You are currently browsing the tag archive for the ‘valstybė’ tag.
Sveiki sulaukę per pandemijos karantinus atidėtosios ir dabar jau atlaisvintosios šiemet 32-osios Kovo 11-osios.
PODCAST S01E13 – youtube bei teksto apačioje!
Šiemet rugpjūčio pirmąją Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos galėjo atšvęsti 85-metį savo, kaip atskiros kariuomenės ruošies, įkūrimą, aš negalėjau atšvęsti santuokos 22-mečio, o koncernas Vikonda ėmė ir atšventė savo įkūrimo trisdešimtmetį.
Ir kadangi jokia čia man reklama neapmokėta, tai ne apie koncerną ir kalbėsiu, juolab, kad visi automatiškai susieja su šiuo prekiniu ženklu dažniausiai tik Viktorą Uspaskich ir jo “Gerą Vaizdelį“ iš Kėdainių Konservų arba nelabai gerą pasūdytą vokeliais iš Kėdainių Agrofirmos, ir visa ironija dabar tame, kad nei pats Viktoras, nei minėtoji agrofirma nėra Vikondos koncerno sudedamąja dalimi, ką dabartinės koncerno šeimininkės Jolantos Blažytės kritikai ir nedraugai jai vis jaučia pareigą paikai prikišti.
Bet mano įrašas ne apie išliekamuosius prekinio ženklo reputacinius nuostolius. Skaityti pilną įrašą »
PODCAST S01E05 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.
Šią temą norėjau aptarti gerokai anksčiau, tačiau po to pystelėjo karantinas ir prasidėjo visuotinė tautos ir valdžios vienybės sąlygota panika dėl koronaviruso, todėl neatrodė tam tinkamas laikas.
Vėl apie ją pagalvojau berašydamas jau karantino metu apie ekonominius agentus ir pašalpinį verslą, ir kodėl išties posakis “paremti verslą“ yra beprasmis, kai nekonkretizuoja tikslaus gavėjo, ir kai neaišku, kas už šitą “solidarumą“ sumokės iš savo kišenės. Tad ir vėl atrodė, kad ne pats geriausias momentas jūsų smegenų kutenimui ir emocijų trolinimui, nors ši tema pati prašėsi būtinai išdėstoma.
Tačiau nesu aš tiek beširdis, kad rėškutėmis barstyčiau druską ant atsivėrusių karantininių stigmų. Žmonės netenka darbo ir pajamų, o aš čia dar pasakosiu, kaip iš jų pinigus valdžia atiminėja vergvaldiškojo verslo godžiomis rankutėmis. Skaityti pilną įrašą »
Kai rašiau apie pašalpinę ekonomiką, priverstas paaiškinti, kas yra ekonomikoje tie trys ekonominiai agentai, ir kad “parama verslui“ turi atsakyti tiksliai, kuriems konkrečiai žmonėms, darbdaviams ar darbuotojams, kokia pašalpa skiriama, nes po ta dūmų uždanga, pridengdami fantominius veikėjus, visi kostiumuoti šarikovai™ buvo labai greiti svetimus pinigus saviems padalinti, tai perspėjau: saugokite savo kišenes ir stebėkite valdžios rankutes.
Bet tik oplia ir fokus-mokus – kai jau pinigai iš jūsų kišenės perskirstyti kovai su koronaviruso karantino pasekmėms ekonomikai švelninti į… stambaus kapitalo aruodus!
Net mirktelėti nespėjote, tiesa?
“Čiuožk ten, kur ripka bus, o ne kur ji buvo“
– Wayne “The Great One“ Gretzky, legendinis 20 metų NHL pražaidęs rezultatyviausias ir čempionų Stanley taurę 4 kartus pelnęs kanadietis.
* * *
Sakote, dabar vėl gąsdinsiu dar karantinui nesibaigus, kaip visi mirsime, ir džiugina, kad ne aš vienas?
Ne.
Bet pradžiuginsiu, kad prasukus laikrodžius valanda pirmyn į vasaros laiką, tai karantinas gi ta valanda sutrumpėjo (no pun intended)! Valio! Skaityti pilną įrašą »
Prasidėjo antroji formalaus neva-karantino savaitė, ir visi intravertai visą praeitą savaitę realiu laiku stebėjo kikendami nesibaigiantį tragikomišką serialą, kaip ekstravertai iš pasiutimo, kad nebegali siurbti energijos iš vargšų intravertų, jau laipioja sienomis, nežinodami ko dar griebtis, nes jie gražūs sau tik tuomet, kai gauna žavėjimąsi iš kitų, o ne dvasiškai savipatenkina (sic!), kaip tą sugeba intravertai.
Aišku, visas intravertų legionas, perdresiruotų į ekstravertus dėl to, kad toks buvo iki šiol spaudimas visuomenėje, šventeiviškai dėl kompanijos (sic!) apsimeta, kad turi apsčiai empatijos ekstravertų dvasinėms kančioms ir, suprask, jie irgi dėl to labai kenčia ir visų ofisinių tauškalų, penkiaminučių, korporatyfkių bei kavagėrių su stalo futbolu ar be, yra labai labai išsiilgę.
Aš kartais iš šalies žiūrėdamas į Lietuvos aktualijas galvoju, kad ta šalis jau pretenduoja perimti laurus iš #JobnutaNacija tituluojamos Raškos: nuo kliedesiuose bei religijose susipainiojusios valdžios ar tokia valdžios įtaka atvirai piktnaudžiauti imančių Lietuvos RKB hierarchų, tiesiogiai grasinančių ekskomunikacijomis, nebodami visiškai Popiežiaus ir jo politikos bei idėjų, iki įvairių pasaulietiškų draudimų, ribojimų ir laisvės suvaržymų, kurie neturi absoliučiai jokio logiško paaiškinimo, išskyrus “o man nepatinka“ arba “nes galiu uždrausti, tai kodėl ir ne, tai todėl ir ne“.
Bet kuriam užsieniečiui Lietuva atrodo keista savo bent trimis valstybės gimtadieniais, ir dar viena “nepriklausomybės diena“ Kovo 11-oji greta Vasario 16 ir Liepos 6 atrodo tarsi kažkokiu pertekliumi.
Jo žūtis tapo vienu iš lūžių Lietuvos demokratiniame virsme. Deja, kaip dabar tenka konstatuoti, esminio persilaužimo į gerą taip ir nesulaukėm (gal kad laukėm, o ne veikėm?).
Maža to, nei jo žūties priežastis oficialiai įvardinta, nei jo atminimas tinkamai pagerbtas, kaip ir našlė menkai tesulaukė bent žmogiškojo (ką jau ten apie valstybišką kalbėti) atjautimo.
O juk vien jo dėka VSD dabar turėtų būti pasitikima labiausiai iš viso institucijų, kai ta pati VSD išsižada savo darbuotojo (apie kokį lojalumą ir draugo petį tuomet kalba, ką?).
Simboliška, kad tragiškai sutapo datos. O gal ir nesutapo, o taip ir buvo sumanyta. Kad primintų, quo vadis?
Septyneri metai jau, ponai.
Nuotrauka paimta iš jo draugo paskyros FB – tolimesnis užmiršti neleidžiantis tekstas čia.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai