Patauškų vyriausybės 100 “tuščių“ dienų (2/3): politiniai tikslai

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E17 Patreone, kuris jame buvo publikuotas dar 2021-03-18:

---

Vertindamas, neva, tik tuščiai prapliurptų 100 dienų šios patauškų vyriausybės, įžangoje jums paminėjau, kad vis tik esate profesionalių TS-LKD politinių manipuliatorių ir prie jų prisitrynusių “liberaliai progresyvių“ dūzgių tiesiog mulkinami, nukreipiant jūsų dėmesį nuo esminio šios grupuotės politinio tikslo – užvaldyti valstybę.

Kaip dar anąkart juokavau, kalbėdamas apie žemės prievolę ir šlėktas: kai 1992-aisiais iki netikėtai prapiltų atkutusiems komunistams Seimo rinkimų jie rašė(si) Konstituciją, tai 2 straipsnyje žodyje Tauta įrašė perteklinę U raidę.

Galvos Panaudos Mokestis

PODCAST S01E05 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.

---

Šią temą norėjau aptarti gerokai anksčiau, tačiau po to pystelėjo karantinas ir prasidėjo visuotinė tautos ir valdžios vienybės sąlygota panika dėl koronaviruso, todėl neatrodė tam tinkamas laikas.

Vėl apie ją pagalvojau berašydamas jau karantino metu apie ekonominius agentus ir pašalpinį verslą, ir kodėl išties posakis “paremti verslą“ yra beprasmis, kai nekonkretizuoja tikslaus gavėjo, ir kai neaišku, kas už šitą “solidarumą“ sumokės iš savo kišenės. Tad ir vėl atrodė, kad ne pats geriausias momentas jūsų smegenų kutenimui ir emocijų trolinimui, nors ši tema pati prašėsi būtinai išdėstoma.

Tačiau nesu aš tiek beširdis, kad rėškutėmis barstyčiau druską ant atsivėrusių karantininių stigmų. Žmonės netenka darbo ir pajamų, o aš čia dar pasakosiu, kaip iš jų pinigus valdžia atiminėja vergvaldiškojo verslo godžiomis rankutėmis.

VilNews (3): padangos, savivalda ir gerovė nuo valdžios

“Metas keisti ratus!“ – primena račių reklama, ir aš, prisikrovęs į kabrioletą kur tik betilpo įgrūsti komplektą prie šio pirkinio rugpjūtį dovanai gautų žieminių padangų, nuvažiuoju perauti savo auto avalynę (ar padangynę, jei tiksliau).

Pakalbame su meistru, kuris, paaiškėja, esąs baikeris (Kawasaki Vulcano, jei ką), ir pas kurį vos pats nepalieku ant klientų odinės sofutės prie televizoriaus savo baikeriškos striukės, kurią vasarop pirkau važinėtis būsimu motociklu, tačiau vietoje to rugpjūtį įsigijau kabrioletą, o tai, sutariame abu, yra saugesnė transporto priemonė šiame žioplų arba išprotėjusių vairuotojų pasaulyje, kurie jaučia pareigą tave nustumti nuo kelio, nes tu gi jiems ir taip vietą užimi. Aš gi į pakabos visiškai nenumatytą, net per dvi viena kitą sekusias tech.apžiūras kone vienos savaitės eigoje, remontą sukišau savo planuotą “motociklą“, tai belieka padūsauti ir atsisveikinti iki pavasario, kada vėl permontuosim ratus iš žieminių į vasarinius.

Apie gatvines (nebūtinai lenteles)

Aš nuoširdžiai tikiu, kad tiems Grindos įmonės darbininkams, kuriems buvo liepta nulupti šeštadienį paryčiui atminimo lentą Jonui “Generolui Vėtrai“ Noreikai nuo Vrublevskio bibliotekos sienos, sumokėta už viršvalandžius. Nors gal jie pamaininiai, ir jiems išties nusispjauti, kad teko tą jų pamainai atlikti – kad ir kokios tautybės jie būtų. Bepigu teisti, kai pats ten nedirbi ir tokių nurodymų nereikia vykdyti, ar ne?

Tai aš ir neteisiu jų. Man tik Darbo Kodeksas rūpi, o ir šita akcija gal kainavo papildomus mokesčių mokėtojų pinigus – iš pradžių 1997 metais kabinti, o po to jau 2019 metais nulupti (juolab, kad originalioji lenta buvo visai neseniai dar ir sudaužyta vieno tokio teisininku prisistatančio progresyvisto, tai juk teko tą lentą dukart gaminti ir kabinti, ir tai pačiai Grindai ir jos darbininkams).

Tarprinkiminiai pasišaudymai

Džiugu, kad jau prezidentinė priešrinkiminė kova eina link rinkiminės, ir VRK baigia registruoti pretendentus į kandidatus pagaliau kandidatais, tai turėsiu ir aš ką čia aptarti, kaip tą dariau ir anksčiau (prisiminti galima paskaičius pagal šią žymą čia, o aš primenu, kad ir jūs galite papeipalinti man kokį euriuką ar du, skaičiuojant šimtais – ačiū!).

Ir tai, kad aš čia taip dažnai neprišoku parašyti, kaip įprastai vyksta, tiesiog sutapo su papildomu krūviu mokykloje – pasiėmiau dar devintokams padėstyti ekonomiką, o tai jau ir pagal mano diplomą, ir pagal turimą patirtį, nes anglų kalba, manau, yra tiesiog įgūdis, kurį dera išmokti, o po to tik naudoti ir tobulinti (kaip plaukimas, važiavimas dviračiu, vairavimas ir pan.).

Ekonomikos gi negali “išmokti“ tarsi įgūdžio. Bet dėstydamas gali suformuoti tam tikrus įgūdžius ir tam tikrą pasaulėžiūrą bei pateikti akademinius instrumentus problemų analizavimui, paremdamas juos praktinėmis patirtimis. Nes ekonomika – tai ne vien matematika (antraip būtų tikslusis mokslas).

Bet palikime čia mano džiaugsmus šių mokslo metų avantiūrose, o žvilgterėkime, dėl ko dar, be prezidentinių debatų, džiūgaujama Lietuvos politikoje.

* * *

Apie savivaldos perspektyvas

Apsidairiau, kokios temos einamuoju momentu artimiausios, ir kadangi Jehovos liudininkais dabar kandidatų patikėtiniai slankioja po daugiabučius su savo religinėmis skrajutėmis, ragindami užrašyti sielą balsą šėtonui jų patronui bei šio vardo koalicijai, tai, manyčiau, ši tema prašosi įvertinimo.

Kuris išties labai glaustai buvo išdėstytas šeštadienį mano paskyroje Facebook:

Savivaldos rinkimuose kandidatams turi būti iš esmės tik vienas klausimas: kaip iš rajono padarysite LEZ.

Jei jau “nepasidaro“ – uždarom tą savivaldybę, nes administruoti dotacijas, pensijas ir pašalpas užtenka tik sekretorių.

Nuff said.

* * *

Ir tuo išties būtų galima užbaigti, paprašant jūsų tik pasidalinti savo pinigais su mano PayPal paskyra čia.

Kam išties parišo Kęstutį Tubį?

Šįkart apie policiją ir politikavimus, bet nesusijusius su vakarykščiu mano įrašu ir manimi.

Nors kaip pažiūrėsim, aišku.

Turiu omeny faktą, kad STT sulaikė Anykščių rajono merą Kęstutį Tubį.

Kas mūsų laukia 2019-aisiais (4/5): Lietuva, brangi tėvynė

Viskas, kas turėtų ar galėtų įvykti JK (pirmoji dalis čia), JAV (antroji dalis čia) bei ES (trečioji dalis čia), vienaip ar kitaip įtakos ir Lietuvos situaciją šalies politikoje bei ekonomikoje.

Tai pradžioje jūs papeipalinate, aš jums dėkoju, o po to žiūrime, kokią kiaulystę (ar lašinukų), kad jau tokie metai, gali atnešti 2019-ieji Lietuvai, nes argi jums įdomu visi tie užjūriai?

* * * 

Išsunkiančių institucijų provincija

Važiuodamas ryte iš prekių sandėlio link biuro girdžiu per radiją žinią, kad premjeras “daragoj tovarišč“ © Sidas Prietaisas su chebrantais renkasi į Vyriausibės™ strielkę, ir klausimas paviestkėje yra tik vienas – ekonominė situacija.

“O, – galvoju, – na, nieko sau! Negi šitas sugedęs aparatas dabar atkus ir dar pradės kišti nagus prie to, ko visiškai neišmano?“

A be B, arba Šiek tiek dar vadovėlinių tiesų

Publikuota gyvžurnalyje 2009-09-14

* * *

Ot, durna tauta – išsikėlė sau [ekonominį] tikslą pasiekti dugną! – pelė politologas Surskiewicz.

Nuleiskime negirdomis tuomet dar ES finansų ir biudžeto komisarės Brukalo atsakymą “riboti vartojimą“ į žurnalisto klausimą, ką reikia daryti Lietuvos Vyriausybei krizės akivaizdoje. Gal gerbiamoji būsimoji prezidentė ne taip suprato, gal žurnalistas ne taip percitavo.