Balvonų balvonai balvonams

Pats geriausias laikas apie balvonus kalbėti yra pati pirmoji metų diena, net jei ir nesate savikritiškas ir pirmoji mintis atsipaipaliojus yra apie Borjomi litrą, o gal ir du. Dar gerai, kai tik-tik pasninga, ir tų balvonų tampa apstu gatvėse su plikomis padangomis, o vaikai kiemuose lipdo besmegenius. Gavus Seimo rinkimų rezultatus – irgi tinkama diena tam.

Apie Žaliojo tilto balvonus kartkartėmis vis kyla nevaisingos diskusijos, kurios vis mažiau kam terūpi. Todėl apie būtent šiuos balvonus kalbėti šiandien yra labai nedėkingas užsiėmimas, kadangi būtinai koks balvonas pagalvos, kad kalbu Sausio 13-tosios aukų vardu, nors tai yra ne šiaip kvaila ar būtų tikrai balvoniška iš mano pusės, kadangi ir nesu niekaip gi jų įpareigotas.

Ar jie gintų tų bronzinių balvonų teises, ar pasisakytų už tilto atlaisvinimą nuo jam nebūdingo (papratimas – antra yda) atributo? Kasžin dabar. Ir čia stabtelėkime minutei – suvokime, kodėl jie va ir nepakomentuos…