You are currently browsing the tag archive for the ‘valstiečiai’ tag.
Dar nepraėjus net metams ir prieš rudens sesiją mes de facto turime jau naują Seimą – tiesą sakant, net protesto rugsėjo 10-tąją laukti nebereikėjo, nes Seimo politinis susiskirstymas pasikeitė.
Tiesa, seimūnai nepasikeitė, ir tos netikros frakcijos (norėjosi parašyti šutvės, bet miela teologinė Agnytė ir taip jau šituo išvadino jau buvusius kolegas) turėjo per kadenciją persidėlioti, tik gal ne taip greitai, ir kaskart naiviai tikintis, kad ne taip radikaliai. Tačiau tai tikrai ne pirmas toks Seimas, kuomet vieną išrenki – o finale jau turi kitą prieš rinkimus, ir net ne tą aktyvųjį priešrinkiminį pusmetį, bet gerokai anksčiau.
PODCAST S01E28 iškart yra Youtube “ne tame kanale“ bei nuoroda paspaudimui į jį – šio teksto apačioje!
Manau, kad jau metas aptarti šitos benueinančios valstiečių vyriausybės nuveiktus darbus, kol trys čiauškutės ten krizena tarp jų, mergaičių, kuriuos ten jaunikaičius į ministerius joms dabar pasirinkti.
PODCAST S01E25 iškart yra Youtube “ne tame kanale“ bei nuoroda paspaudimui į jį – šio teksto apačioje!
Pirmiausia, aišku, kaip džiugu, kad lažybose prapyliau Lagavulin single malt whisky butelį Šarūnui Skyriui – kas nelabai suprato paslėptą reklamą, tas ir dabar nepatikės mano šiuo tyliu (dėl ko ir tyliu!) džiugesiu (nes juk pralaimėjau, nu!), bet gal ne veltui mane Lito Buhalterijos kotletinis ekonomistas™ pavadinęs kažkokiutentais liberalu?
Laisvės Partija gavosi išties didžiausia laimėtoja – gerai tai jums ar blogai, dar parodys laikas.
PODCAST S01E21 vis dar (sic!) youtube bei nuoroda į tai – šio teksto apačioje!
Rugsėjis eina į pabaigą, ir natūraliai taip prieš spalio 11-tąją įvyksiančius Seimo rinkimus jau suaktyvėjo iniciatyvių prietrankų agitacija eiti pritarti esamai politinei establišmento rentas garantuojančiai sistemai, klaidingai vadinamai demokratija.
Gal todėl tų norinčių kandidatų šitam “darbui vardan tos“ taip vis daugėja ir daugėja.
Nors logika, kuri šiaip remiasi laisva rinka ir konkurencija joje, perkeliama iš politekonomikos į politinę konkurenciją demokratijoje, sakytų, kad turėtų vis tik vykti partijų bei judėjimų konsolidacija, ir atsirasti ne šiaip reiklumas kandidatams, bet jų natūrali atranka dar iki nacionalinio lygio rinkimų, šiems politinėje karjeroje kylant nuo vietos bendruomenės savivaldos renkamų postų per rajonų ir miestų savivaldas iki Seimo, o ne su dabar matomais užplūdusiais tarsi skėriai sėkmės džentelmenų legionais, kurių net daugiabučių namų bendrija į savo valdybą neišsirinktų, kai šių gebėjimu vykdyti savo pažadus ir įsipareigojimus suabejotų netgi kaimo parduotuvės pardavėja, paprastai net vietos girtuoklėliui duodama bonką skolon.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Šįkart apie policiją ir politikavimus, bet nesusijusius su vakarykščiu mano įrašu ir manimi.
Nors kaip pažiūrėsim, aišku.
Turiu omeny faktą, kad STT sulaikė Anykščių rajono merą Kęstutį Tubį.
Labiausiai pagiežingo politinio susivienijimo kaip TS-LKD partija, ko gero, Lietuvoje nerasi.
Šiaip konservatoriais aš vis vadinu socdemus (kurie stabdo progresą, traukia į praeitį ir atstovauja stambųjį, jų pačių užprichvatizuotą, kapitalą), o ne TS-LKD, net kai tie glušiai patys save pasivadina konservatoriais (nuo kokios šyvos kumelės naktinio košmaro – gal vardu Gediminas “Indeksuotas Talonas“ Vagnorius?). Nes norisi sąvokas tiksliau naudoti: krikdemai, kaip Tėvynės Sąjunga ir vadinasi oficialiai pagal partijos pavadinimą (LKD – tai ne Lithuanian Kolkhoz Demolition), kur ir krikščioniška meilė bei atjauta artimam savo, ir demokratija, kaip sprendimų derinimo būdas, apeliuojantis į tą patį supratingumą bei įsiklausymą. A-ne?
Bet jei konservatyvumą sieti su tamsybe, nepakanta šviesesnėms iniciatyvoms ir laisvesniems žmonėms, noru riboti ir drausti, dūsavimu dėl pagedusio jaunimo, įžeistų egzaltuotų jausmų isterišku kaišiojimu ar graudulingu rypavimu dėl herojinės (?) arba trauminės šalies praeities – tai būtų kaip tik apie šią partiją, nors jūs kažkaip pasiskaitėte protėvyniasąjungininių burbulų purslojimų ir sakote, kad tai išties jums susišvietė čia apie valstiečius. Taip, tai yra ir apie valstiečius.
Kadangi Londono naujienos iš manęs pastaruoju metu buvo iš esmės politinės, tai šios tebūnie be viso to.
Ir kadangi parpiate, kai rašau, tai ramiai išdėstysiu, kad pilni traukiniai pakeliui man į darbą dailių ir nuostabiai apsirėdžiusių merginų (ypač įspūdingai atrodė kinės, skubančios į teminį 60-ųjų vakarėlį tomis savo gėlėtomis pūstomis suknelėmis plikais pečiais ir ryškiai raudonais lūpdažiais, tik gal neskaitant dviejų treninguotų lesbiečių, graibiusių viena kitai užpakalius ant eskalatoriaus), kodėl parpti nebūtina Londone kad ir šį savaitgalį, o gal ir savaitę, o gal ir šiaip nepraparpti smagių, mano galva, įvykių.
Praeitą slunkių kadenciją rašiau, kad LSD pašlemėkams derėtų įsiklausyti į savo idėjinio vado Lenino patarimus imti paštą, telegrafą ir telefoną, pritaikius šiuolaikiškai ir sutelkus dėmesį į komunikaciją socialiniuose tinkluose. Aišku, vietoje to mes gavome tokias kvankas kaip Atvėsaitė, o Prietaiso komunikacija dėl nesusišnekėjimo net jam pačiam su savimi prikūrė daug lūlzų ir veiklos Trolibanui.
Tačiau latifundininkas Karabasas ne toks kvailas, o ir planų turi realiai paskaičiuotų ir apmąstytų – jau po rinkimų vien mano paskyrą paliko netikėtai per vieną naktį virš 100 sekėjų. Ir ne tik vien mano – taip nutiko ne vienam dešinės krypties apžvalgininkui, ir panašu, kad valstiečiai nebuvo tokie žali, kai komunikacijai pasirengė, ir po pasiekto rezultato tiesiog paskyros iš PR agentūros nebebuvo finansuojamos.
Metai baigiasi, tai metas suvesti svarbiausius politikos arba ekonomikos įvykius, nutikusius 2016-aisiais.
Aišku, svarbiausia būtų tai, kad atnaujinau rašymą Punkonomics, nors ne tai yra svarbu – kažkaip galvoju, kad šiame tinklaraštyje yra per daug man dar su Lietuva susijusių temų.
Jei praeita stagnacijos kadencija prasidėjo laimėjus socdemams ir jų pašlemėkų koalicijai su šūkiu “Mes ne Kubilius – atsuksim laiką atgal“, tai šitoji valstiečių ir padugnėn nuėjusių socdemų jau eina su šūkiu “Aš neturiu – ir tau nereikia“.
Ir visose srityse, kur tik jie nesiima dabar iniciatyvos kažką patvarkyti: ar alkoholio prekyba, atiduodant visą rinką į vieno ją kontroliuosiančio oligarcho (tai kapitalas, suaugęs su valdžia, priminsiu apibrėžimą sąvoką vartojantiems laisva forma) rankas (“aš negeriu – ir tau neleisiu“); ar nusavinant visus pensijų fondus ar sunaikinant gyvybės draudimo produktus kaip investicinius su garantuota tarsi valstybės obligacijos grąža (“aš neturiu – ir tau nereikia“); ar dievo bausme kovojant su nepageidaujamu nėštumu (“aš nesikrušu – ir tu eik nx poteriaut“) arba nevaisingumo sprendimais (“nedavė dievulis – tai ir nenorėk“), ir t.t.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai