You are currently browsing the tag archive for the ‘vilnius’ tag.

Aš tai Užkalnio neskaitau, bet verkeu koke valandą © – ko gero, vienas geriausių trololo straipsnių šiais metais:

http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/senamiescio-gyventojo-uzuojauta-vargsai-isikure-uzmiestyje.htm

Pratęsiant Andriaus Užkalnio temą – dabar jau pridedu Algirdo Kaušpėdo išsakomą karčią (senų privatizuotų už čekius, nesgi “taigi visą gyvenimą už juos atidirbom ir todėl nusipelnėme turėti“, butų savininkams) tiesą: tuos namus dera tiesiog nugriauti, ir jų vietoje statyti naujus ir modernius.

Skaityti pilną įrašą »

Iš šiandienos reminiscensijų (nežinau, ką tas žodis reiškia, bet gerai skamba – atrodau kažkiek da mažum i protingesnis):

  • 1. Valstybinė ligonių kasa pagal savo klientų aptarnavimą yra visiškas serviso kosTmosas, nes veikia superefektyviai.

Nežinau, kaip kitaip pagirti. Bet turiu visai šeimai dabar Europos sveikatos draudimo korteles.

Kiek užtruko?

Penkias minutes. Iš viso.

Ne, nu iš viso… iki ko Kubyyyyyylius Lėtuvėlę nuvarė! Skaityti pilną įrašą »

Kad jau praeitas įrašas buvo apie Kauną ir maistą, tai šitas turėtų būti apie Vilnių ir atliekas (skamba gerai, sutinku).

Štai ilga teismų ir protestų bei badymo pirštais į Abonentą ir rubikoninę korupciją epopėja baigiasi – Gariūnuose, kurie yra jau Vilniaus miestas, bus vis tik statoma šiukšlių (U trumpoji, jei ką) deginimo gamykla (kodėl ne kūrykla arba tiesiog atliekų krematoriumas?). Tai paskaičiuokim – ne pinigus, ar kiek ten pažaduose menamai šiluma pigs, o tonas.

Planuojamos gamybos (kūrybos, aha) apimtys yra 170 tūkstančių tonų per metus. Kad jau krosnys veiks ne darbo dienomis, o ištisą parą, tai padalinam šitą skaičių iš metų skaičiaus: 170000t/365d.=465,75 tonos per parą.

Man smalsu maksimalūs gamybos pajėgumai, nes kažkaip įtariu, kad čia ne vidutinis skaičius, o greičiau minimalus (arba optimalus – kiek daugiau mažiausio, bet jau kūrenti apsimoka, kad tie 250 mln. Lt, sukišti statyboms, leidimams ir papirkti “lobistus“, atsipirktų, neskaitant ir tolimesnių eksploatacinių sąnaudų).

skaityti toliau

Nuvežiau užsakymą, išsikroviau, važiuoju per Vilnių, pradėjo lyti. Ir taip kažkaip dilgtelėjo: Ivanauskaitė. Gavelis. Beresnevičius.

O čia pyst – Cvirka bronzinis išlenda!

cvirka

Ne tas parkas

Eik tu !@#$%^

Jeigu Zuokas būtų Užkalniu, tai dabar pamptų nuo spragėsių, beskaitydamas komentarus apie Vilniaus viešojo transporto reformą delfyje.

Andriui reikia gerokai pasistengti, kad tiek gautų, o Artūrui – štai jums, prašom, tik dirbk savo darbą, ir jau turi prakeikimą iki aštuntos kartos, įskaitant penkias reinkarnacijas.

skaityti toliau

Niekas taip nebado akių, kad miestas nėra “mūsų“, kaip toji kvailystė – savo vardo miesto gatvė jame.

Trys atlietuvinti miestai čia pirmiausia ir išsiskiria:

– Vilnius su Vilniaus gatve (turėtų būti Vilnios gatvė – ne taip iš lenkų išsivertė, tai dar gerai, kad Aušros vartai, o ne Aštriabriauniai, nors… kažin, ar geriau?);

– Trakai su Trakų gatve (turėtų būti Totorių arba Totoriškių gatvė, nes tą miestą ne vien karaimai apgyvendino, o šioje gatvė jungia Karaimų su Totoriškių ežeru);

– Druskininkai su Druskininkų gatve (galėtų nuo sankryžos už M.K. Čiurliono gatvės ir toliau vadintis V. Krėvės gatve, o tas apendiksas – Sofijos gatve: Vytauto dukros arba Kymantaitės garbei, nes abi susietinos gatvės šalia).

Įdomu tai, kad šita kvailystė tėra “nulenkintoje“ dalyje – “nuvokintame“ Klaipėdos krašte tokių nepastebėjau. Netgi į paiešką įvedus “Memelio gatvė, Klaipėda“ nurodo Nemuno gatvę (baltiškas Memel ir yra Nemuns).

Vilnius_1-2K5_1938_E8

Vilnos namai. Lino namai. Durnių namai.

Prie pastarųjų poledinės žūklės žvejo pozoje ant sudedamos kėdutės sėdi monsinjoras ir blausiu žvilgsniu stebi nykiai giedančius kedofilus, susispietusius į krūvelę ant spalvotomis kreidelėmis paspalvotų plytelių su užrašu SOS.

Moniuškos skverelyje vyksta folk-diskoteka: trijulė smuiku, būgnu ir armonika varo linksmą ritmą nesustodama, o nuo kojų jau baigia nusivaryti tautinių šokių šokėjai, nedėvintys jokių kičinių tautinių kostiumų, nes apsirengę paprastai. Gyvi Mokytojų namai.

Ir visa tai – Vilnius, 2012 metų po Kristaus gimimo, pavakarys gegužės 31 dieną pagal popiežių Grigalių.

mon

Publikuota gyvžurnalyje 2009-08-24

Jei dirbtum Verslo trikampyje, ten, kur Barzdotojo Redaktoriaus bastionas dramblio kaulo bokšte, tai, manau, labai mėgtum nurėplioti papriešpiečiauti mataruojant kojomis ant krantinės į paupį.

Na, bent jau taip atrodo iš šalies žiūrint. Ten nukėblinus lengvas prišnerkštimas daugiau entuziazmo neprideda. Bet jei nuotaika gera, saulutė šildo, vėjelis neužpučia – tai ir žuvukes gali pamatyti pakrantėje snukučiais laiptų į vandenį akmenis baksnojančias.
tęsinys

Blog Stats

  • 324 746 hits

Balsuok ir papeipalink £itukų, bak$ų, €uriukų!

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 197 pasekėjų

Kategorijos

Archyvai