Kada sulauksime Vyckos lavono?

Jei dabar į šitą klausimą jums kilo pirmiausia mintis apie gerbiamąjį Profesorių ir nerinktąjį Prezidentą Vytautą “Tatą“ Landsbergį, save vadinusį muzikologu (matyt, dėl taip vadinamo “akademinio parazitavimo“ M. K. Čiurlionio asmenybės ir kūrybos eksploatavime, nors šunauja iš kirmėlyno amsi, kad vis tik jis dėstęs konservatorijoje, kur nebuvo rengiami būsimieji konservatorių šaikos pakalikai, mokslinį komunizmą, į kurį privalu ir anuomet buvo tikėti, kaip ir dabar į propagandą, lygiai taip pat melagingai vadinamą “mokslu“, nors marksizmas politinėje ekonomikoje yra viena iš liberalizmo atšakų, kai šiuolaikiniai “liberalai“, vadinantys save laisvėnais ar progresyviaisiais, tai aršesni neo-marksistai už patį Karlą), tai va jums, kaip landsbergistas ir megztųjų berečių kapitonas (© Audrius Bačiulis) pasakysiu, kad esate, tamstos, vatnykais, kremlinais ir visokiais antivalstybiniais šliaužiančio sąmokslo elementais iš penktosios kolonos!

Ne, aš apie tą kitą Vytautą – irgi taip nekarūnuotą, kaip ir nerinktą prezidentu (sic!), bet irgi de facto buvusį valstybės galva, dar anos imperinės Lietuvos karalių, pramintą ne amžininkų, o propagandistais padirbėjusių 500-tojo jubiliejaus proga tarpukario istorikų mums tuo Didžiuoju.

Nes, matau, tas vis dar skladuky užsivoliojusių karališkų palaikų “identifikavimo“ klausimas kiek užsitęsė.

* * *

Amoralios valdžios moralinė dilema

Sakykite, o kuriais metais jums buvo 10 metų?

Ne, palaukite, ne taip dabar paklausiau.

Faktiškai šis įrašas buvo parengtas kaip tik prieš mėnesį (draugai privačiuose susirašinėjimuose per žinutininkus jau prisijuokė dėl mano šitų “horoskopų“), bet aš dabar matau gal netgi labiau dera šį įrašą vis tik publikuoti Visų Šventųjų (sic!) proga, ir kaip tik simboliškai šiai mirusiai respublikai™ – Vėlinių išvakarėse.

Tad iškart dabar imame ir taip perkratome einamąją nuo 2020-ųjų gruodžio 11 dienos šiuo metu Lietuvos Respublikos 18-tąją vyriausybę (pagal jos ministerijų abėcėlinę tvarką), kuomet gi jiems ir joms buvo 10 metų amžiaus plius-minus 3:

Antroji banga?

Nuo rytojaus grįžta kaukės viešose vietose.

Nepamirškite, kad jos nuo nieko neapsaugo. Ir atstumo laikytis nereikia, nes čia tik gripas. Būkite drąsūs, kol dar patys nesusirgote – ir neleiskite pasauliniam farmacininkų sąmokslui jus įveikti!

O kas po pandemijos?

“Čiuožk ten, kur ripka bus, o ne kur ji buvo“

– Wayne “The Great One“ Gretzky, legendinis 20 metų NHL pražaidęs rezultatyviausias ir čempionų Stanley taurę 4 kartus pelnęs kanadietis.

* * *

Sakote, dabar vėl gąsdinsiu dar karantinui nesibaigus, kaip visi mirsime, ir džiugina, kad ne aš vienas?

Ne.

Bet pradžiuginsiu, kad prasukus laikrodžius valanda pirmyn į vasaros laiką, tai karantinas gi ta valanda sutrumpėjo (no pun intended)! Valio!

Taikaus pučo anatomija

Tai, apie ką aš iš esmės perspėjau dar vakar ryte (rašiau išties tai sekmadienį vakarop), įvyko tos pačios dienos vakarop (nors išties jie susiderino viską dar iki sekmadienio) – Lietuvoje de facto įvyko taikus pučas.

Nereikia savęs guosti, kad taikus ir be kraujo praliejimo, nes tai iš esmės vis tiek yra nedemokratinis būdas uzurpuoti valdžią – kitaip tariant, valstybinis perversmas.

Žaiskite – nereikia jums skaityti

Prasideda mokinukams eilinės atostogos, ir kol dar aš pavaduojantis anglų kalbos mokytojas provincijos mokykloje, tol tų atostogų cikliškai teikiamais privalumais irgi naudojuosi.

Ne, tai ne tai, ką pagalvojote, kad ir man atostogos – kai įrašas publikuojamas, aš riedu link Vievio (sic!) į seminarą su kolegomis, ir tai yra mano darbo dalis, nes mokytojai neturi atostogų, o užimtumo (projektinės veiklos ar privalomojo kvalifikacijos kėlimo) jiems prigalvoja visi vadovaujantys bei kontroliuojantys organai (įskaitant ir tokius, kuriais dauginasi primatai).

Ir, ko gero, tame yra sovietmečio paveldo mūsų mentaliteto ir Darbo Kodekso problema, kad algos skaičiuojamos mėnesiui, o ne paskaičiuojamos metams kaip įprasta Vakaruose, todėl ir atsiranda visokie nesusipratimai su kontaktinėmis ir nekontaktinėmis valandomis ir “trečių kišenių“ apmokėjimais, o koks nutėkštas prezimentas™ Buratinas peza, kad tie mokytojai pusę dienos gi išvis nedirba, o lemingai kinkuoja pritariamai galvutėmis, kad taip taip, jie dar ir atostogų antai kiek daug turi, aha.

Kaip bebūtų, atsirado vis tik mano dyko laiko šiam įrašui ir jo temai – apie skaitymą, ir kaip baisu, kad vaikai dabar nebeskaito: kas kaltas, ką daryti, ir kam išvis reikia skaityti, jei jau kaltų neradome, o ką daryti dėl to nežinome.

O gal ir daryti nieko net nebereikia, nes juk visi ir taip šiais laikais raštingi?

Tik kad raides mokykloje išmoko, tai dar ne faktas, kad jie moka be gramatinių klaidų parašyti žodžius ir iš jų kažkokią rišlią mintį su tariniu ir veiksniu sudėlioti, kaip dar ir tame faktas, kad ne visi jau geba mano tekstus perskaityti, nes tekstai čia yra kaip plačiajuostis internetas, daugiakanalė transliacija ar lygiagretus elektros schemos jungimas vietoje nususinto portaluose naratyve nuoseklaus, kur, vienai lemputei perdegus, visa grandinė nebeveikia.

Tačiau ir vėl aš čia hiperbolizuotomis alegorijomis nuo generalinio kurso laviruotėse į vėją nuklystu, ar ne?

Apie Sąjūdį, elitą ir kodėl nebus maidano

Jos ekselencija Trepsė trypė kojytėmis, skeryčiojosi rankytėmis ir kvykavo kaip pempė ant dirvono prieš gandrinius valstiečius, kad jei reiks, tai dar ir savaitgalį dirbs, bet čia tie mokestiniai įstatymai tai pro Daukanto aikštės generalgubernatūrą taip paprastai į mases bei kodeksus nepraeis.

Ir ką?

Ogi nieko – tylėdama pasirašė viską urmu, ką jai pakišo, ir tuomet peršasi dvi išvados:

Dollar kaput?

Kad taip iškart po vieno teksto LondoNews Nr. 25 rašyčiau staiga kitą su įžvalgomis, tai dažnai nepasitaiko man, tad arba aš išties nušokau nuo proto per naktinius budėjimus, arba esu toks dar nepripažintas genijus, kas išties paprastai reiškia, kad taip ir numirsiu durnas ir biednas, o pripažinimas gal ir, jei išvis, ateis todėl tik po mirties, bet labai siaurame specialistų ratelyje, kurie, barškindami ledukais pabrangusio viskio krištolinėse taurėse, kažkur savo privačiuose klubuose kalbės tarpuose tarp oro ir futbolo naujienų aptarimų:

“- Žinai tą su niekaip neištariamu vardu – graikas jis ten kažkoks ar šiaip lenkas imigrantas buvo? Tai va, gi teisingai pasakė, kad baksui kaput, o ir pasauliniai finansai, kaip mes juos žinojom, sugriuvo juk, nors ne jis vienintelis tą, reikia pripažinti, prognozavo – galima būtų kokį Nobelį jam tada duoti, bet tai jis net ne mokslininkas ar išvis ekonomistas, ir jei wikipedia neapgauna, kad kažkokiu kūnsargiu lyg ir dirbo ar šiaip buvo kosmonautas“.

O lietuviai tai ir neprisimins (nebus vertimo į lietuvių kalbą vikėje iš anglų!), nes jei emigravai – ir nebe lietuvis jau esi, pardavei Lietuvėlę (mažybiškai mielai), nebeturi teisės apie Tėvynę (būtinai tik didžiąja!) rašyti nieko jau kritiško, ir pasą iš tavęs, rupūže, atimti, o ne antrą pilietybę tokiems čikenfektoriams kaip tu!

Na, gerai – iš savęs pasišaipiau, jums laiko jau tam sutaupiau, tai eikime prie reikalo esmės.

Apie dizainerius

Prieš keletą dienų pasisakiau savo FB paskyroje apie karbauskines moteris lizingu, ir kodėl manau, kad jo fiktyvios žmonos SMS susirašinėjimas apie melagingus santykius šeimoje šio pono, esančiu dabar de facto Lietuvos vidaus politikos vadovu, nepriklausomai nuo užimamų formalių postų valstybėje, atveju nėra privatus reikalas, kad ir kaip neetiškai normaliam žmogui tai atrodytų (prie kurių aš – skaitykite FB 2017-02-19 trečią pastraipą ir pirmus du sakinius joje).

Lengvai ir nesiparink arba S novym godom, Raša 2.0!

I have a dream, – sakė toks Martin Luther King Jr, bet ne tau, Martynai, kaip dainuojama antinų dainoje, iš kurios žodžių neišmesi, nes aš turiu ne svajonę ar viziją, o strateginę ilgalaikę prognozę, kas laukia pačios Rusijos, dabar prieš mus maskatuojančios nuvytusiu 70-mečio veterano pasididžiavimu.

Aš jau pergyvenau dvejus Ruskyno žlugimus (net jei vienas vadinosi SSRS griūtis, o kitas Rusijos default, šalis vis tiek ta pati su tuo pačiu iškrypėlių mentalitetu, mušantis kinkongiškai į krūtinę “v čiem syla, brat?!“ – da nie brat ty mnie, gnida černožopaja, – atsakant amžinai girtam ruskiui jo mėgstamo filmo ta pačia citata).