You are currently browsing the tag archive for the ‘virusas’ tag.
Tai jau nuo ryt piktybiška kvaišų bobiausybė panaikina pišpasius.
Ir kaip apgailėtinai prisigyrę, tą patį jų “didžiausią pasiekimą“ per visus kadencijos metus (negi skaičiuosi pradulkintus milijonus dėl nevykėliškos ir piktybiškos vidaus ir užsienio politikos, ar šalies ekonomikoje dabar jau daugiau nei 16 registruotų bedarbių į 1 mažiausiai sudubliuotą skelbiamą darbo vietą?), joms taip aršiai Lietuvoje “kovojant“ su koronaviruso pandemija (išties, tai tik su LR Prezidentu ir šios šalies tauta).
Gal todėl dabar jau keliasdešimtkart padidėję fiksuojami susirgimų atvejai, ir jei prieš metus prievarta brukamų testų teigiamų būdavę tik apie 9-10%, tai padarius mokamais, visiškai natūralu, kad virš 41% – ir aš jau rašiau, kaip ir kodėl tie būtent pišpasiniai idiotai, gavę “privilegijas“ iš savo valdžiukės, ir yra tikrais užsitęsusios epidemijos Lietuvoje kaltininkais.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Norėjau pavadinti “Mirties repeticija“ (clickbait!), bet manyje tvyro visaapimantis gerumas dabar, todėl persigalvojau, nors išties buvo pora parų, kai ėmiau realiai taip suprasti – galiu šįkart jau ir neišsikapstyti…
Vienintelis šio koronaviruso privalumas, jei taip galima pasakyti – jis tiek pakerta jėgas, ir yra tiek silpna, kad net nebeturi jėgų išsigąsti galimos mirties. Labai toks keistas jausmas – silpna iki mirties baimės atbukimo, jokios panikos išvis.
Ketvirtadienį Lietuvoje stojo pilnatis.
Vakarop apie viską (po laiko ir už jus) pagalvojusioje™ ofisiniai čingačgukai (žr. vok.) prisilakė tiek, kad su boltais teko daugumą išvežioti, tačiau vis tiek jie nebuvo jau kitąryt dar fiziškai įgalūs sugrįžti į darbą, todėl ilgasis savaitgalis stojo anksčiau laiko. Nebepaeinantiems ir trūkusiems po stalais jų sugėrovams dabar jau reikėjo buvusiosios, nes išėjusios vietoje meilės ieškoti naujų gyvenimo iššūkių, meidės humanitarinės pagalbos iš jos vadovaujamo vietinio Raudonojo Kryžiaus.
Nes ir vėl (sic!) vokiečių konkurentas suteikė priežastį prisišvęsti iki žemės ir kolegių užpakalių graibymo.
PODCAST S02E20 ir įrašas, kada buvo pirmoji COVID-19, arba SARS-CoV-2, banga, ir kaip atsispindėjo per 30 metų mirtingumo statistikoje Lietuvoje pasaulinės SARS-CoV-1, MERS-Cov, ebolos, A tipo gripo H5N1 sezoninio JAV, paukščių H5N8 ir kiaulių gripo mutacijų epidemijos, kuris mėnuo Lietuvoje mirtingiausias, kokias tris mirtinas epidemijas dabar turime Lietuvoje, kiek lietuvių išmiršta nuo alkoholio ir kiek yra savižudiški, ir kurioje vietoje koronavirusinė bei kur prapuolęs nacionalinis vyriausiasis virusologas Lietuvoje – Patreon paskyroje, kur rasite ir šiaip visokio kitokio gėrio, įskaitant ir mano Facebook pakeitusį microblog (nuo €5).
Ačiū mano rėmėjams!
Kitas įrašas vakarykštį pratęsiantis ir su podcast apie patauškų vyriausybės politinius planus, kuris buvo ten jau publikuotas kovo 18 dieną, bus publikuojamas tekstiniu įrašu čia pirmadienį, balandžio 11 dieną.
Ačiū, kad skaitote. Nesirkite!
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E15 Patreone:
Per aspera ad astra, arba, kaip savo tritomiame Das Kapital veikale rašęs Karl Marx: Der weg zur Hölle ist jedoch mit guten Absichten.
Jawohl! – atitartų jam šaunusis partijos kareivis Ingrida Šveikas, ir taip va dar kantrieji sulaukė jau trečiosios dalies apie tai, kaip pandemija privertė verslą pakeisti požiūrį į gamybinius veiksnius, kurie, primenu turitiems mokymosi sunkumų ir stokojantiems sutelktinio dėmesio, yra sąlyginai ekonomikoje vadinami žemė, darbas, kapitalas (ir ša, marksistai jūs prakeikti!).
Tad dabar jau – apie pirmąjį veiksnį, vadinamą žeme, kas, suprantama, versle paprastai yra vadinama ne tiesmukai valstietiškai dirvožemiu, tinkamu arti, sėti ir akėti, drapakuoti, kultivuoti, laistyti, ravėti bei derlių nurinkinėti, o paprastai reiškia plotą nekilnojamame turte, reikalingą tai gamybinei, prekybinei ir susijusiai verslo veiklai vykdyti.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E14 Patreone:
Primenu tiems, kas dėl ketvirtą mėnesį besitęsiančio kretininio, atsiprašau, karantininio apribojimo judėjimui tarp savivaldybių pavėlavo į čia vykstančias dūzges, kad savo trijų dalių (gi tik jūsų patogumui, nes kas tiek dėmesį išlaiko!) įraše aš aptariu pandemijos įtaką verslo požiūriui į gamybinius veiksnius, kurie, žinia, yra trys, sąlyginai vadinami ekonomikoje kaip: žemė, darbas, kapitalas.
Pradėjau nuo ano galo – pirmoji dalis buvo apie kapitalą, kuris neigiamų palūkanų laikmetyje bei sustabdytoje karantinams ekonomikoje paradoksaliai tapo įmonėms pertekliniu ir netgi savotiškai atliekamu. Ir tikrai siūlau įdėmiau peržiūrėti aną įrašą prieš puolat čia iškart piktintis, kad juk “valže babkių viarslui nidoda!“©
Tik gal jūs svetimi toje gyvenimo šventėje, kur vyksta puota maro metu, palikusi jus už panosėje taip užtrenktų durų.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E13 Patreone:
Nu taip labai “įdomus“ ir gausiai susidomėjusių pritraukiantis pavadinimas, aha.
Bet kuomet praeitame įraše kalbėjau, kur link pasisuko politika ir ekonomika Lietuvoje per pastaruosius pandeminius metus, tai sąmoningai palikau nuošalyje detalesnį makroekonomikos nagrinėjimą, nes vienu ar kitu klausimu – jau ir taip per metus tinklaraštyje būta ne vieno labai išsamaus įrašo konkrečia tema.
Tačiau šįkart aš noriu pažvelgti, o kaip pandemija jau dabar įtakojo mikroekonominiu lygiu pačias verslo įmones ir jų verslo modelius, atsižvelgiant ne vien tik į trumpalaikius ir tik karantinams skirtus įmonių ar verslų sprendimus, kaip nuotolinis darbas ar prekybinės vitrinos iškėlimas į virtualias parduotuves.
Čia priminsiu, kas mikroekonomikos nestudijavęs, kad dar liberalizmo tėvu vadinamo Adam Smith amžininkas David Ricardo yra įvardinęs tris gamybinius veiksnius, be kurių joks verslas iš esmės išvis neįmanomas, ir kurie žinomi sąlyginai kaip žemė, darbas, kapitalas – ir ne, jei taip pagal sąvokas toks įspūdis kilo, bet nebuvo jis nei kokiu marksistu (Karlas jį pats studijavo), nei socialistu, ir jis pats iš dabartinių liberalais save vadinčiųjų smagiai dar ir pasišaipytų.
Tai kaip gi pandemija dabar privertė peržiūrėti ar net pakeisti verslų požiūrį į šiuos tris veiksnius?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Nuoroda į PODCAST S01E41 yra teksto apačioje:
Sveiki ir gyvi, išgyvenusieji šias kamerines pandemines Kalėdas!
Jeigu vis dar turėtume litus, o ne eurus, tai sakyčiau, kad šitų dvigubų maironių (nors išties kunigą-poetą derėjo dėti ant deskaus, o bendro Lituanica namų ūkio vienalytę porelę ant dvidešimtinės, bet tai koks dabar skirtumas, kai tautinė valdžia žarsto sau mūsų vardu netautinius fantikus?) tie du po dvim metai jau pagaliau eina į galą, ir tuo pačiu tradiciškai čia jau metas suvesti balansą šios paskutinės metų savaitės paskutinįjį reguliarųjį publikavimo pirmadienį.
Bėda, kad kalendoriškai šie metai jau baigiasi, tačiau, deja, taip “ačiū“ Kinijos kompartijai ir Uhanio gurmanams, dar vis ne toks tas šiųmetis visas marazmas, kurį turėjome, ir kurį, bent jau pirmąjį ateinantį kitų metų ketvirtį, vis dar irgi turėsime tarsi košmarišką šių metų deja vu, nes ir būna tas deja vu, kai nenorima mokytis iš istorijos arba patirties, bet vis norima grįžti ir grįžti atgal į tą praeities menamo komforto iliuziją.
Nuoroda į podcast S01E39 yra teksto apačioje:
Leiskite man su jumis pasidžiaugti: gavome veryginį karantiną be paties Aurelijaus Verygos!
O tai kas čia, sakote, yra džiugaus?
Kad juk galvome be šio abstinencinio sindromo kamuojamo psicho su šaulio berete ir vardiniu gloku!
Plius, tikrai džiugu, kad šitos tautos lyderėmis šiuo metu bus klaidų nedarančios, viską protingai ir be emocijų apsvarstančios ir labai profesionalios moterys!
Nes yra juk labai svarbu, kad dabar Seimui, Vyriausybei, Iždui ir visai vidaus reikalų teisėtvarkai bei savivaldai vadovaus ne kokie nors seksistai vyrai, kaip buvo iki šiol, o ir moterų negalima kaltinti susimovus paikai dėl elementarių vadybos procesų neišmanymo, kadangi tai būtų laikoma seksizmu, o ne neišmanymu.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai