Elektroliberalizmas: išlaisvintos elektros nelaisvėje

Praeitą pirmadienį nebuvo įprastinio įrašo tinklaraštyje ne todėl, kad neturiu ką pasakyti – juk ir apie labiausiai visiems iki šiol aktualų karą Ukrainoje sąmoningai pasirinkau nerašyti, tuo kažkiek, matyt, nuskriausdamas čia jus, nes nepateikiu man įprastai tos priešingos propagandiniam naratyvui bei artimesnės realybei savo nuomonės bei įžvalgų, tačiau aš vis dar visada mielai ir išsamiai atsakau į komentarus prie paskutinio įrašo ta tema, kur šiai dienai komentarai ten perkopė jau 420, ir tai ne galutinis skaičius, kiek suprantu.

Nerašiau ir ne todėl, kad užgėriau kaip greituko politologas pagaliau įsibėgėjo šį mėnesį vasara, iki tol nuosekliai merkusi lietumi šią mūsų šalį, kurios pavadinimas to tiesiog gi prašosi, bet kad savaitgalį teko dalyvauti krikštatėvio laidotuvėse, ir, manau, visiškai suprantama, kodėl joks įrašas čia ir nepasirodė – juk prioritetai buvo kiti.

Brazilija – dar vienas sorošėkų maištas vardan “demokratijos“?

Apie Braziliją mūsų pliurpalistai nedaug ką ir tepapasakoja – mes gi EUROOOOOPA!, o ten, suprask, tik kažkokia trečio pasaulio valstybėlė, kalbanti portugališkai (ša, kavianski!), kur “miškuose daug laukinių beždžionių“, jei taip dabar pagal sovietinį filmą su pagrindiniu veikėju drag-queen.

Labiau geografijoje praprusę prisimins gal Rio de Janeiro karnavalą su plunksnuotomis beveik nuogomis samba šokėjomis, stringus ant lotyniškų apimčių prisirpusių pasturgalių, Ostapo svajones apie baltas kelnes ar gaktos periferijos depiliaciją vašku, o angažuoti snobai – girtų pižaminių voliojimąsi ant grindų, vadinant tai brazilišku jiu-jitsu (japoniškai originale romaji transkribuojama kaip jujutsu), ar gal netgi mūsų buriuotojos Europos ir pasaulio čempionės bei olimpinės vicečempionės Gintarės santuoką su žinomiausiu brazilų daugkartiniu buriavimo čempionu Robertu (kai šis uždeginėjo olimpinę ugnį gimtinėje, tai jo žmona nešė mūsų šalies vėliavą, tarp kitko).

Blokuotas tranzitas – per žingsnį nuo karo Lietuvoje?

Labai tikiuosi, kad šitas mūsų sorošėkų šaikos išprotėjusių savižudžių kompradorų karo su Rusija sukeltas eskalavimas ir siekis perkelti jau į Lietuvos teritoriją ne tik išsikvėpė, bet pagaliau nors kuriam laikui ir apsiramins, gal taip net ir pagaliau sulaukus oficialaus EK “leidimo“ nebepuldinėti tranzitinių krovinių iš Rusijos į Rusiją.

Apie sorošėkus

Jūs juk tikrai mylite Lietuvą?

Ir mylite gal ne mažiau už Marijoną, kuris apie tai dainuoja, tiesa?

Ir aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Ar mylit ją jūs?

Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Tik ar mylit ją jūs?

Atsakykite tuomet labai nuoširdžiai pradžiai sau, prašau, už ką balsuosite per rinkimus:

Kiek dar bus prezidentinių pranešimų?

Apie jau trečiąjį metinį LR Prezidento pranešimą kalbėti nelabai yra ką.

Nebent tai, kad dar du tokie skaitalai jam telikę atvargti, ir jau galės prisijungti prie prezidentinių rentininkų būrelio, dirbdamas lygiai tą patį, ką ir dabar, t.y. ir toliau nieko, bet nors streso bus jam mažiau, o garbės, įskaitant ir priklausantį aukštam ir gražiam statusui VATinuką, liks lygiai tiek pat.

Nes ką tam politiniam nuliui pasamdyti rašeivos tezių kratiniu raiškiam perskaitymui iš Seimo tribūnos surašė – tą jis ten ir perskaitė kaip savo (gi ne Batka ir Huilo, kad patys improvizuotų, taip formuodami savo valstybių strateginį trendą).