Rusijos Spalio socialistinę revoliuciją paminint (amen!)

Visų šalių proletarai, vienykitės!

Na, arba bent jau – marksistai, einame alaus įkalti (nors ir ne gegužės 1-oji)!

Seniai pamirštas ne tik mūsų kraštuose šūkis, kuris nelabai skamba netgi ir ten, kur jau irgi šią dieną seniai nebešvenčiama.

Lietuviškas NT ir kiniškas Evergrande

“Kaip tu mane užknisai su savo kontekstu, plačiu kaip vandenynas…“ – atsiduso ir, ko gero, taip pagalvojo žodžiais iš dainos apie meilę, tik tą meilę ne man, Laimontas Lainius Dinius tiesioginėje Šeule RS2 radijo laidoje Sinkopės, sugrąžindamas mane nuo išsiliejusių tarsi jūra postringavimų atgal prie vietinės reikšmės temos apie bukalaures, kurios ne tik versle niekada nedirbę, bet ir darbo jame net negautų su tokiomis savo “profesinėmis kvalifikacijomis“.

Ir jo mergikės paleista The Cars daina You Might Think (I’m Crazy), po muzikinės pauzės, eteryje pripažinau, kad tinka labiau man su savo įžvalgomis apie Kiniją, ir kuo tie įvykiai tarpusavyje susiję (“o jūsų pašnekovas jau sėdi kalėjime?“ – perklausė išėjus iš studijos vienas pagyvenęs radijo klausytojas Laimonto, ir į šio pasidomėjimą, o kodėl taip mano, tik atsidusęs, kad taip tas va pašnekovas eteryje drąsiai šneka… na, ir Laimontą dar pasodins, jei taip toliau).

Pilietinio karo nuojauta, arba – apie ką juodos riaušės ten ir čia?

PODCAST S01E07 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.

---

Praeitame įraše aš užsiminiau apie establišmento vidaus kovą dėl valdžios ir įtakos – tada perėjau link vietinių aktualijų, kuomet STT sulaikė dviejų lobistinių organizuotų susivienijimų neorganizuotus lobistus, ir kas iš to gausis ateityje.

Tačiau pasaulyje užsitęsė vyksmas ir klyksmas dėl JAV kilusių juodaodžių riaušių, pradžioje susijusių su netyčiniu sulaikomo devyniskart teisto juodaodžio nužudymu, policijos pareigūnui panaudojus perteklinę jėgą prieš besipriešinantį ir už jį gerokai fiziškai stipresnį įtariamąjį.

Marazmo bankas

Kartais galvoju, iš kur randasi glušiai ir marazmatikai partijose? Ar ten juos visus kaip ant patepto medaus traukia, ar tiesiog mūsų partijos kaip politiniai dariniai yra toksiški tiek, kad žmonėms jose nučiuožia stogas ir tie ima pezėti blėnis?

Ko gero, tiesa yra abiejų veiksnių darinys.

Ir jei taip, tai gal vis tik vertėtų susigrąžinti vienintelį būdą rinkti į Seimą tik mažoritariniu būdu (apygardose tik iš asmenų), ir mat juos šunes tas partines šutves! Mes asmenybių Atkuriamąjį Seimą turėjome, ir ten tikrai buvo apstu asmenybių. O ne tokių asmenų, kurie puikuojasi savo neišmanymu ir menku išsilavinimu (nors bendrame rinkėjų menko išprusimo fone, aišku, jų mintys atrodo kongenialios).

Kalbu apie socdemų patijos antrąjį vadovaujantį asmenį po teismo už sukčiavimą nuteisto šios šutvės vadovo – Rasą Budbergytę, kuri sugrasildėjo ir antai Delfyje nukliedėjo iki tiek, kad net teko tam skirti atskirą įrašą tinklaraštyje.

* * *

Tarprinkiminiai pasišaudymai

Džiugu, kad jau prezidentinė priešrinkiminė kova eina link rinkiminės, ir VRK baigia registruoti pretendentus į kandidatus pagaliau kandidatais, tai turėsiu ir aš ką čia aptarti, kaip tą dariau ir anksčiau (prisiminti galima paskaičius pagal šią žymą čia, o aš primenu, kad ir jūs galite papeipalinti man kokį euriuką ar du, skaičiuojant šimtais – ačiū!).

Ir tai, kad aš čia taip dažnai neprišoku parašyti, kaip įprastai vyksta, tiesiog sutapo su papildomu krūviu mokykloje – pasiėmiau dar devintokams padėstyti ekonomiką, o tai jau ir pagal mano diplomą, ir pagal turimą patirtį, nes anglų kalba, manau, yra tiesiog įgūdis, kurį dera išmokti, o po to tik naudoti ir tobulinti (kaip plaukimas, važiavimas dviračiu, vairavimas ir pan.).

Ekonomikos gi negali “išmokti“ tarsi įgūdžio. Bet dėstydamas gali suformuoti tam tikrus įgūdžius ir tam tikrą pasaulėžiūrą bei pateikti akademinius instrumentus problemų analizavimui, paremdamas juos praktinėmis patirtimis. Nes ekonomika – tai ne vien matematika (antraip būtų tikslusis mokslas).

Bet palikime čia mano džiaugsmus šių mokslo metų avantiūrose, o žvilgterėkime, dėl ko dar, be prezidentinių debatų, džiūgaujama Lietuvos politikoje.

* * *

Apie nebaigtą socializmą

Sovdepijos šalies senų žmonių padavimai pasakoja, kad SSRS vadovas Nikita Kruščiovas (K, nes Hrvatska – kaip sako VLKK), lankydamasis Švedijoje, sušuko, maždaug, kažką panašaus į pavydų susižavėjimą ir apmaudą vienu metu, kad šitiems rupūžėms žuvėdams pavyko išties sukurti šalyje socializmą.

Ir apmaudas jo buvo tame, kad jis suprato, jog Rusijoje ir jos imperiniuose regionuose, vadinamuose socialistinėmis sąjunginėmis Respublikomis (didžiąja, nes VLKK), kliūtys yra ne vien durniai ir keliai – tiek ruskių tauta gerai nutėkšta, tiek ir keliai išklypę (rus. razdolbanyjie). Po to jį Politbiuras, kas buvo tokia politinė bolševikų mafija, nušalino, ir atėjo saviakas Lionia, kuris jau vėliau po insulto senatvėje tapo kretančiu marazmatiku, o šalis paskendo stagnacijoje.

Kita diena po Darbo dienos

Sveikinu pagirių po Darbo dienos proga.

Tai jei vakar buvo proletariato diena, tai šiandien gal derėtų švęsti kapitalistams?

Tai pasveikinkim vieni kitus visų šalių kapitalistai, kuriems vienytis nereikia, pakol proverbinė po Europą besiplaškanti šmėkla buržuazine duobkasyba neužsiėmė!

Žuvėdų karalystė. Sugrįžus

Po savaitės Švedijoje ir Kopenhagoje (pastaroji buvo išimtis, kuomet pasakiau, kad čia dar noriu grįžti), galiu pasakyti labai nuoširdžiai:

Myliu šitą šalį, vardu Lietuva!

Jėzus, kaip čia pas mus viskas pigu, miela, paprasta ir juda sparčiai pirmyn!

Žinote, estai pasirodė man mieli ir šilti žmonės. Jie tuos anekdotus apie suomius pasakoja, kuriuos mes (per zadornovus) pasakojame apie juos. Ir kai palyginau su tuo karališku socializmu, tai akivaizdu, kodėl estai šaiposi iš mūsų: