Tautinė ekonomika (1/2): tylinti dauguma – dar ne šįkart?

PODCAST S01E24 iškart yra Youtube bei nuoroda į tai – šio teksto apačioje!

---

Sekmadienį, spalio 11-tąją, vyksta eiliniai Seimo rinkimai, tai jau pirmadienį, jei dar ne naktį į jį, dėl pirminių rezultatų suvedimo ir paskelbimo jums mažai rūpės kiti reikalai ir kitos temos, įskaitant ir šiame tinklaraštyje, bet ir dabar tai nėra nei kokia politinė reklama, nei ji kažkaip apmokėta, išskyrus jūsų balsavimą piniginiais ženklais per PayPal ar Revolut (nuoroda – čia).

Kita vertus, kad šiuos rinkimų rezultatus būtų smagiau stebėti, aš savo asmeninėje Facebook paskyroje paskelbiau apie lažybas su Šarūnu Skyriumi, kad jo Laisvės Partija vis tik neperlips 5% rinkiminio barjero, nors gal aš ir džiaugčiausi, jei šitas lažybas pralaimėčiau ir tuomet ne jis man, o aš jam nupirkčiau Lagavulin butelį (plačiau skaityti štai čia).

Pašalpinė ekonomika (3/3): dalybos vardan daugybos, pridėjus be atimties

Jei jau pirmoje šio ciklo dalyje sutikome, kad ekonomika sustojo, ir rejke kaška dariti™, ir tas kažkas yra pašalpos dabar prašantis verslas, tai antroje dalyje išsiaiškinome, kas gi konkrečiai tas verslas, kuriam duoti, ir kas ta valstybė, kuri dabar jau privalo (o tikrai privalo?) duoti pinigų.

Taigi, sakote, juk ekonomika iš esmės sustojo, nes nustojo suktis tas gyvybinis verslo-valstybės-namų ūkių pinigų ratas: verslas nebeparduoda, namų ūkiai neperka, verslas nesamdo (tik formalumas, kada faktiniai bedarbiai bus jau išties išbraukti iš nominalių algalapių verslo subjektuose), namų ūkiai tuoj irgi pritrūks pinigų, nes juk jų pačių tas verslas irgi nebesamdo, ir valstybė, suprask, privalo (nes juk pati valstybė, rupūžė plaukuota, gi ir sustabdė ekonomiką!) tučtuojau gelbėti verslą žmones (!), nes tuoj nebeturės juk ir pati pajamų savo funkcijoms vykdyti iš tų surenkamų mokesčių, kadangi nei verslas, nei namų ūkiai nebeturės pinigų tiems mokesčiams valstybei sumokėti.

* * *

Apie gatvines (nebūtinai lenteles)

Aš nuoširdžiai tikiu, kad tiems Grindos įmonės darbininkams, kuriems buvo liepta nulupti šeštadienį paryčiui atminimo lentą Jonui “Generolui Vėtrai“ Noreikai nuo Vrublevskio bibliotekos sienos, sumokėta už viršvalandžius. Nors gal jie pamaininiai, ir jiems išties nusispjauti, kad teko tą jų pamainai atlikti – kad ir kokios tautybės jie būtų. Bepigu teisti, kai pats ten nedirbi ir tokių nurodymų nereikia vykdyti, ar ne?

Tai aš ir neteisiu jų. Man tik Darbo Kodeksas rūpi, o ir šita akcija gal kainavo papildomus mokesčių mokėtojų pinigus – iš pradžių 1997 metais kabinti, o po to jau 2019 metais nulupti (juolab, kad originalioji lenta buvo visai neseniai dar ir sudaužyta vieno tokio teisininku prisistatančio progresyvisto, tai juk teko tą lentą dukart gaminti ir kabinti, ir tai pačiai Grindai ir jos darbininkams).

Ne tik apie Tautišką giesmę

Aš kartais iš šalies žiūrėdamas į Lietuvos aktualijas galvoju, kad ta šalis jau pretenduoja perimti laurus iš #JobnutaNacija tituluojamos Raškos: nuo kliedesiuose bei religijose susipainiojusios valdžios ar tokia valdžios įtaka atvirai piktnaudžiauti imančių Lietuvos RKB hierarchų, tiesiogiai grasinančių ekskomunikacijomis, nebodami visiškai Popiežiaus ir jo politikos bei idėjų, iki įvairių pasaulietiškų draudimų, ribojimų ir laisvės suvaržymų, kurie neturi absoliučiai jokio logiško paaiškinimo, išskyrus “o man nepatinka“ arba “nes galiu uždrausti, tai kodėl ir ne, tai todėl ir ne“.