You are currently browsing the tag archive for the ‘vadyba’ tag.

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E15 Patreone:


Per aspera ad astra, arba, kaip savo tritomiame Das Kapital veikale rašęs Karl Marx: Der weg zur Hölle ist jedoch mit guten Absichten.

Jawohl! – atitartų jam šaunusis partijos kareivis Ingrida Šveikas, ir taip va dar kantrieji sulaukė jau trečiosios dalies apie tai, kaip pandemija privertė verslą pakeisti požiūrį į gamybinius veiksnius, kurie, primenu turitiems mokymosi sunkumų ir stokojantiems sutelktinio dėmesio, yra sąlyginai ekonomikoje vadinami žemė, darbas, kapitalas (ir ša, marksistai jūs prakeikti!).

Tad dabar jau – apie pirmąjį veiksnį, vadinamą žeme, kas, suprantama, versle paprastai yra vadinama ne tiesmukai valstietiškai dirvožemiu, tinkamu arti, sėti ir akėti, drapakuoti, kultivuoti, laistyti, ravėti bei derlių nurinkinėti, o paprastai reiškia plotą nekilnojamame turte, reikalingą tai gamybinei, prekybinei ir susijusiai verslo veiklai vykdyti.

* * * Skaityti pilną įrašą »

Šią savaitę Verslo Žinios išmetė antį, kurią pasigavo didžiausias ančių ūkis Delfi, ir taip keletas dienų iš eilės lietuviai svarsto tai, ko nei patvirtina, nei paneigia patys vokiečiai, valdantys Aldi tinklus, kad ateis jau kitąmet į Lietuvą.

Sakau “tinklus“, nes išties po vienu bendru pavadinimu AL_brecht DI_skont su kiek besiskiriančiais išvaizdoje prekiniais ženklais yra dvi kontroliuojančios Albrechtų šeimos įmonės, kurias valdo dabar jau velionių brolių steigėjų Karl ir Theo vaikai bei vaikaičiai.

Vis tik čia jau gandai sklinda, kad yra dairomasi ne tik centrinio sandėlio, bet ir plotų tuzinui ir daugiau parduotuvių. Išties taip visa istorija primena jau mano aprašytą Krasnojarsko Svetofor rusų hard-discounter tinklo, Europai pavadinto MERE, atėjimą (apie kurį jau rašiau čia).

Skaityti pilną įrašą »

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E14 Patreone:


Primenu tiems, kas dėl ketvirtą mėnesį besitęsiančio kretininio, atsiprašau, karantininio apribojimo judėjimui tarp savivaldybių pavėlavo į čia vykstančias dūzges, kad savo trijų dalių (gi tik jūsų patogumui, nes kas tiek dėmesį išlaiko!) įraše aš aptariu pandemijos įtaką verslo požiūriui į gamybinius veiksnius, kurie, žinia, yra trys, sąlyginai vadinami ekonomikoje kaip: žemė, darbas, kapitalas.

Pradėjau nuo ano galo – pirmoji dalis buvo apie kapitalą, kuris neigiamų palūkanų laikmetyje bei sustabdytoje karantinams ekonomikoje paradoksaliai tapo įmonėms pertekliniu ir netgi savotiškai atliekamu. Ir tikrai siūlau įdėmiau peržiūrėti aną įrašą prieš puolat čia iškart piktintis, kad juk “valže babkių viarslui nidoda!“©

Nes duoda.

Tik gal jūs svetimi toje gyvenimo šventėje, kur vyksta puota maro metu, palikusi jus už panosėje taip užtrenktų durų.

* * * Skaityti pilną įrašą »

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E13 Patreone:


Nu taip labai “įdomus“ ir gausiai susidomėjusių pritraukiantis pavadinimas, aha.

Bet kuomet praeitame įraše kalbėjau, kur link pasisuko politika ir ekonomika Lietuvoje per pastaruosius pandeminius metus, tai sąmoningai palikau nuošalyje detalesnį makroekonomikos nagrinėjimą, nes vienu ar kitu klausimu – jau ir taip per metus tinklaraštyje būta ne vieno labai išsamaus įrašo konkrečia tema.

Tačiau šįkart aš noriu pažvelgti, o kaip pandemija jau dabar įtakojo mikroekonominiu lygiu pačias verslo įmones ir jų verslo modelius, atsižvelgiant ne vien tik į trumpalaikius ir tik karantinams skirtus įmonių ar verslų sprendimus, kaip nuotolinis darbas ar prekybinės vitrinos iškėlimas į virtualias parduotuves.

Čia priminsiu, kas mikroekonomikos nestudijavęs, kad dar liberalizmo tėvu vadinamo Adam Smith amžininkas David Ricardo yra įvardinęs tris gamybinius veiksnius, be kurių joks verslas iš esmės išvis neįmanomas, ir kurie žinomi sąlyginai kaip žemė, darbas, kapitalas – ir ne, jei taip pagal sąvokas toks įspūdis kilo, bet nebuvo jis nei kokiu marksistu (Karlas jį pats studijavo), nei socialistu, ir jis pats iš dabartinių liberalais save vadinčiųjų smagiai dar ir pasišaipytų.

Tai kaip gi pandemija dabar privertė peržiūrėti ar net pakeisti verslų požiūrį į šiuos tris veiksnius?

* * * Skaityti pilną įrašą »

– Oho, ką čia taip virsi, kad tiek prieskonių?

– Rudens sriubą.

– Bet čia gi glintveinas!

– Čia yra RUDENS SRIUBA!…

Vakar pagaliau išmečiau dar nuo praeitų Kalėdų užsilikusį pusę butelio glintveino, tai prisiminiau, kad ateina metas, panašu, jau naujai “rudens sriubai“.

Skaityti pilną įrašą »

“Čiuožk ten, kur ripka bus, o ne kur ji buvo“

Wayne “The Great One“ Gretzky, legendinis 20 metų NHL pražaidęs rezultatyviausias ir čempionų Stanley taurę 4 kartus pelnęs kanadietis.

* * *

Sakote, dabar vėl gąsdinsiu dar karantinui nesibaigus, kaip visi mirsime, ir džiugina, kad ne aš vienas?

Ne.

Bet pradžiuginsiu, kad prasukus laikrodžius valanda pirmyn į vasaros laiką, tai karantinas gi ta valanda sutrumpėjo (no pun intended)! Valio! Skaityti pilną įrašą »

Už visą šitą organizacinę suirutę dėkokite savo asmeninei neapykantai visuotinei (išties visuotinei, o ne su išlygomis, kurios tampa taisykle!) karinei tarnybai.

Skaityti pilną įrašą »

Vienas iš priverstinio karantino privalumų – galimybė permąstyti verslo valdymą bei jo procesų organizavimą.

Ir jei plačiau filosofine prasme – apie tai, kiek esama visuomenės ir ekonomikos struktūra yra tvari ne tiek finansinių krizių akivaizdoje, kiek iš esmės yra išvis tokioje formoje dar prasminga pagal pagal popramoninį organizavimo būdą, žvelgiant iš šalies taip į visą vyraujančią sistemą. Ir net ne vien, kiek dabartinis kapitalizmas skiriasi nuo pramoninio amžiaus, bet ir koks jis turėtų būti jau artimiausioje ateityje.

Ypač, kai virusų, ko gero, daugės ir pandemijos tik dažnės, todėl karantinai ir vartojimo staigus stabdymas rinkoje kartosis nebe force majeure, o kone reguliariu režimu.

Skaityti pilną įrašą »

Matomai, bėda su nuo šiandien prasidėjusiu karantinu Lietuvoje tame, kad prieš tris savaites parengtas įrašas reguliariam publikavimui ir neskubriam skaitymui dabar užgožiamas aktualumu virusinių naujienų.

Bet jei neskubate niekur ir dabar per karantiną jau pagaliau turite laiko, tai smegenims atjungti nuo baimės ir panikos režimo gal kaip tik sveika būtų pasiskaityti kažką kitko? Netgi paikena aš esu pats, kad šiam nujaustam karantinui neparengiau mokamų paskaitų serijos online – tiek ekonomikos pradmenų, kuriuos dėsčiau pernai devintokams, tiek anglų kalbos veiksmažodžių laikų, kurie sudarytų gramatikos pagrindą ir leistų jums gal išplėsti šios kalbos vartoseną, tarkime.

Nes gutenbergiškas senovinis informacijos pakavimas į knygas jau yra senstelėjęs, kaip ir gebančių perskaityti netgi tekstą žemiau dabar yra gerokai mažiau, nei buvo prieš dešimtmetį – visi kažkur skuba, kiurkso spūstyse, ir duok jiems geriau nebent tik podkastus, nors… dabar jau nebeskubate, o sėdite juk karantine.

Tai paskaitome prasiblaškymui trečiąją dalį apie Lietuvos vadybos kokybę, kurią galėsite vertinti viso karantino metu:

* * * Skaityti pilną įrašą »

Palikime tą mūsų Psichočernobylio™ žiniasklaidos ir politikierių sukeltą tarp jų vertų paikų skaitytojų ir rinkėjų isteriją dėl coronaviruso ir karas-maras-badas eilinio šaršališko būtinumo kruopų atsargų užsipirkimų, ir grįžkime prie svarbesnės ir reikšmingesnės Lietuvos ateičiai temos – ir klausimo, kaip pagal pirmoje dalyje parinktą ir pakomentuotą statistiką, tuomet vertintume Lietuvos ūkio vadybos kokybę?

Juk kalbant apie kokybę, realiai reikėtų dar pradžioje sutarti, ir kokiais kiekybiniais rodikliais ji apibrėžiama. Aukščiau paėmiau keletą jų iš statistikos, tačiau jūs beskaitydami mano komentarus prie skaičių, tikiu, priėmėte su didele doze skepticizmo ir nepatiklumo, net jei jie sušildo mūsų savimeilę, kad mūsų vadyba pagal juos geresnė už rusiškąją (dar smagu palyginti vidaus prekybą, bet šiam rodikliui geriau pasilikti kitą temą).

O jei aš dar jums pasakyčiau, kad kokybė per se gamtoje, kaip ir ekonomikoje bei versle, išvis net neegzistuoja? Skaityti pilną įrašą »

Šis klausimas ne apie politiką.

Nes apie Lietuvos politiką ir šalies valdymą čia ir taip kiekvienas lietuvis pats sau politologas (“visi seime vagej!“), politekonomistas (“viską alygarkai pavogė jau iki mūsų ir iš mūsų!“) ar vadybos ekspertas (“viarslinykai vagej i da tę mažum skrudžej“).

Bet antai aną savaitę mano FB draugas ir šamanas iš Airijos Algirdas pametėjo rusiško šaltinio pateikiamą tyrimą, kiek efektyvi rusiška (įskaitant jų “jaunesnius brolius“ baltarusius su ukrainiečiais) vadyba, lyginant kad ir su kinų, maždaug panašiu metu pradėjusių savo perestroiką į kapitalizmą, ir kiek verslo bei viešojo sektorių vadyba turėjo įtakos, tarkime, skaičiuojant BVP dalimi, tenkančia kiekvienam šalies gyventojui (GDP per capita) – štai ta diagrama: Skaityti pilną įrašą »

Saulius Stunžėnas (rašo ir savo tinklaraštį – prašome apsilankyti, kur kaip tik yra jo įrašas, netgi susijęs su CV, ir tą aš panagrinėsiu, kada savo nuomonę apie HR išsakysiu) paliko komentarą prie mano pradėtos temos apie CV skelbimus, kur nesutinka su mano teiginiu dėl verslumo.

Skaitom:

O šiaip su teze, “– Jei žmogus verslus, jis nėra samdinys. Taškas,“ nesutikčiau.

Man visada įdomiau, kada nesutinkama, ir kuomet argumentuojama tas nesutikimas, tad ačiū jam, nes turime dabar ir mano atskirą komentarą.

skaityti toliau

– Viskas, draugystė tarp mudviejų baigėsi! – buvo paskutiniai žodžiai, kuriuos aš išgirdau iš vadybininkės užvakar, kai buvau išmestas po dviejų valandų tvarkos darymo iš parduotuvės.

Ką gi, būna ir taip. Labai didelės draugystės aš irgi iki tol nejaučiau, bet kažkaip labai dėl to nerypavau.

Skaityti pilną įrašą »

Sakiau anądien, kad keiksiu DNB banką, bet po paskutiniojo įvykio rankos tiesiog bejėgiškai nusviro. O kad ilgai nekabotų ir aš čia nevirkaučiau, tai paprasčiausiai nuėjau vakar į SEB (kur yra kitų dviejų mano įmonių sąskaitos, kaip ir pagrindinė asmeninė) ir ten atidariau.

Užtruko pusvalandis eilėje (nuobodžiaujant už tai galima FB trolinti) ir bemaž valandą visi popierizmai bei formalumai, pradedant pildomu prašymu atidaryti sąskaitą (lyg parašai ir antspaudas kituose dokumentuose nerodo, kad atidaryta ne banko iniciatyva?) ir visokiomis trijų lapų pinigų plovimo prevencijos anketomis.

Kaip ir tuo, kad prireikia šūsnio makulatūros (steigimo dokumentai, įmonės įstatai, vadovo skyrimo protokolas, išrašas iš Registrų centro).

Skaityti pilną įrašą »

Blog Stats

  • 302 827 hits

Papeipalink £itukų!

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 206 pasekėjų

Kategorijos

Archyvai