You are currently browsing the tag archive for the ‘vadovėlinės tiesos’ tag.

(Pabaiga, o pradžia – čia)

* * *

Kokia nauda iš šito verslo sąnaudų struktūros, išdėstytos taip ant pirštų, suvokimo?

Be to, kad dabar turėsiu į kur vis nuorodą būsimuose savo tinklaraščio tekstuose, aišku, įdėti.

Pirmiausia, tame, kad labai greitai ant pirštų, atsiprašant už kalambūrą, galima susiskaičiuoti, ar apsimoka investuoti savo laiką ir, dažniausiai, svetimus pinigus į vieną ar kitą veiklą – atsipirks ar ne.

Skaityti pilną įrašą »

(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Ketvirtasis – bevardis kaip toji bendrinė valstybė arba žiedelis, kaip neišvengiami mokesčiais įsipareigojimai, pirštas, kuris simbolizuoja visas tas mokesčiais vadinamas sąnaudas, kurios:

Skaityti pilną įrašą »

(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Antra, tai smilius, kuriuo vadovai nurodo darbus, o darbuotojai juo nosis krapšto, beklausydami tų nurodymų.

Šis ekonominis veiksnys yra priešingas rentai, ir vadinamas darbu.

Skaityti pilną įrašą »

Spūdinau spaudžiant šaltukui, pamenu, dar vasarį per visą šitą Lietuvos teatrų festivalių (taip, dar ir grybų, bet kokie grybai žiemą???) sostinę į geriausius pardavimus kvadratiniam metrui darančią parduotuvę (o kuo išties prekiauja prekybcentriai?), kad dar padidinčiau tuos jų pardavimus, nes taip mano kabrioleto centrinis užraktas (ne spynelės!) tądien užšalo, drėgmės išvakarėse pasigavę (pamenate gi tuos “globalaus atšilimo“ temperatūros svyravimus nuo pliuso iki minuso ir atgal, tai va atgal dar tądien nebuvo, o maisto jau reikėjo), ir tuomet pagalvojau, kad jau parsiniogęs atgalios sudėliosiu tą komentarą, kartu ir tinklaraštyje čia paaiškindamas ant pirštų – o va jau dabar ir vasarop einame, ir jau aš pats seniai namolio parėjęs, tai gal jau metas apie tai?

Juolab, kad nusprendęs apie nors ir aktualų šiuo metu Antrąjį Krymo karą nerašinėti (užtenka ir 165 komentarų šiam momentui prie to ankstesniojo įrašo ta tema), o va nuo 2020-02-20 jau pasaulyje prasidėjusiu (ne, ne nuo šių metų vasario 24-osios!) ekonominiu sunkmečiu apsaugoti nuo kvailysčių tuos, kurie dabar taip pripuolamai griebiasi kažkokių verslų, yra teigiamai vertintina socialinė misija, manyčiau.

Skaityti pilną įrašą »

Stok, Elžbietai, neskubėk!
Kyla man toks įtarimas –
Negeri čia reikalai…

(“Gaisrininkų legendos“ – 24:24)

* * *

Dvi šimonytės per magdutę ant kampo link nukėvišinto operhauzo nesuėjo.

Skaityti pilną įrašą »

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E15 Patreone:


Per aspera ad astra, arba, kaip savo tritomiame Das Kapital veikale rašęs Karl Marx: Der weg zur Hölle ist jedoch mit guten Absichten.

Jawohl! – atitartų jam šaunusis partijos kareivis Ingrida Šveikas, ir taip va dar kantrieji sulaukė jau trečiosios dalies apie tai, kaip pandemija privertė verslą pakeisti požiūrį į gamybinius veiksnius, kurie, primenu turitiems mokymosi sunkumų ir stokojantiems sutelktinio dėmesio, yra sąlyginai ekonomikoje vadinami žemė, darbas, kapitalas (ir ša, marksistai jūs prakeikti!).

Tad dabar jau – apie pirmąjį veiksnį, vadinamą žeme, kas, suprantama, versle paprastai yra vadinama ne tiesmukai valstietiškai dirvožemiu, tinkamu arti, sėti ir akėti, drapakuoti, kultivuoti, laistyti, ravėti bei derlių nurinkinėti, o paprastai reiškia plotą nekilnojamame turte, reikalingą tai gamybinei, prekybinei ir susijusiai verslo veiklai vykdyti.

* * * Skaityti pilną įrašą »

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E14 Patreone:


Primenu tiems, kas dėl ketvirtą mėnesį besitęsiančio kretininio, atsiprašau, karantininio apribojimo judėjimui tarp savivaldybių pavėlavo į čia vykstančias dūzges, kad savo trijų dalių (gi tik jūsų patogumui, nes kas tiek dėmesį išlaiko!) įraše aš aptariu pandemijos įtaką verslo požiūriui į gamybinius veiksnius, kurie, žinia, yra trys, sąlyginai vadinami ekonomikoje kaip: žemė, darbas, kapitalas.

Pradėjau nuo ano galo – pirmoji dalis buvo apie kapitalą, kuris neigiamų palūkanų laikmetyje bei sustabdytoje karantinams ekonomikoje paradoksaliai tapo įmonėms pertekliniu ir netgi savotiškai atliekamu. Ir tikrai siūlau įdėmiau peržiūrėti aną įrašą prieš puolat čia iškart piktintis, kad juk “valže babkių viarslui nidoda!“©

Nes duoda.

Tik gal jūs svetimi toje gyvenimo šventėje, kur vyksta puota maro metu, palikusi jus už panosėje taip užtrenktų durų.

* * * Skaityti pilną įrašą »

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E13 Patreone:


Nu taip labai “įdomus“ ir gausiai susidomėjusių pritraukiantis pavadinimas, aha.

Bet kuomet praeitame įraše kalbėjau, kur link pasisuko politika ir ekonomika Lietuvoje per pastaruosius pandeminius metus, tai sąmoningai palikau nuošalyje detalesnį makroekonomikos nagrinėjimą, nes vienu ar kitu klausimu – jau ir taip per metus tinklaraštyje būta ne vieno labai išsamaus įrašo konkrečia tema.

Tačiau šįkart aš noriu pažvelgti, o kaip pandemija jau dabar įtakojo mikroekonominiu lygiu pačias verslo įmones ir jų verslo modelius, atsižvelgiant ne vien tik į trumpalaikius ir tik karantinams skirtus įmonių ar verslų sprendimus, kaip nuotolinis darbas ar prekybinės vitrinos iškėlimas į virtualias parduotuves.

Čia priminsiu, kas mikroekonomikos nestudijavęs, kad dar liberalizmo tėvu vadinamo Adam Smith amžininkas David Ricardo yra įvardinęs tris gamybinius veiksnius, be kurių joks verslas iš esmės išvis neįmanomas, ir kurie žinomi sąlyginai kaip žemė, darbas, kapitalas – ir ne, jei taip pagal sąvokas toks įspūdis kilo, bet nebuvo jis nei kokiu marksistu (Karlas jį pats studijavo), nei socialistu, ir jis pats iš dabartinių liberalais save vadinčiųjų smagiai dar ir pasišaipytų.

Tai kaip gi pandemija dabar privertė peržiūrėti ar net pakeisti verslų požiūrį į šiuos tris veiksnius?

* * * Skaityti pilną įrašą »

Žinau, kad manęs nekaltinsite tuo, kad rašau itin retai – labai nedaug skaitančių, o dar mažiau nusprendusių komentuoti, diskutuoti ar pabandyti praplėsti mano požiūrio ir pažinimo ribas.

Nieko tokio. Ir tas manęs nestebina, ir ne todėl, kad šio tinklaraščio aš niekaip “neišsukinėju“ ir “nepopuliarinu“ (lyg neturėčiau ką dar veikti).

Tiesiog, kai Lietuvoje viešumoje trūksta netgi elementarios diskusijos ekonomikos klausimais, tai lįsti su kažkokiu savo pankišku, ir kartais (ar vis tik – dažniausiai?) neteisingu požiūriu į ją – visiškai yra beprasmis (nesakau, kad kvailas, nors galima ir pakvailinti autorių) užsiėmimas. tęsti skaitymą

Publikuota gyvžurnalyje 2009-09-14

* * *

Ot, durna tauta – išsikėlė sau [ekonominį] tikslą pasiekti dugną! – pelė politologas Surskiewicz.

Nuleiskime negirdomis tuomet dar ES finansų ir biudžeto komisarės Brukalo atsakymą “riboti vartojimą“ į žurnalisto klausimą, ką reikia daryti Lietuvos Vyriausybei krizės akivaizdoje. Gal gerbiamoji būsimoji prezidentė ne taip suprato, gal žurnalistas ne taip percitavo.
tęsinys

Blog Stats

  • 324 488 hits

Balsuok ir papeipalink £itukų, bak$ų, €uriukų!

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 197 pasekėjų

Kategorijos

Archyvai