Patauškų vyriausybės 100 “tuščių“ dienų (3/3): ekonominiai tikslai

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E18 Patreone, kuris jame buvo publikuotas dar 2021-03-19:

---

Įžangoje jums paminėjau, kad esate tiesiog šitų TS-LKD manipuliatorių ir prie jų prisitrynusių liberaliai progresyvių dūzgių tiesiog mulkinami, nukreipiant jūsų dėmesį nuo esminio šios grupuotės politinio tikslo – užvaldyti valstybę.

Ir apie ką išsamiai su lietuviškais istoriniais faktiniais pavyzdžiais jau išdėsčiau antroje dalyje.

Tačiau politika – tai iš esmės tik organinėse trąšose išvoliota ekonomika. Ir nebūtinai tai reiškia, kad šios apibrėžimą taip supranta tie, kurie, būdami establišmente, ją siekia pajungti savo turtėjimo ir didinamos galios labui.

Socdemai: fantominiai zombių partijos skausmai

Paskatinimo tikslais prenumeruotis mane Patreon paskyroje, duodu čia kaip bonus savo įrašą su PODCAST S02E21 (spausti išklausymui teksto apačioje).

---

Perfrazuojant tos partijos ideologijos kūrėją Karl Marx, tai – socdemų šmėkla zombiu klaidžioja po Lietuvą.

Ir gal ne tiek gąsdina šios partijos rinkėjus ir rėmėjus, pabūgusius net per rinkimus savo balsus atiduoti, kiek išties linksmina visus likusius dėl šios pabirusios partijos fantominių skausmų, kurių ne visi tokie jau ir menami, kai tas savo nukvaišusias galveles taip aklai į sieną vis susitrenkia ir susitrenkia, kas atsiliepia dusliu aidu tarsi išdrožtas medinis varpa_s, kur sukalkėjusių smegenų rudimentai trankosi į kaukolės vidines sieneles lyg barškutis.

Seimas-2020: po pirmojo turo

PODCAST S01E25 iškart yra Youtube “ne tame kanale“ bei nuoroda paspaudimui į jį – šio teksto apačioje!

---

Pirmiausia, aišku, kaip džiugu, kad lažybose prapyliau Lagavulin single malt whisky butelį Šarūnui Skyriui – kas nelabai suprato paslėptą reklamą, tas ir dabar nepatikės mano šiuo tyliu (dėl ko ir tyliu!) džiugesiu (nes juk pralaimėjau, nu!), bet gal ne veltui mane Lito Buhalterijos kotletinis ekonomistas™ pavadinęs kažkokiutentais liberalu?

Laisvės Partija gavosi išties didžiausia laimėtoja – gerai tai jums ar blogai, dar parodys laikas.

Seimas-2020: apie reitingus, kandidatus ir pasitikėjimą jų programomis

PODCAST S01E21 vis dar (sic!) youtube bei nuoroda į tai – šio teksto apačioje!

---

Rugsėjis eina į pabaigą, ir natūraliai taip prieš spalio 11-tąją įvyksiančius Seimo rinkimus jau suaktyvėjo iniciatyvių prietrankų agitacija eiti pritarti esamai politinei establišmento rentas garantuojančiai sistemai, klaidingai vadinamai demokratija.

Gal todėl tų norinčių kandidatų šitam “darbui vardan tos“ taip vis daugėja ir daugėja.

Nors logika, kuri šiaip remiasi laisva rinka ir konkurencija joje, perkeliama iš politekonomikos į politinę konkurenciją demokratijoje, sakytų, kad turėtų vis tik vykti partijų bei judėjimų konsolidacija, ir atsirasti ne šiaip reiklumas kandidatams, bet jų natūrali atranka dar iki nacionalinio lygio rinkimų, šiems politinėje karjeroje kylant nuo vietos bendruomenės savivaldos renkamų postų per rajonų ir miestų savivaldas iki Seimo, o ne su dabar matomais užplūdusiais tarsi skėriai sėkmės džentelmenų legionais, kurių net daugiabučių namų bendrija į savo valdybą neišsirinktų, kai šių gebėjimu vykdyti savo pažadus ir įsipareigojimus suabejotų netgi kaimo parduotuvės pardavėja, paprastai net vietos girtuoklėliui duodama bonką skolon.

* * *

Marazmo bankas

Kartais galvoju, iš kur randasi glušiai ir marazmatikai partijose? Ar ten juos visus kaip ant patepto medaus traukia, ar tiesiog mūsų partijos kaip politiniai dariniai yra toksiški tiek, kad žmonėms jose nučiuožia stogas ir tie ima pezėti blėnis?

Ko gero, tiesa yra abiejų veiksnių darinys.

Ir jei taip, tai gal vis tik vertėtų susigrąžinti vienintelį būdą rinkti į Seimą tik mažoritariniu būdu (apygardose tik iš asmenų), ir mat juos šunes tas partines šutves! Mes asmenybių Atkuriamąjį Seimą turėjome, ir ten tikrai buvo apstu asmenybių. O ne tokių asmenų, kurie puikuojasi savo neišmanymu ir menku išsilavinimu (nors bendrame rinkėjų menko išprusimo fone, aišku, jų mintys atrodo kongenialios).

Kalbu apie socdemų patijos antrąjį vadovaujantį asmenį po teismo už sukčiavimą nuteisto šios šutvės vadovo – Rasą Budbergytę, kuri sugrasildėjo ir antai Delfyje nukliedėjo iki tiek, kad net teko tam skirti atskirą įrašą tinklaraštyje.

* * *

Tarprinkiminiai pasišaudymai

Džiugu, kad jau prezidentinė priešrinkiminė kova eina link rinkiminės, ir VRK baigia registruoti pretendentus į kandidatus pagaliau kandidatais, tai turėsiu ir aš ką čia aptarti, kaip tą dariau ir anksčiau (prisiminti galima paskaičius pagal šią žymą čia, o aš primenu, kad ir jūs galite papeipalinti man kokį euriuką ar du, skaičiuojant šimtais – ačiū!).

Ir tai, kad aš čia taip dažnai neprišoku parašyti, kaip įprastai vyksta, tiesiog sutapo su papildomu krūviu mokykloje – pasiėmiau dar devintokams padėstyti ekonomiką, o tai jau ir pagal mano diplomą, ir pagal turimą patirtį, nes anglų kalba, manau, yra tiesiog įgūdis, kurį dera išmokti, o po to tik naudoti ir tobulinti (kaip plaukimas, važiavimas dviračiu, vairavimas ir pan.).

Ekonomikos gi negali “išmokti“ tarsi įgūdžio. Bet dėstydamas gali suformuoti tam tikrus įgūdžius ir tam tikrą pasaulėžiūrą bei pateikti akademinius instrumentus problemų analizavimui, paremdamas juos praktinėmis patirtimis. Nes ekonomika – tai ne vien matematika (antraip būtų tikslusis mokslas).

Bet palikime čia mano džiaugsmus šių mokslo metų avantiūrose, o žvilgterėkime, dėl ko dar, be prezidentinių debatų, džiūgaujama Lietuvos politikoje.

* * *

Kas šieną ravi?

Kas šieną ravi?

Klausimas ne retorinis, nes ravėjau aš.

Tik ne visai šieną, bet mes, buriuotojai, paprastai visą trukdančią dugno augmeniją, kuri kimba už plūgo (t.y. falškylio) ir sraigto bei vairo plunksnos, vadinam šienu. Tai va tą šieną ir ravėjau sekmadienį.

Santariškių atrankos

Dukart Vinkaus ir iniciatyviojo Andriukaičio medicina (liaušiams iš LSD – paskutinis Tėvynės Sąjungos ministras Alekna kadenciją baigė prieš 14 metų, tad užsitvokite į sieną Kubyyyyyliaus kaltės labui) sparčiai progresuoja.

Pirmas natūralios atrankos etapas, norint užsiregistruoti į Santariškių kliniką, yra atkratymas visų, kas neturi interneto.

A huliš, kai šitų (epitetą įsirašykite patys) patronas AMBalas sakęs, jog jam e-mailas gi maišo. Internetus, matyt, kibirais matavęs, ir iš viso nelindęs, kur pačiupinėti negalima – žinia, senas “praktikas“ beigi “ūkiškas žmogus“, ir tada, kai “prie ruso buvo geriau“, “dirbęs Lietuvai“ ©.

Prezidento rinkimai (2/7): Snieguolė ir 7 nykštukai

Tęsiu Sniegenos ir 7 balčyčių apžvalgą, o šiandien – ir jis pats, nes pagal abėcėlę:

Zigmas Balčytis, raudonųjų rožų bedarbis.

Socdemai blaivins savo rinkėją?

Gurkšnoju rausvą vyną (va per tą Paryžių tai ir prasilakti galima – ten įnikau į tokią buržujišką pramogą, liumpeniškas alus nebetraukia!), pažiūrėjęs per nacionalinį teleruporą, kaip Viktoras Grabauskas granatą atima iš girto savi-teroristo, ir sekantis siužetas vėl eskaluoja kelintą dieną iš eilės temą apie blogėjančią eismo situaciją, girtuoklius kelyje (na, pagavo gi kriminalinį Matonį?) ir kaip reikia net minimalų promilių pripūtimą uždrausti, atsižvelgiant į burnos skalavimo skysčių paklaidas (kad nepamiršus – pasižymiu: reiks ir man naują į automobilį nusipirkti, o ir dantų krapštukai baigiasi).

Bet kažkaip man visas tas soušelinis rūpestis įtartinai atrodo.