Lietuviškasis skurdo naikinimas per pajamų naikinimą

Gal vertėtų dabar jau aptarti pirmąjį šios Vyriausybės pateiktą ateinančių metų valstybės biudžeto projektą (šiuos valdymo metus vis tik pildė pirmtakių palikimą, todėl “nesiskaitė“), bet jame, užmetęs akį, išties jokių esminių pokyčių po pokyčių ©, anot inovacinio barškučio iš tiktokinio rūsio, nepamačiau, nepaisant kai kurių išimčių, kurios vėstančio oro šį ekonominio rudens sezoną nedaro, tad ir propagandonų krykštavimo sukeltų dūzgių aptarimą aš galiu ramiai sau atidėti kitam kartui.

Vis tik man į akis krito vienas mano jau irgi paminėtas anksčiau faktas, kurį pastiprino tolimesnės diskusijos apie skurdą ir pajamas.

Pratęsiant pokalbį dėl samdos piguvos (3/3): Lietuva – skurdo spąstuose savo noru?

Pirma dalis yra čia (spausti), o antra dalis čia (spausti), tačiau ši gali būti ir trečioji (arba ketvirtoji ar penktoji, kalbant apie nusipiginusius lietuvius, kurie gal ir nėra tiek pigūs vietiniam verslui), ir išvis atskira tema.

Išties ją ir pradėjau pirmiau anų dviejų, tačiau išsirutuliojo jos užbaigimas po anų dviejų, tai skaitykite kaip trečiąją, ir ne paskutiniąją dar, deja.

* * *