You are currently browsing the tag archive for the ‘sovdepija’ tag.
Na, mieli mano broliai ir sesės katalikai – ar jau gerai pašventėte šv. Kalėdas ir pasirengėte Naujamiečio sutiktuvėms su draugais beigi artimaisiais, o ir su šildančiais ir putojančiais gėrimais, kaip dera tikriems savo artimus labiau už save mylintiems ir už koloratkės pilantiems krikščioniams?
Su – primenu, sutinkama va taip, kaip aprašiau, o va sveikinti su su, atsiprašant už tautologiją, jei nesate nutautėję kaip ruskiai, tai dera doram lietuviui švenčių progomis bei net ir iškart linkint linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų. Nes antraip juokingai skamba kaip ir “ai kongratuleit jū viz birzdej“ – Londės šnekta.
Tuo lietuvių kalbos pamokėlę nuo #grammarnazi ir baigsime – nes tarpe tarp šių dviejų švenčių yra dar ir trečioji šiemet proga, kuriai buvome šiek tiek dėti, nors nelabai taip jau savo noru ten į ją padėti.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Tai negi apie dabar praėjusius tarpinius (nes tarp prezidentinių) kongresinius rinkimus JAV rašyti, kai jie tik gruodį rezultatus susikaičiuos, kada jau demokratų naudai suskaičiuos?
Antai Senatą jų naudai jau pagaliau suskaičiavę, tik dar neaišku dėl Kongreso Atstovų rūmų valdantiesiems reikiamo vietų balanso, kadangi rusų hakeriai šįkart į rinkimus kažkodėl nesikišo (visiškai prarado kvalifikaciją, kai “Kremliaus virėjas“ dabar samdiniais iš kompozitorių sąjungos užsiima!).
Sako, kad grybai prastai jau dygsta.
Ne tik Facebook, sprendžiant iš apmažėjusių sraute jau nuotraukų su jais, bet ir miškuose grybautojai randa tik persenusius, tai neaišku, ar Antroje Varėnoje grybų šventė tinkamai kalendoriuje sinchronizuota su grybų dygimo ciklu Trečioje Varėnoje. Nežinantiems, tai dabartinė Senoji Varėna buvo I, o Varėna kaip Peterburgas-Varšuva geležinkelio stotis – buvo II, kai vietiniai mišką už šio geležinkelio juokaudami vadina III (kaip Varėnoje būsimo monsinjoro jau a.a. Kazimiero Vasiliausko 1970 metais krikštytas patikslinu, nors nuo manęs duotasis vyksmas mažai tepriklausė, aišku, bet mano, kaip SKAT 1991 metų savanorio sekančią dieną po Medininkų, popieriai per Maskvos Pučą kažkur tuose miškuose iki šiol slapstosi, tai gal grybautojai kokie ir atkas kada nors).
Dar man sako, kad čia viskas ne tik dėl oro, kad, nors ir lyja, bet ženkliai atvėso, ko aš Londone nejaučiu (pas mus šilta, ir lietutis tik drėkina veido odą purškimu – anot Madam Miriam, pissing with a rain), bet labiausiai dėl mėnulio fazės – netinka grybams.
1991 metų sausio 13-oji įsirėžė į šiuolaikinės lietuvių tautos atmintį kaip aiški takoskyra: mes ir jie, kurie anuomet pagal SSRS televiziją buvo “savi“ – savi okupantams.
Išties, nelabai ką herojiško galiu atsakyti į klausimą, kur aš buvau 1991 metų sausio 13 dieną. Atsakyti, kur galėjau būti, man asmeniškai labai paprasta, nes jau per Pučą buvau prie Parlamento, o po to ir jame savanoriu gynėju, kol mes išties laimėjom.
Apie pradinį karinį parengimą ir AK ardymus jau pasakojau, o dabar prasukime laiką į antrus mano tarnybos metus sovietiniame durnyne, vadinamu “armija – vyriškumo mokykla“.
Žinot, kaip atpažinti vatines smegenis?
Paklauskite, kada yra tikrų vyrų (t.y. armijos arba kariuomenės) diena.
Jei atsakys, kad vasario 23-oji – šitas ir bus jūsų ieškomasis. Lietuvis turėtų atsakyti irgi 23-oji, bet lapkričio, ir ne armijos, o kariuomenės diena. Aš tarnavau abejose: pirmoje – per prievartą, esu DMB-91, o antroje – jau savo noru užsirašiau kitą dieną po Medininkų tragedijos 1991 metais.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai