You are currently browsing the tag archive for the ‘verslas’ tag.

Aš neberašau verslo temomis, ir tai suprantama – mano patirtis užsilenkus dviem su puse įmonėms Lietuvoje baigėsi dar finale ir mano emigracija.

Bet tai yra patirtis, kurios joks (!) dėstytuvas jums jokiame universitete (ir netgi universiteto verslo mokykloje, kas yra oksimoronas, bet akademikai nenori verslu teršti savo šventos akademinės ekonomikos mokslo terpės, tai fakultetą vadina mokykla, kuri bent jau užsiima ne fundamentaliais, o daugiau praktiniais dalykais, tik aš nukrypstu) nepapasakos, ir dar palinkėsiu, kad tokių patirčių jūs net samdytais dirbdami savo verslo darbovietėse nepatirtumėte (pvz.: klientas iš pradžių, o po to gamintojas dinderį mušė, o paaiškėjo, kad greito sugedimo prekės turėjo būti vėliausiai penktadienį apie viską pagalvojusios™ sandėlyje, persivertei per galvą, aišku, ir jau pirmadienį gal tik vakare bus jos Lietuvoje, tai antradienį, jei pasiseks su veterinarke, spėsite išvežti užsakymui, bet jums sekmadienį štai paskambina, kad va kalnų griūtis nusinešė jas velniop su visu sunkvežimiu, o naujas pagaminti užtrunka 5 dienas nuo pirmadienio, už prekes buvo apmokėta, o ir ne gamintojo reikalas gaminti į skolą jums – kokie jūsų veiksmai?).

Tai gal jaunimui, kuris domisi, kaip čia užkalti babkes su kokiu apsikofeinintu startapu, tekstai šia tema būtų įdomūs, jeigu sugebėtų daugiau trijų sakinių perskaityti, o kam jūs skaitote čia, tai aš nežinau – bet juk yra keistų žmonių, kurie skaito grožinę praėjusių amžių literatūrą, ar ne?

Todėl sakykite, kuria linkme tęsti, ir ta padiskutuosime, o aš savo įžvalgomis pasidalinsiu, gerai?

* * * Skaityti pilną įrašą »

Reklama

O žinote, kodėl indėnai pralaimėjo baltam žmogui?

Ne visai dėl technologijų. O ir ką reiškia technologijos tokiu atveju? Trys muškietos prieš 300 plunksnomis apsikaišusių plikašiknių su smailintais kuolais (no pun intended)? Tai ir Europoje tuomet po vieno pykštelėjimo ilgi kotai su metaliniais smailais antgaliais eidavo į pasibadymą, ir daugiau nusmeigdavę, nei nušaudavę.

Tai gal ne ta prasme technologijos?
Skaityti pilną įrašą »

Uber neteko licencijos veikti Londone.

Meras ir jo pimpačkiukai dievagojasi Alahu ir jo pranašu Isa, kad čia jie niekuo dėti ir nagų neprikišo prie TfL (Transport for London) priimto sprendimo nepratęsti licencijos, kuri nuo gegužės mėnesio ir taip buvo išduota laikinai iki dabar, o ne penkeriems metams. Black Cab šutvė džiūgauja – konkurencija jų senam, brangiam ir nerangiam servisui panaikinta, nors, aišku, vis dar lieka minicab licencijuoti vairuotojai, tačiau tie iš esmės konkurencijos nesudaro.

Skaityti pilną įrašą »

Lietuvos vyriausibe™ vėl ketina, nes juk rinkimai ir reikia savo rinkėjus banaliai papirkti, pakelti nuo liepos 1 dienos valandinį atlygį nuo €2.13 iki €2.32, kas reiškia – minimalią algą nuo €350 iki €380 per mėnesį.

Aš maniau, čia per savaitę – Jungtinė Karalystė tvirkina savo uždarbiais net už minimumą čia dirbančius emigrantus.

skaityti toliau

Čia ne pardavimų mokymų tinklaraštis, bet kad rašau belenką apie viską, kas į galvą šauna ar akiratį pakliūna, tai tiesiog sutapo patarimas nuo manęs jums dėl pardavimų, kuriais kažada užsiėmiau.

Tiesą sakant, visas gyvenimas yra pardavimai, jei taip plačiau pažiūrėjus, nes jūs ką nors visada parduodate: savo idėjas, pristatote projektą, tariatės su sutuoktine, kur praleisite atostogas, deratės su vaikais dėl kambarių susitvarkymo, prašote algos pakėlimo ir t.t.

skaityti toliau

Senokai ką nors apie verslą rašiau, kas yra suprantama – aš dabar juo neužsiimu, esu vargOlis emigrantas. Bet tai nereiškia, kad smegenys temą apeina (šiaip jos, rupūžės, galėtų kitąkart informacines šiukšles apeiti).

Idėja ne mano, Lietuvoje, manau, niekas dar nerealizuoja, o va pasiūlyti didmiestyje padaryti – štai jums ir prašom, galite, man tikrai negaila (o kodėl ir turėtų būti gaila?).

Aš nedarysiu, nors, jei dar gyvenčiau Vilniuje, su savo sulčiavežiu Citroen C1 tikrai prasivažiuočiau per klientus. Netgi žinau, kaip kas turėtų būti padaroma, nors nesu nei Lean, nei Six Sigma konsultantas.

Uždarbis pradžioje bus ne kažin koks, bet nuo ko nors kada nors juk galite pradėti, tiesa?

skaityti toliau

Что-бы не работать, лишь-бы не работать – sako rusų leudėsœ™ patarlė, kurią lietuviškai geriau versti ne būsimuoju laiku ar bendratimi, o būtuoju:

ko tik nedirbau, svarbu, kad nedirbau.

Ir tas būtasis laikas, sakyčiau, suteikia tam tikrą ir laiko bei istorijos perspektyvą: sovietinis socializmas praėjo, tad dabar jau dirbama iš peties, nes kaip dirbi – taip ir moka, o ne kaip sumoka, taip ir atidirbi, ar ne?

skaityti toliau

Šiaip pas mus alkoholio tema yra stigmatizuojama, todėl apie ją rašyti yra šiukštu – tauta, suprask, prasilaks.

Bet aš rašiau ir rašysiu, nes esu tikras, kad jei žmogus pats negali nuspręsti, kiek jam tinka išlakti, o už jį tą turi padaryti mama-valstybė, ribodama tuo pačiu ir įgalių tą padaryti piliečių teises, tai toks žmogus išvis neturi tuomet teisės balsuoti.

skaityti toliau

Visada džiugina skaitytojų pastabas ir klausimai, kaip ir matote, kad visada atsakau į komentarus.

Šįkart komentaras prie praeito įrašo apie dvi matricas ir nuorodos facebook:

skaityti toliau

Žinau, kad šią koncepciją koks nors rinkodaros ar vadybos studentukas nukniauks ir padarys jei ne diplominį, tai kursinį darbą.

Būtų džiugu, kad interpretuodami ir tobulindami šį modelį nurodytumėt, iš kur traukėt, nors iš tiesų šitas matricas ne aš sugalvojau, tik jas čia dabar paderinsiu tarpusavyje.

skaityti toliau

Gana čia jau tų šiam kartui istorinių pasažų, kaip būta praeitą savaitę, tai grįžkime dabar jau arčiau kasos ir piniginių reikalų – verslo.

Dar iki šventės tvarkydamas savo archyvus ir perrinkdamas knygas šeimynos išsikraustymui rudeniop, radau knygą, kurią iš tiesų rekomenduočiau perskaityti norintiems nuosavo verslo, jį pradedantiems arba jau einantiems vadovų pareigas. Na, kaip visada, tai kas tam neturi laiko, tai ima ir čia perskaito esmę. skaityti toliau

Aš suprantu, kad šaipytis iš gyvenimo nuskriaustų yra negerai, nepaisant to, kad glušą ir bažnyčioj muša, sakoma. Ir suprantu, kad sovietinio agropromo prichvatizuotojams dabartinės rusiškos ir antirusiškos prekybos sankcijos yra skaudus smūgis ne tik pelnams, bet ir bendrai jau gresia bankrotu, nes per tiek laiko taip ir neišmoko gyventi Europoje, o ne Rusyno pakraštyje, atsainiai iškišdami tiek mūsų pirkėjams savo greitai gendančią antrarūšę produkciją, tiek ir grūsdami ją į besotę gazodoleriais aptekusių, bet dirbti taip ir neišmokusių, barbarų rinką.

Iš čia ir desperatiški bandymai kažkaip keisti tą prastėjančią įmonių vidaus situaciją, ir tame tarpe noras gauti stebuklingų visų galų specialistų už žemesnę, nei rinkos kainą. Na, jei jau praeitą kartą nagrinėjau peckelių skelbimą, tai čia, panašu, gal ir ta pati įmonė (skelbime nebuvo nurodyta, ir šįkart jau ieško per agentūrą), kurią pavadinkime tiesiog Mėslita, nors iki originalios ir netraukia.

Tad tęsiam darbo skelbimų skaitymą?

skaityti toliau

Pusę penkių rytų į duris paskambina ugniagesys, klausdamas, ar nejaučiam dūmų kvapo. Kieme stovi trys ugniagesių automobiliai, greitoji pagalba, ir atvažiuoja policija. Tyliai taip – naktis gi dar.

Vieni ima skersinį pjūklą ir kažkur nueina, ko nesimato pro miegamojo langą. Po kiek laiko pareina, nusiima deguonies balionus, krenkščia vis tiek prisikvėpavę dūmų ir geria vandenį. Ir vėl grįžta dirbti. Kartais nepelnytai gi juos pamirštame, pagalvoju, ir jų komisarai nevirkauja ekranuose, kad neturi už ką benzino įsipilti į naujus visureigius, ar kad tušinukus perka už savus.

skaityti toliau

Praeitą penktadienį buvo vieno iš mano skaitomo G+ vartotojo, vardu Goda, pasidalinta nuoroda apie nuo gegužės 1-osios (taip, tokia yra proletarų šventė, kas nežinot ir dar gal nepastebėjot, kad LSD partija dabar valdžioje, kuri šiuos ir gina, ir šventę tokią įteisino) įsigaliojusį kalbainišką (nes kalbininkišku vadinti liežuvis neapsiverčia ir spausdinant pirštai pinasi, štai taip: !@#$%^&) įstatymo nuostatą, uždraudusią nelietuviškai vadinti įmones, ir kaip viena va ėmė, ir ramiai apėjo.

Ačiūdiev, jau tuomet galvojau, kad spėjau dar įsiregistruoti įmonę (tiksliau – pavadinimą aš pasiūliau, įmonę registravo ir aš paskui ją nupirkau sau), skirtą tarptautinėms eksporto ir importo operacijoms (todėl iš savininkų inicialų dalyje pavadinimo yra prancūziškas žodis “gerai, puiku!“) iki šio įstatymo įsigaliojimo, nors anksčiau, ir be šito rūpestėlio lietuvių kalbos grožybe bei išlikimu, aš kitas dvi registravau tikrai tik visiškai lietuviškai: vieną naglai, nes antras žodis “rinka“ (kuris, žinia, juk labai “lietuviškas“), o kitą – puikiu naujadaru, kuris, tikiuosi, kada nors taps bendriniu (burvedys, jei ką).

Nieko nenustebinsiu ir pasakęs, kad nuopelnai už šitą idiotišką (ar turite kitokį vertinimą?) sprendimą priskirti liūdnai pagarsėjusiai energoūkio ministerei Atvėsaitei.

ar esate tuo tikri

Kas seka mano įrašus G+ arba FB, tas įspūdžius po kiekvienos dienos darbų saugos kursų jau perskaitęs, tad čia pakartosiu tik apačioje po žvaigždutėmis kitiems (perspėju, kad naujo teksto realiai yra mažiau, nei čia sudėta).

Kurie nelabai supranta kontekstą, tai tiesiog pastebėsiu, kad darbų saugos kursai yra dviejų tipų: darbdavio atstovams ir darbų saugos specialistams. Aš buvau pirmuosiuose, nes kol kas tokio karjeros plano, kaip kad tapti darbų saugos akredituotu ir sertifikuotu specialistu, neturiu (ir, tikiuosi, neturėsiu).

O kadangi darbdaviai (dabar tai nebe “direktoriai“ ar kokie “uabų savininkai“, o juridiniai asmenys bei tie fiziniai asmenys, kurie turi teisę samdyti darbuotojus, pvz., juristų kontoros) yra atsakingi už darbų saugą savo įmonėse, tai jie įstatymu ir yra įpareigojami rūpintis darbų sauga arba pavesti šį darbą atitinkamiems specialistams.

skaityti toliau

Papeipalink rublį!

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 1 507 pasekėjų

Kategorijos

2018 m. spalio mėn.
S Pr A T K Pn Š
« Rgs    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  
Reklama