Mano raštas policijos komunikacijos skyriaus vedėjui

Jūs, be abejo, domitės ir toliau, o kaip sekasi man bendrauti su Lietuvos institucijomis dėl to mano gauto Oficialiaus Įspėjimo Be Numerio™, tiesa?

Nes negi kažkas, neskaitant Lietuvos Policijos Departamento, aišku, taip galvoja, kad aš imsiu ir pasitenkinsiu tuo oficialiu instagraminio komisaro™ pavedimu jo Bobino pateiktu man “atsakymu“, kuriame sąmoningai (nes negaliu gi teigti, kad Lietuvos policijos vadovybė neįgali perskaityti mano užduotų 12 klausimų) vengiama atsakyti į visiškai pagrįstus mano, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, klausimus mums visiems svarbiai institucijai.

Na, aš taip suprantu, šios institucijos vadovas neturi tam laiko – jis užimtas svarbesniais reikalais. Bent jau galėjo 12-tą klausimą perduoti pačiam to klausimo adresatui. Nepadarė, todėl aš vakar ėmiau ir pats parašiau Ramūnui Matoniui, kuris leido viešumoje postringauti mano adresu visokius blėnis, gerokai pranokstančius mano čia rašomus jums įvairiomis temomis.

Todėl šiandien – ir jums to rašto kopija, o aš jums ta proga dėkoju už papeipalinimą į tinklaraščio sąskaitą (jei UAB Moki-Bičas kažkaip imtų ir atmestų, tai duokite žinoti – vakar pastebėjau, kad jau ir ši kontora prisamdė šūdarankių milenialsų, kurie priprogramuoja visokių patobulinimų, nuo kurių lūžta sistemos):

• * * *

Reklama

Apie kėkštus poliglotus

“Mokykitės anglų kalbos – ja net glušiai anglai kalba!“ – Nobelio premijos laureatas fizikas Levas Landau (1906-1968).

* * *

Kam išties parišo Kęstutį Tubį?

Šįkart apie policiją ir politikavimus, bet nesusijusius su vakarykščiu mano įrašu ir manimi.

Nors kaip pažiūrėsim, aišku.

Turiu omeny faktą, kad STT sulaikė Anykščių rajono merą Kęstutį Tubį.

Raštas policijai (2/2): čia toks “atsakymas“?

Tai vakar jau perskaitėte mano dvylika klausimų policijos instagraminiam komisarui™, o šiandien – tai, kokį “atsakymą“ gavau.

Tiesa, ne iš jo.

Jis, aš taip suprantu, yra užimtas pozavimu prieš veidrodį selfiukui į Instagram, kad teisingai nuotraukytėje sudėliotų lūpytes bantuku ir išriestų užpakaliuką ančiuku, tai nėra kada čia visokiems “keliantiems riziką policinei visuomenei“ asmenims atsakymus rašinėti: 

Raštas policijai (1/2): mano 12 klausimų

Kadangi ketvirtadienį pagaliau atėjo (paštininkė atnešė – šįkart Alytaus apskrities VPK kriminalinės policijos kovotojai su mafija paštininkais nedirbo) atsakymas iš Policijos Departamento į mano raštą jiems dėl gauto Oficialaus Įspėjimo Be Numerio mokytojų streiko metu, tai šiandien kaip tik ta diena, kad perskaitytumėte savo smagumui, ką rašiau lygiai prieš mėnesį policijos instagraminiam generaliniam komisarui.

Jau rytoj – tai, ką man atsakė (jei, užbėgant, tai išvis galima laikyti atsakymu, aišku – spręsti jums).

Bet dabar skaitom pradžiai mano 12 klausimų ir papeipalinam už šį smagumą čia.

* * * 

Kas mūsų laukia 2019-aisiais (5/5): Lietuva, tėvynė mūsų

Ketvirtoji dalis buvo daugiau skirta tam, kas Lietuvą išties valdo ir ją kruša įvairiomis pozomis bei progomis (o šiemet progų dar bus daugiau – nerenkame tik Seimo, iš kurio ir pareina visa sodomija šiuo metu, tai apturėsime kone pilną Kamasutrą), tačiau jūs paklausite, o tai kas jums iš viso to – bent jau be žinių, nuo kurių darosi, kaip poetas sakė, liūdniau ir liūdniau (aišku, jei jūs esate kokios naisijos dvarponis, tai tik linksmiau ir linksmiau)?

Tai gal jūs papeipalinate, kad man taip liūdna nebūtų, o aš jums dėkoju – ir jums irgi pasidaro linksmiau.

Tada jau paskaitome, ką aš siūliau dar 2017 metų pradžioje kaip bendrus patarimus apokaliptiniam variantui – nedaug ir tepasikeitę, tiesą sakant.

* * *

Kas mūsų laukia 2019-aisiais (4/5): Lietuva, brangi tėvynė

Viskas, kas turėtų ar galėtų įvykti JK (pirmoji dalis čia), JAV (antroji dalis čia) bei ES (trečioji dalis čia), vienaip ar kitaip įtakos ir Lietuvos situaciją šalies politikoje bei ekonomikoje.

Tai pradžioje jūs papeipalinate, aš jums dėkoju, o po to žiūrime, kokią kiaulystę (ar lašinukų), kad jau tokie metai, gali atnešti 2019-ieji Lietuvai, nes argi jums įdomu visi tie užjūriai?

* * * 

Kas mūsų laukia 2019-aisiais (3/5): ES ir (de)federalizacija

Pirmosios dalys buvo čia (apie JK) ir čia (apie JAV), o šiandien apie mieląją mūsų senutėlę Europą.

Nepamirškite papeipalinti euriukų – ačiū!

* * *

Kas mūsų laukia 2019-aisiais? (2/5): JAV ir POTUS

Kad jau vakar buvo pirmoji dalis mano prognozių 2019-iesiems, tai antroji dalis neišvengiamai tebūnie apie supervalstybę JAV, kuri ir toliau nenueis iš spaudos antraščių, juolab, kad niekas JAV prezidentui tviterio neatjungė.

Ta proga primenu, kad vis dar galite paremti tinklaraštį per Paypal čia.

Kas mūsų laukia 2019-aisiais? (1/5): JK ir Brexit

Kadangi praeitas įrašas buvo apie tai, kas įdomesnio įvyko 2018-aisiais, ir kokius tris reiškinius, įvykius ar žmones laikyti svarbiausiais, tai, apsižiūrėjau, kad esu dar daręs prognozę 2017-iesiems, kuri iš esmės ir išsipildė. Tai gal jau galiu ta proga gauti Nostradamuso ordino Vangos medalį, ar čia tik pretenduočiau į nausėdijos garbės narius?

Jei ne, tai vis tiek galite paremti per PayPal čia.

Labai daug, ką rašiau anuomet, puikiai tiko net ir 2018-iesiems, nes kai kurie reiškiniai tiesiog užsitęsė ne vieneriems metams, tai dabar pažiūrėkime per tuos penketą punktų, ko galime tikėtis kinų Kiaulės arba pagonių lietuvių Ežiuko (ežiukas angl. hedgehog – tai pažodžiui gyvatvorių kuilys, tai kaip ir tas ant to™) metais pasaulyje ir Lietuvoje:

* * *

Metų top-2018: įvykiai, žmonės, reiškiniai Lietuvoje ir pasaulyje

Prieš septynerius metus buvau sudaręs gana smagų svarbių įvykių, reiškinių bei žmonių sąrašą, tai, pagalvojau, kodėl gi to nepadarius šiemet?

Tiesa, nominacijas irgi sau va imsiu ir pakeisiu, ir išvardinsiu tik trejetuką (nes daug vežimu veža, sakoma), kuris man atrodo įdomiausias ir pagal šio tinklaraščio esmines temas – vidaus politiką, ekonomiką bei verslą ir pasaulinę politiką:

Pranešimas prenumeratoriams

Jei šiomis dienomis (ar netgi ateinantį mėnesį) nustebsite gavę pluoštą pranešimų apie naujus įrašus, tai, prašau, neišsigąskite, nes ir tie įrašai paprastai bus apie 2014 metus, kuomet aš rašiau ne į tinklaraštį, o į G+ platformą.

Anuomet atrodė, kad blogofermos miršta, o socialiniai tinklai yra ateitis. Iš dalies taip ir nutiko, tik… Google savo Plus uždarinėja, o Facebook ir kitos socialinės platformos tapo nebetinkamos tinklaraščiams (dar mane neaktyvų galite rasti Instagram) – ypač, kai net man pačiam nebeišeina jose paieškoti senesnių archyvinių įrašų, o šie labai dažnai tampa įdomūs ne tik istorine prasme, tačiau ir savo aktualijomis (tarkime, bus serija įrašų apie praeitus prezidentinius rinkimus – taps aktualu jau kitąmet, tiesa?). Ir dar tinklaraštyje patogiau duoti nuorodas į ankstesnius tekstus bendro konteksto suvokimui.

Todėl aš iš G+ perkeldinėju į čia, o jūs gaunate pranešimą tarsi būčiau kažką naujai parašęs. Rašysiu ir naujai, aišku.

Darkart atsiprašau už techninius nesklandumus.

Ir ačiū, kad skaitote!

Policinė valstybė ant slenksčio

Jei pats niekur nevažiuoji, tai pas tave atvažiuos – ar kaip ten toje musulmonų patarlėje apie kalną ir Pranašą?

Perkeliu ir čia savo įrašą praeito sekmadienio iš Facebook, kuris šiam momentui sulaukė 99 komentarų, juo savo paskyrose pasidalino 196 skaitytojai, reagavo savo pritarimais 548 skaitytojai, Seimo narys Laurynas Kaščiūnas kreipėsi laišku į generalinį komisarą su klausimu, o Seimo narys Arvydas Ališauskas ketina iškelti šį klausimą artimiausiame Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje. Jau nekalbant apie gautą žurnalistų ir doros valios žmonių bei teisininkų palaikymą.

Mano nuoširdus ačiū jums!

Nes tik viešumas gali čia padėti – ne tik man ar tiems dar keliolikai opozicionierių, tapusių “nusikalsti linkusiais asmenimis“, bet ir bendrai apsisaugojimui nuo teisėsaugos institucijų virsmo į represines ir išsaugojimo mūsų konstitucinių laisvių (pagal įspėjimą – susirinkimų ir protestų laisvės, pagal vėliau sekusius pareiškimus, nepagrįstus jokiais oficialiais dokumentais, tai – ir žodžio laisvės).

Antrasis ešelonas, kuris niekur nevažiuoja

Šią savaitę mokykloje (ir namie po jos, aišku) jaučiausi taip, tarsi kažkas svarbaus praeina pro šalį gyvenime, ir aš nesu to dalimi.

Taip, aš kalbu apie ketvirtą savaitę užsitęsusį kad ir itališką, bet mūsų mokytojų streiką, ir antrą savaitę Švietimo ir Mokslo ministerijoje, nors ir kultūringai besistengiančius nepažeisti jokios ne tik baudžiamosios, bet ir administracinės teisės, kiurksančius paromis “aršesnius“ pedagogus.

Esame matrioškos

Drybsau tingiai kaip katukas aną vakarą pas draugę ant sofos po to, kai jau raudonu (!) vynu suliejau jos baltus (!) kailinius užtiesalus, ir spoksau į kabelinės televizijos transliuojamus nubukėjimo (kuo aš su likusiu bordeaux kiekiu ir užimtas, praskalbtam kailiui, turiu omeny ne savo, o užtiesalo, džiūstant vonioje) serijalus.

It’s a Sony! – kažkur pasąmonės gelmėse man atsišaukia iki sąmonės pusrutulių vėpsomo kanalo pavadinimas su įkaltu per reklamas kokybišku (sic!) prekiniu ženklu.

Kanalas tai Sony, filmas anglų gamybos, nors ir pagal rusų grafo romaną “Karas ir taika“, bet kažkodėl manyje pažadinamas anglų kalbos mokytojas:

– Kodėl aš šitą brexitinių glušių už jų mokesčių mokėtojų pinigus BBC suklijuotą muilo operą, teatleidžia man grafas Storulis, dabar turiu žiūrėti rusiškai?!

Etatinis streikas

Trys mokytojų profsąjungos pasikeisdamos sukūrė permanentinį streiką permanentinei švietimo reformai – kai vieni mokytojai pavargsta gerti kavutę mokytojų kambariuose, vaizduodami itališką streiką mokinių džiaugsmui ir tėvų burbėjimui, tai kitą savaitę, žiū, jau kiti nusprendžia atsipūsti nuo privalomosios programos dėstymo, padūsaudami dėl to, kad vis tiek teks tą programą praeiti, ir ačiūdie, kad šita ministerė pratęsė mokslo metus iki liepos, tai kaip ir tas ant to, anot buvusios finansų ministerės, dabartinės seimūnės ir būsimos kandidatės į prezidentus.

O kas, jei aš jums pasakysiu, jog po švietimo ministerio Gintaro Steponavičiaus, įvedusio studentų krepšelius aukštąjame moksle, dabartinė švietimo ministerė Jurgita Petrauskienė, inicijavusi etatinį apmokėjimą viduriniame moksle, yra geriausi (!) švietimo ministrai per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį šiai dienai?

Lietuvos kariuomenės šimtmečio paradas

Jums leidus, gerbiamieji mano skaitytojai, aš šį įrašą atgalinsiu į tą dieną, kada jam derėtų būti pagal tikrą datą.

Nors valdžia sau irgi šventę pasidarė diena vėliau, nei toji data išties nutiko prieš 100 metų.

* * *

Karališkai viduriuojantis išsilavinimas (3/3): apie švietimą ir išsilavinimą

I’ve done my sentence but committed no crime.

– britų roko grupės Queen daina We Are the Champions

* * *

Pirmoji įžangininė dalis yra čia,

antroji dalis yra čia,

o dabar baigiamoji:

* * *

Karališkai viduriuojantis išsilavinimas (2/3): apie vaikus

– Товарищи! – продолжал Остап. – Нужна немедленная помощь. Мы должны вырвать детей из цепких лап улицы, и мы вырвем их оттуда. Поможем детям. Будем помнить, что дети – цветы жизни. Я приглашаю вас сейчас же сделать свои взносы и помочь детям, только детям, и никому другому. Вы меня понимаете?

– Ostapas Benderis vietos elitui romane Двенадцать стульев.

* * *

Pirmoji įžangininė dalis yra čia,

o dabar: 

Karališkai viduriuojantis išsilavinimas (1/3): apie pinigus

Morticia, I love when you speak French.

– Gomez Addams savo žmonai serijale The Addams Family.

* * *