Parler: alternatyva leftistinei cenzūrai feisbukuose?

Šįkart podcast nebus, nes žinutė daugiau turėsianti ateityje istorinę vertę, tad reikia jos pėdsaką kažkaip palikti.

Nedorėlis Julius Černiauskas iš esmės jau ir mane prikalbino, ir vakar atsidariau paskyrą Parler. Kol kas ten nieko neveikiu, bet tendencijos su oveliška prognoze dėl cenzūros vis tik mane senokai neramina.

Aišku, kai prieš metus ar keletą vienu ypu blokavau tris feisbukinius influencerius (redakcijai pavardės žinomos), tai visos bėdos netikėtai (?) su FB suspendavimais man baigėsi. Sutapimas?

Laisvei – 30!

Šiandien sueina 30 metų, kai Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nubalsavo atkurianti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, ir nuo tos Kovo 11-tos Lietuva daugiau nebe tarybinė (nors tarybos, o ne istoriškai seimeliai, vis dar likę savivaldybėse, kai pati Aukščiausioji Taryba persivadino vėl į Seimą), ir nebe socialistinė (nors ir vėl atgimė tas eufemizmu vadinamas “gerovės valstybės“ mitas, o liberalizmas, sietas su laisve veikti individui visuomenėje bei versle, tampa keiksmažodžiu).

O aš jus sveikinu ta proga sulaukus Kovo 11-osios trisdešimtmečio!

Nes man – tai yra šventė ir svarbi diena, nors ją ir pasitikau Maskvoje čebatyne, kur pakliuvau tikrai ne savo noru (savo noru tai aš nuėjau Parlamento jau ginti iškart po Medininkų užpuolimo kitą rytą 1991 metais), bet nuoširdžiai tiek sabotavau “tarnavimą“ SSRSui, kad lietuvis (sic!) seržantas išgrūdo mane ir dar 7 tokius kaip aš “anarchistus“ pirmai progai pasitaikius į Komi ASSR (taip, aš prisižiūrėjęs Šiaurės pašvaistės, jei klausiate), o ten jau mes, po mano agitacinės ir motyvacinės kalbos Vendengos stotyje vos išlipus, dėjome galutinai linksmakočius ant visos tarnybos ir viso saldafoniško bei sovietinio marazmo in corpore (smagiai sužlugdydami ir referendumą dėl SSRS, po ko kai kas buvo patąsytas osobistų iš KGB…), kad jei ne tuo metu vykusi Perestroika, tai mus būtų buvę paprasčiau iškart nušauti kaip Brisių už kampo.

O va ką per šį laiką pavyko pasiekti mūsų šaliai ir Lietuvos valstybei?

* * *

Apie Užkalnį

Anądien apsižiūrėjau, kad jau kelios savaitės visiškai nesidomėjau Lietuvos aktualijomis, išskyrus tas, kurias perpublikuoja koks nors mano FB srautas. Ir supratau, kad kažkaip geriau jaučiuosi nuo to.

Tiesą sakant, man visada Lietuvos aplinka savo viešąja nuomone bei šitų kas antro sergančio negydoma vienos ar kitos depresijos forma varydavo ne mažesnę depresiją, ir visada atsigaudavau tik kur nors ilgiau išvykęs – tam itin tinka buriavimas, į kurį aš žiūriu ne kaip į sportą ar snobizmo išraišką, o eskapizmo galimybę.

Ar mišios tik Andriui Užkalniui?

Aš nežinau, ką pagalvojo Andrius Užkalnis apie neetiškas iguanas™, atėjusias patrypti krakoviako šlapiu praskiepu.

Ką galvoja grumpy dzūkas™ Romas Sadauskas-Kvietkevičius, tąsomas po teismus socdemų mero, gal irgi iš šalies daugeliui teatrodo tik jo “profesinėmis sąnaudomis“.