You are currently browsing the tag archive for the ‘užsienio politika’ tag.
Ilgai cinikų lauktas įvykis pagaliau Anglijoje (nors jei tiksliau pagal Balmoro pilies vietovę, tai Škotijoje) nutiko: Jungtinės Karalystės kronprincu arba, jei formaliai, tai Velso princu, tapo Kembridžo kunigaikštis Viljamas, o šio tėtukas iš Čarlzo jau pavirto į Karolį III “pereinamąjį“.
Gal tas trečias kartas ir nemeluoja, ir į gerą, kaip sakoma: I-masis tiesiogine prasme begalviu tapęs demokratiją užsižaidusių religinių radikalų dėka, po ko Anglija netgi iš karalystės respublika buvusi, o va to po to sūnus jau II-asis – tai yra pirmasis istorijoje žinomas buriuotojas, surengęs užfiksuotą pirmąją jachtų, kurias pamėgo tremtyje Nyderlanduose, regatą Temzėje nuo “žaliakaimio“ Greničo (angl. Greenwich) iki Kapagalio (angl. Gravesend), prieš savo nuobodylą brolelį Jorko kunigaikštį Džeimsą, kai pastarąjį jau Jokūbu II po to iš karaliaus sosto (nes linksmasis karalius, pravardžiuotas Merry King, Karolis II turėjo daug meilužių, kurių vardais savo jachtas vis pavadindavęs, bet nei vieno sosto paveldėjimui vaiko su nuosava teisėta žmona) dar anglų oligarchai vėlgi praspirė tos Šauniosios Revoliucijos (angl. Glorious Revolution) metu, pasisodinus tris karus priešais buvusių olandų turėtą karalių Vilių iš apelsininių Nassau (beveik mano pavardė…) dvaro su to angliška žmona Maryte, buvusia Jokūbo dukryte.
Giminiški turtelių dalybų sąmyšiai, žinote, ne tik lietuviams būdingi, ir ko jūs, manote, taip visa karališka šeimynėlė į tą apsamanojusią Škotiją ne tik iš apipelėjusios Anglijos sulėkė?
Šį pirmadienį, ko gero, pats įdomiausias klausimas yra – tai ar numuš kinai tą lėktuvą prie Formozos, atsiprašau, Taivanio salos su sene ragana Peloske, ar vis tik, amerikiečių didžiam liūdesiui, taip ir grąžins ją atgal į tėvynę gyvą ir sveiką su kinų naikintuvų palyda, nors kiek iš baimės ir apsitriedusią?
Nors ten ne tiek besidraskanti turistinei kelionei kvaiša yra tuo toksiniu balastu, kiek jos į kompaniją pasikviestas buvęs prie POTUS Donald Trump CŽV Direktoriumi ir JAV Valstybės Sekretoriumi branduolinis Mike Pompeo, kuris faktiškai yra Kinijos paskelbtas kaip nepageidautinu subjektu per šūvio atstumą prie bet kurių kinų krantų.
Vasariškų karščių fone karščiausias Lietuvos vidaus politikos įvykis buvo nesutarimas dėl tolimesnės Lietuvos užsienio politikos – taip valdančioji šaika© nusprendė primesti savo (?) karštligiškas vizijas ir destrukcinę strategiją apsimetančiai opozicija opozicijai, atsiprašant už tautologiją.
Matyt, tam, kad net jei neperinktų šių gerokai jau įgrisusių kvankų nenumaldomai artėjančiais 2024-aisiais (bet jie gi lyderiauja savo apmokamuose jūsų pinigais portaluose jų užsakytose apklausose!), tai, suprask, būtų tęstinumas, ir kompradorai ne veltui gauna pinigus ir pripažinimą iš savo šeimininkų Vakaruose, taip ir toliau sėkmingai stumdami mus užsitvoti į ruskių tanką, o va kam tokia kryptis nepatinka, tas gali evakuotis į emigraciją lauk iš tėvynės, nes ir taip kokiu pusantro milijono dar čia mūsų jiems yra per daug.
Labai tikiuosi, kad šitas mūsų sorošėkų šaikos išprotėjusių savižudžių kompradorų karo su Rusija sukeltas eskalavimas ir siekis perkelti jau į Lietuvos teritoriją ne tik išsikvėpė, bet pagaliau nors kuriam laikui ir apsiramins, gal taip net ir pagaliau sulaukus oficialaus EK “leidimo“ nebepuldinėti tranzitinių krovinių iš Rusijos į Rusiją.
Apie jau trečiąjį metinį LR Prezidento pranešimą kalbėti nelabai yra ką.
Nebent tai, kad dar du tokie skaitalai jam telikę atvargti, ir jau galės prisijungti prie prezidentinių rentininkų būrelio, dirbdamas lygiai tą patį, ką ir dabar, t.y. ir toliau nieko, bet nors streso bus jam mažiau, o garbės, įskaitant ir priklausantį aukštam ir gražiam statusui VATinuką, liks lygiai tiek pat.
Nes ką tam politiniam nuliui pasamdyti rašeivos tezių kratiniu raiškiam perskaitymui iš Seimo tribūnos surašė – tą jis ten ir perskaitė kaip savo (gi ne Batka ir Huilo, kad patys improvizuotų, taip formuodami savo valstybių strateginį trendą).
Praeitą savaitę geopolitinis turgus dėl Ukrainos pardavimo pasipildė dar vienu prekeiviu ja – dabar jau ir prancūzų Emmanuel, kartu su Jean-Michel bei Frédéric, Macron pabandė įsiūlyti Huilo pasiimti tą visiems ES ir JAV įsiėdusią tik besarmačiu kaulinimu ir gautų dolerių bei eurų išvogimu žlugusią teritoriją.
Kuri net valstybinio vientisumo nei dabar turi, nei kada sugebėjusi jį užsitikrinti (mes bent jau savo istorines “nuo jūros iki jūros“ LDK žemes galime objektyviai įvardinti, kol dar jų galutinai gudų imperialistai sau su visa istorija nepasisavino), nei pati jau turi kažkokią šalies ir tautos ateities vystymosi viziją bei seniai apie tai išdalintus ir galutinai išsemtus pažadus, kad pagal tą viziją ims vykdyti ir atitinkamą nacionalinę strategiją (jei ten dar nacionalinė valstybė išvis kada buvusi).
Melagingai save konservatoriais vadinantiems ir klaidinančiai iškabose užsirašiusiems krikdemais, kai nei krikščioniškos atjautos ir vertybių surasta, nei demokratija rūpi, nuolat pažeidinėjant net Konstituciją, tai tikrai ne pirmiena, vos pripuolus prie valdžios kėdučių, iškart nustumti nuo užsienio politikos ir valstybės atstovavimo ekselenciją, kas ten tuomet Daukanto a. bebūtų.
Ir jau, galop, dabar pagaliau pereinant prie Lietuvos, kurią nekart minėjau ankstesnėse, bet ir nuo trečiosios dalies apie JK, ką dar taip dėl Brexit pasekmių aš pernai mums nuspėjau: Skaityti pilną įrašą »
Godžių, šykščių ir pavydžių šalyje, kur per daug svetimų pinigų ir per mažai nuosavo proto, yra labai sunku suprasti kitąkart net mūsų artimiausių kaimynų, susietų ne tik geografija, bet ir istorija, priimamų sprendimų logiką.
Gal todėl ir sunku, kad kaimynai turi kitokias neuronų jungtis smegenyse, ir todėl jie dabar yra tik kaimynais, o ne bendros abiejų tautų respublikos bendrapiliečiais.
Ketinau JAV ir sąjungininkų, tame tarpe ir mūsų, tą epišką, nors ir ne pirmą istorijoje, sprukimą iš Afganistano 9/11 proga pakomentuoti kaip tik ironiškai rugsėjo 1-mai, prisimenant, kaip ir sovietai išsinešdino iš mūsų teritorijos net anksčiau, nei apleido jų okupuotą Rytų Vokietiją (aha, “galėtumėt pakartoti“, jei galėtumėt – tik tą pasitraukti tegalite pakartoti, ir daugiau, bet ačiū, šiuose kraštuose nebesivalkioti, ir taip nuo žodžio išvis jo abiem prasmėm).
Bet pagalvojau, kad kai jau visi sofos ekspertai A-stano klausimu išsipurslos ir visiems jų besiklausantiems lemingams trumpos atminties dėmesio sutelkimas nukryps į kitus dalykus, tai, toms informacinėms drumzlėms nusėdus, jau ir mano išmanūs skaitytojai ramiai galės čia pasiskaityti, pasiėmę espresso puodelį smagumui pastiprinti (keistai aš čia užrašiau cognac, sutinku).
Juolab, kad tame viešumą užpildžiusios isterijos ir propagandos karių teiginiuose buvo, mano galva, labai daug mitų ir legendų, kurie turėjo vienaip ar kitaip sustiprinti jų pareiškimus, nors akivaizdžiai nelaikė vandens. Ne pirmas gi kartas.
Tai ir ne pirmas kartas, kada kviečiu pažiūrėti kitu kampu, o šįkart – jau į Afganistaną.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai