, įskaitant ir priklausantį aukštam ir gražiam statusui VATinuką, liks lygiai tiek pat.
Nes ką tam politiniam nuliui pasamdyti rašeivos tezių kratiniu raiškiam perskaitymui iš Seimo tribūnos surašė – tą jis ten ir perskaitė kaip savo (gi ne Batka ir Huilo, kad patys improvizuotų, taip formuodami savo valstybių strateginį trendą).
Šiandien, kai mano uošvės gimtadienis šitai rašau ir publikuoju savo paskyroje Patreon, tas nepaskelbtas karas Ukrainoje jau vyksta 35-tą dieną, bet net kai skaitysite šį įrašą tinklaraštyje, tai šitas karinis konfliktas, matyt, vyks ir toliau jau 40-tą dieną – tačiau vis tiek karo nei viena pusė kitai pusei taip ir nebus vis dar paskelbusi.
Iš pradžių mane šitas Ukrainos delsimas tą Rusijos “spec.operaciją“ įvardinti karu pagal visas JTO procedūras ir tarptautines konvencijas išties stebino – aš dar suprasčiau tą Ukrainos valdžios pasimetimą pirmomis invazijos dienomis, tačiau juk tikrai neišlėkė tarsi akis išdegę URM ministeris su savo vykdančiaisiais pareigūnais į frontą skubiai atsišaudyti, nes net simboliškam ir visiškai teisiškai beprasmiam (neišspręsti teritoriniai ginčai!) prašymui priimti Ukrainą kandidate į ES to laiko kažkaip surado (kurio “nesuradę“ nuo Euromaidano laikų)?
Ne? O tai ko iki šiol tą karą pagaliau paskelbti Rusijai Ukraina delsia?
Dar mažai žuvusių, per mažai sugriovimų ir atimtos teritorijos, kurioje nebėra Ukrainos įstatymų?
* * * Skaityti pilną įrašą »
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Nors, pastebėsiu, kad šiaip pernykštis “gruodžio tezių“ Huilo “ultimatumas“ nebuvo juk nukreiptas prieš pačią Europą (todėl joks Europos “smuikininkas“ Ženevos derybose ir nereikalingas!), bet lietė susikirtusius vėl pindėjančios prieš pindosos Rusijos interesus prieš JAV Europoje, iš kurios pastaroji ir taip ne pirmas dešimtmetis traukiasi, o labradurniukas Borisiukas bando tapti JAV vietininku, stumdydamasis prie bliuduko su prancūzų pudeliuku Emanueliuku.
Karo Ukrainoje buvo juk galima išvengti (aišku, kaip man, tai geriausias sprendimas visiems laikams čia būtų Rusijos teritorijos atominis kiliminis bombardavimas, išdezinfekavus po to žiurkes, tarakonus ir bunkerinius kremlinus napalmu, viską tvarkingai užliejus iš viršaus asfaltu ir pristačius makdonaldsų).
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Labiausiai dabar mes šitą poveikį matome, aišku, per rusiškų dujų importą.
Visišku netikša marazmatiku atrodęs demencinis JAV Prezidentas Miegalius Džo dabar net švyti, kad jam sėkmingai pavyko primesti milžinišką ir ES tik nuostolingą verslo sandėrį, įbrukant mums “amerikietiškas“ suskystintas dujas vietoje importuotų pigesnių ir sąnaudas bendroje ES eksporto konkurencinėje kainodaroje sudariusių rusiškų.
Reikia pagaliau suprasti, kad ekonominė krizė nėra tik dabar beprasidedanti, apie ką vapsi mūsų bankiniai propagandistai (jetus, pagaliau savo sapalionėms ir mauricai išsigūglino žodelį stagfliacija!), vietoje ekonomikos vadovėlių studijavę tik niekinių apmokymo įstaigų išduodamiems niekiniams diplomukams privalomas užskaitai neoliberalios propagandos brošiūrėles, iš kurių pasidarę sau visiems gyvenimo atvejams špargalkėles.
Tad dabar jomis ir vadovaujasi, dėl ko gaunasi ypač juokingi tokie pasiūlymai, kaip antai “su infliacija kovoti dar didesne infliacija“ – t.y. kai monetarAstui yra “per daug“ pinigų, tai jo monetaristinis instinktas yra tik finansiniai sprendimai, užliejant laužą žibalu.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai