2022-ųjų Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės valdiški šermenys?

Nors mano prie Baltijos nulūžusi karta dar pamena sovietmečio galą, po kurio jau SSRS simukliarinė “valstybė“ ir gavo galą, bet net aš, toks prakeiktas “anarchistas“ (ar pankas, jei taip pagal šio tinklaraščio užvadinimą, ir kuo mes vadinome alternatyvinėje, bet gerokai tikresnėje, realybėje gyvenančius “neformalus“, kuriems buvo įdomi roko muzika bei geri eiliuoti tekstai ir protingos mintys knygose, kas sukeldavo intelektinių pastangų reikalaujančią ir gyvą tarpusavio diskusiją apie tai), negalėjau netgi nuspėti tokio šitos visiškų melagių ir begėdiškų grobstytojų bei paikų švaistytojų šaikos valdomos šitos mirusios respublikos, klaidingai vadinamos valstybe, pasiekto degradacijos lygio.

Aišku, totalus optimistas manyje sako, kad čia tikrai dar ne dugnas – ir bus, tikrai bus, dar blogiau.

* * *

31-oji Sausio 13-oji

Apgailėtina.

Toks būtų įvertinimas vos vienu žodžiu, iki ko privedė esama valdžioje IVA+ koalicija šią šalį (arba klaidingai vadinamą valstybę) ir jos tautą (arba visuomenę, nevadinant kaip šaika niekinamai čia gyvenamų žmonių tik kažkokia “populiacija“).

Truputis patriotinio dekonstravimo

Visada žavėjausi profesoriumi Vytautu “Tata“ Landsbergiu – dėl jo gebėjimo vesti tautą į kovą dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Tiesa, jam kartu su Adolfu “Vanagu“ Ramanausku abiems toli iki tikro Lietuvos Didvyrio™, su ginklu gynusio tėvynę nuo okupantų, Gedimino “Melagėlio“ Kirkilo, bet čia juk kita tema.

Nes tema čia gi bus apie patriotizmą. Ir kai pastarasis apsimelavęs bei apsivogęs šunsnukis patriotizmo kažkaip neprideda, tai tenka va jau ir pirmąjam dėti taip kalbos apie dergimą ir visokias bjaurastis, tarsi šiojo būtų maža. Ir dėti belieka tik patriotiškos kalbos, nes nei sprendimų, kaip tą keisti, nei netgi įsitikinimo, kad tą išvis dar galima pakeisti. Tada belieka apeliuoti į sąmoningumą vardan bendrojo gėrio, bent jau užčiaupiant nepatenkintųjų koseres, ir ačiūdie, kad ne jėga.

Profesoriaus tekstas lakoniškas, glaustas ir labai imlus (vos 172 žodis!) – kas yra dar vienas žavingas jo, kaip politinio lyderio iki grabo lentos, kad ir kokį titulą ten bandytų vieni tarsi memorialinę lentą prie žmogaus-paminklo prisriegti, o kiti trūks-plyš atšriubuoti su atsišriubavusiais savo pamėkliškų protelių varžtukais, būdo bruožas.

Leisiu sau cituoti iš Lietuvos Žinių ir tą jo tekstą dekonstruoti kuo trumpiau, ir gal jums kada gyvenime tie principai pravers (motyvuojant chebrą eiti kitai chebrai malkų pakrauti ar per rinkimus tautai nacionalines idėjas stumiant, ką aš žinau, kokie blėnys jums į galvą šaus?):

Apie didvyrius

Ką aš galvoju apie visą šitą susimovusios pyarščikės Rūtos Vanagaitės sukeltą šurmulį, kuomet nusprendė savo vištos galvos paskvilių rinkinį pareklamuoti skandalu, šmeiždama didvyrį jį nukankinusio budelio melu, po kurio leidykla natūraliai išmetė iš prekybos netekusią paklausos prekę, tai geriausiai iliustruoja šis paveiksliukas:

Politikių nesutarimas dėl Landsbergio

Man, kaip 1991 metų Parlamento gynėjui be medalio, tai dėl Vytauto “Tatos“ Landsbergio visada viskas aišku: arba gerai, arba nieko.

Kolhozų griovimo padarinys

“- Rupūžė tas Landsbergis – kolhozus sugriovė!“ – kaip poterius bet kuris liumpenas išpyškins, tarsi mes taptume Rusija, kuri turi beribius dirvonuojančius juodžemio plotus, o grūdus iki šiol perkasi iš užsienio, mainais į naftą, dujas ir auksą.

Prezidento rinkimai post factum (5/6): mano balsas – tik už Tatą!

Aš tai visada už Landsbergį balsuoju:

Kas galėtų paneigti, kad va Profesorius kaip koks Ostapas?

“Ostapą užnešė“ (c)

Bevalydamas kelią Kubiliaus partijai rinkimuose, pradėjo ne tik apie Naujuosius Vasiukus pliurpti, bet ir transgalaktinį kosminį turnyrą.

Gal ir gerai: kedofilų religinei vienybei reikalingos emocijos, grandiozinės idėjos ir stebuklai, grįsti tikėjimu. Pakeisti vandenį į vyną – tik fokusas. Reikia vandeniu vaikščioti, o po to prisikelti iš numirėlių (ir tai: šitą geba kiekvienas gerai pagiriotas).

Aleliuja, profesoriau!

Kad tik Irka dabar nesugandintų visko, įlįsdama su savo pasriūbavimais.

Teisingumas nebe pa-harliawsku!

Kai išvakarėse ministras Sekmokas atsipūtęs studijoje pas Miliūtę atsakinėjo į klausimus dėl energetikos ir VAE, neapleido nuojauta, kad viskas ne šiaip jau nuėjo tinkama linkme, bet yra ir saugikliai.

Vienas iš tokių – tai žinia apie Klonio gatvės operaciją, kuomet teismo sprendimas pagaliau buvo įvykdytas.

VL, AMB ir AJ – vien tik klanas valdo mus?

Audrius Bačiulis papingame (klausiau Aurelijaus Katkevičiaus, kada “Verslo klasė“ pasipuoš tokiu viršeliu, o tai vis žalobnam fone vis kokie diedai dedami – tipo, intelektualiau?) “Veido“ numeryje gerai analizuoja Jos Puikybės pastarojo meto užsienio politiką: http://www.veidas.lt/d-grybauskaite-tapo-regiono-problema .

Aš pasakyčiau paprasčiau: loose cannonball on deck. Ir dėl to kaltas Landsbergis.

* * *