Dabar, aišku, jums gerokai svarbiau tik rinkimų ir referendumų rezultatai, ir kuo mus po jų jau net nelaukdami dviejų savaičių laikys: ir vėl ta nelemta a post-communist and former Soviet country, kuri išsirenka prorusiško oligarcho remiamą buvusį kelių (vos neparašiau “gaidelį“) policininką, ar dar penkerius metus painios su skandinaviška šalimi – ten kiti kandidatai, net ir nesuvedus balsavimo rezultatų, yra įdomūs tik jų rinkėjams ir netgi ne visiems mums patiems, tiesą sakant.

Man liūdniau, kad reikia parengti prezentaciją lenkų gimnazistams apie MKČ. Ir spėkite, ar išties realiai kas Lietuvoje pasirūpinęs anglų kalba šį mūsų (!) genijų ištransliuoti vizualiais, imidžiniais ar kokiais nors dar kanalais.

Nulis. Realiai nulis. Jei ką turime, tai tik lietuviškai sau, ir tai entelygentams™ snobams.

Maža to, netgi lietuviams filmą “Laiškai Sofijai“ statė anglų režisierius (savo prosenelį jame vaidino Rokas Zubovas), ir ten tiesiog kažkoks vietinis neaiškių čiabuvių iš Rusijos Romeo kirkina kažkokią neaiškią Džiuljetą, bet šiaip buvo jau nebe paauglys, tai ten kažką muzikoje prikūrė ar ant popieriaus pripaišė, bet šiaip apie lemiūrą ir pan. – spoiler alert, aha.

O jūs žinote, tarkime, kas pirmas pasaulyje nupiešė muziką? Kas prie visos tautinio atgimimo (sic!) liaudiškos “valstietiškai-tautinės“ konjuktūros piešė vietoje to verčiau siužetus ne tik Vakarų civilizacijos, bet ir Rytų filosofijos apjungimo temomis (maždaug kone 100 metų į priekį)? Kas vienas pirmųjų (šiaip pirmas, kito iki jo nebuvo) lietuvių fotografų marinistų (truputį paburiavo, bet gyvenimas per trumpas)?

35 metai gyvenimo – virš 400 muzikos kūrinių, virš 300 dailės kūrinių.

Kai pagalvoji, o ką mes su savo gyvenimais veikiame? Beje, žinote kur palaidotas? Buvo kokių nors renginių? Lenkai ten savo maršalo širdį tai reguliariai, tarp kitko, lanko.

Ir iš viso to turime anglų pastatytą meilės istoriją pagal prof. Vytauto Landsbergio sukompiliuotą epistoliarinio žanro knygą. Ir kodėl būtent jo? Nes, matote, šio tėvo organizuotame renginyje susitiko meno kritikė ir menininkas.

Ai, pala – mes dar turime Vamzdį Neries krantinėje.

Sakote, kaip susiję? O va prieš išvykdamas į Sankt-Peterburgą ta pakrante vaikštinėdamas Mikalojus Konstantinas tokiam Žmuidzinavičiui (čia tas, kur 1918-1940 metų Lietuvos herbą nupiešė, kurį dabar sovietinių laikrodžių Vostok remiamas lenktynininkas Vanagas ant visureigio išpopuliarino) pasakė, kad mums, lietuviams, labai trūksta išsilavinimo.

Tai gal einu dirbti – rytoj anksti jau į Lenkiją su grupe vyresnių mokinių važiuojam beveik savaitei į Rytprūsius statyti lenkų (!) liaudies pasakos “Eglė – žalčių karalienė“.

Čia jums taip iliustracijai iš ciurlionis.eu Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio daryta nuotrauka iš Juodosios jūros – man norisi tikėti, kad čia jo selfiukas (nesgi niekas rimčiau netyrinėjo, ir pažymėta nėra):

4.1.1