Kaput 2022-iesiems!

Tikiuosi, kad jau atsipaipaliojote, mano mielieji girtuoklėliai, nes šiemet 2022-ųjų ir 2023-čiųjų metų sandūra išpuolė savaitgaliui, tai va jau, žiū, pirmadienis, kuris dar ir pirmasis metų darbadienis.

Šiandienos krizelė™ Lietuvoje: “nukritęs“ nedarbas, “stabilios“ vartojimo išlaidos, “pažabota“ infliacija

Įžangai dabar nekukliai pacituosiu save:

Klausimas atrodo tikrai keistas, ir ne tik todėl, kad jau ne tik aš primenu apie pareinančią p**ę ateinančią krizę, bet ir establišmento pyarščikai, prisistatantys bankų ekonomistais, pradeda atsargiai bėdavotis. Tai jų darbas yra ne makroekonominė analizė, o propaganda,[…>

Atrodo, kad rašiau vakar, nes kalbu apie dabar?

Tai va ir ne!

Pandeminiai metai: rietenos dėl socialinių vaidmenų ir socialiniai pokyčiai dėl rietenų

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E12 Patreone:

---

Išties, tai mes šitoje SARS CoV-2 pandemijoje užstrigę gerokai ilgiau, kaip rodo koronaviruso identifikavimo numeracija COVID-19.

Malamės šitame šlykščiame laiko ir erdvės kisieliuje jau nuo 2019-ųjų, kuomet Uhanio šikšnosparnių gurmanai grįžo į Italiją artėjančioms kalėdinėms šventėms atštampuoti papildomų itališkų brendinių rankinių bei visokių aksesuarų, nes elitinės visokių gelažnykų valdomos parduotuvės visokiems trečiarūšiams elitukams pačios nepasigamins, o Made in China užsipirkti ir kokioje Garliavoje persiuvinėti etiketes, žinia, yra jau per ilgas ir per brangus darbas, lyginant su masine produkcija.

Nieko nepešė ir kinų pinigais prišertos PSO virusologai, po metų šiaip ne taip įleisti į spėjamą koronaviruso židinį, bandydami nustatyti pirminį viruso nešiotoją. Jiems buvo primesta nauja versija – virusas nebuvo pagamintas karinėje komunistų užslaptintoje laboratorijoje pagal geriausias dr Mengelės tradicijas, o vargšai kinai patys užsikrėtė nuo įvežtų importinių šaldytų produktų.

Labiausiai tikėtina, kad tai buvo chloruotos jankių vištos, bet jei europiečiai purkštaus, tai italų slidininkai, užkrėtę kinų gastarbaiterius Lombardijoje, irgi atsakys už šią sukeltą pandemiją.

Darbo rinkoje krizės nesimato?

Nuoroda į PODCAST S01E36 yra teksto apačioje:

---

Kol vis dar jo ekselencijus nebaigė iki galo jo darbo pokalbių su ne jo kandidatais į būsimus Vėlinių raganų koalicijos™ ministerius, ir dar neturime net pasiūlytos 13-tam Seimui tvirtinimui naujosios 18-tosios vyriausybės, tol pažiūrėkime, o kaip šiais niūriais pandemijos laikais mūsų šalies ekonomika pasitinka eilinę ekonomikos krizę darbo rinkoje.

Aš, aišku, ne bankinis pyarščikas maurulis™, melagingai save vadinantis ekonomistu, kuris čirška kaip prisukamas apelsinas pats sukiodamas ir makaluodamas oficialią statistiką pagal jo švediškojo banko ar kažkokio šviestuvų saliono nustatytą pezėjimo kursą bei propagandistinį trendą – jiems už tai gi ir moka pinigus, kad prekinio ženklo žinomumą bei patrauklumą savo blėnimis per jūsų ausis važinėdami stiprintų, priklausomai nuo to, kiek prisišniojo prieš tai stimuliantų.

Darkart apie PR-išką statistiką

PODCAST S01E19 – youtube ir su nuoroda teksto apačioje!

---

Perfrazuojant patarlę, kad yra melas, didelis melas ir statistika, tai galima pridėti – dar yra ir mauricas.

Taip, mažąja raide, nes tai ne konkretus kažkokio šviestuvo salono PRščikas, vadinantis save ekonomistu, bet bendrai toks prisukamas mechaninis viščiukas, kuris straksi ir lesa – ko gero, jūsų smegenis, nes lašas po lašo, sakoma kitoje patarlėje, ir kepenis pratąšo.

Kiek kokybiška Lietuvos vadyba? (1/3): poveikis ekonomikai

Šis klausimas ne apie politiką.

Nes apie Lietuvos politiką ir šalies valdymą čia ir taip kiekvienas lietuvis pats sau politologas (“visi seime vagej!“), politekonomistas (“viską alygarkai pavogė jau iki mūsų ir iš mūsų!“) ar vadybos ekspertas (“viarslinykai vagej i da tę mažum skrudžej“).

Bet antai aną savaitę mano FB draugas ir šamanas iš Airijos Algirdas pametėjo rusiško šaltinio pateikiamą tyrimą, kiek efektyvi rusiška (įskaitant jų “jaunesnius brolius“ baltarusius su ukrainiečiais) vadyba, lyginant kad ir su kinų, maždaug panašiu metu pradėjusių savo perestroiką į kapitalizmą, ir kiek verslo bei viešojo sektorių vadyba turėjo įtakos, tarkime, skaičiuojant BVP dalimi, tenkančia kiekvienam šalies gyventojui (GDP per capita) – štai ta diagrama:

Ar išties baigėsi krizė Lietuvoje?

Klausimas atrodo tikrai keistas, ir ne tik todėl, kad jau ne tik aš primenu apie pareinančią p**ę ateinančią krizę, bet ir establišmento pyarščikai, prisistatantys bankų ekonomistais, pradeda atsargiai bėdavotis.

Tai jų darbas yra ne makroekonominė analizė, o propaganda, bet mes pažiūrėkime, ar išties toji 2008 metų krizė Lietuvoje pasibaigė – ir niekas taip geriau mums nesumeluos, kaip oficialus statistikos portalas.

Lietuvoje gyvenimas geryn!

Bet koks mokytas durnius™ jums tą pasakys: gyvenimas Lietuvoje tik gerėja! Pridūręs: pažiūrėk į statistikos rodiklius!

Pažiūrėjau ne tik aš, bet, matyt, į kitus – pernai Lietuvą paliko maždaug Mažeikių dydžio miestas, t.y. virš 46000 Lietuvos gyventojų emigravo. Čia tie, kuriuos Statistikos departamentas apskaitė, nes aš, tarkime, iki šiol moku PSD, tai kaip ir esu viena koja Lietuvoje.

Laimingieji skaičiai

Kai kitąkart prekybcentryje kūkčiosit, atsiminkite keturis iš dešimties laiminguosius skaičius: 1, 2, 7, 8.

Man iš tiesų visada smagu pasiblusinėti Veido kasmet sudaromus Lietuvos Turčių Top-20 – nuorodoje aukščiau yra perpasakota ir tėra tik dešimtukas. Bet ir šio dešimtuko, kaip matote, viršūnė ir antroji pusė užtikrintai užpildyta irgi proverbiniu maksiminiu dešimtuku.