Vytautas Pociūnas: +2006-08-23

Jo žūtis tapo vienu iš lūžių Lietuvos demokratiniame virsme. Deja, kaip dabar tenka konstatuoti, esminio persilaužimo į gerą taip ir nesulaukėm (gal kad laukėm, o ne veikėm?).

Maža to, nei jo žūties priežastis oficialiai įvardinta, nei jo atminimas tinkamai pagerbtas, kaip ir našlė menkai tesulaukė bent žmogiškojo (ką jau ten apie valstybišką kalbėti) atjautimo.

O juk vien jo dėka VSD dabar turėtų būti pasitikima labiausiai iš viso institucijų, kai ta pati VSD išsižada savo darbuotojo (apie kokį lojalumą ir draugo petį tuomet kalba, ką?).

Simboliška, kad tragiškai sutapo datos. O gal ir nesutapo, o taip ir buvo sumanyta. Kad primintų, quo vadis?

Septyneri metai jau, ponai.

Nuotrauka paimta iš jo draugo paskyros FB – tolimesnis užmiršti neleidžiantis tekstas čia.