Pankiškas požiūris į ekonomiką, politiką ir visuomenę – nuo 2005-ųjų
Jūs juk tikrai mylite Lietuvą?
Ir mylite gal ne mažiau už Marijoną, kuris apie tai dainuoja, tiesa?
Ir aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Ar mylit ją jūs?Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Tik ar mylit ją jūs?
Atsakykite tuomet labai nuoširdžiai pradžiai sau, prašau, už ką balsuosite per rinkimus:
Apie jau trečiąjį metinį LR Prezidento pranešimą kalbėti nelabai yra ką.
Nebent tai, kad dar du tokie skaitalai jam telikę atvargti, ir jau galės prisijungti prie prezidentinių rentininkų būrelio, dirbdamas lygiai tą patį, ką ir dabar, t.y. ir toliau nieko, bet nors streso bus jam mažiau, o garbės, įskaitant ir priklausantį aukštam ir gražiam statusui VATinuką, liks lygiai tiek pat.
Nes ką tam politiniam nuliui pasamdyti rašeivos tezių kratiniu raiškiam perskaitymui iš Seimo tribūnos surašė – tą jis ten ir perskaitė kaip savo (gi ne Batka ir Huilo, kad patys improvizuotų, taip formuodami savo valstybių strateginį trendą).
O kad jau prakalbau pirmoje dalyje apie struktūrą kylančių kainų kainodaroje, atsiprašant už tautologiją, tai irgi skaitėte ankstesnį mano įrašą, kur taip pat ant penkių pirštų paaiškinau apie verslo sąnaudų struktūrą.
Ir pagal tai – galima pasvarstyti, ar ne tik makroekonominiu, bet ir mikroekonominiu požiūriu galima kažką įtakoti ir pakeisti teigiama linkme.
Jūs jau praeitą mėnesį spėjote pasidžiaugti maisto kainų augimo ES rekordu Lietuvoje?
Aš taip spėju, nes FB jau kone dveji metai nebesinaudoju, kad po lietuvišką jo segmentą prasisuko štai šitas žemiau pateikiamas infografikas, lyginantis šių metų balandžio mėnesio maisto kainų pokytį po pokyčio link kosTmoso, kaip pasakytų už Lietuvos ekonomiką nei pro kurią vietą neatsakinga tiktokinė lėlė plastikine galva ir sintetinėmis garbanomis – net mane tuo patrolinti spėjo draugas iš Airijos (o kam dar draugai reikalingi, aha), nes mūsų šalys ne tik geografikai skirtinguose Europos galuose, bet ir šioje statistikoje:
Vykstančio karo Ukrainoje metu dera man jums priminti, kad šią dieną 1944 metais Pirčiupių kaime buvo vokiečių okupantų įvykdytas karo nusikaltimas prieš civilius vietos gyventojus.
Štai ką apie tai mums rašo savo tinklapyje tokius okupacinius nusikaltimus skirtas tirti ir aukų atminimą įamžinti įsteigtas Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centras (išbraukyta ir tekstas pataisytas, kaip derėtų formuluoti, žemiau paryškinimais mano):
(Pabaiga, o pradžia – čia)
* * *
Kokia nauda iš šito verslo sąnaudų struktūros, išdėstytos taip ant pirštų, suvokimo?
Be to, kad dabar turėsiu į kur vis nuorodą būsimuose savo tinklaraščio tekstuose, aišku, įdėti.
Pirmiausia, tame, kad labai greitai ant pirštų, atsiprašant už kalambūrą, galima susiskaičiuoti, ar apsimoka investuoti savo laiką ir, dažniausiai, svetimus pinigus į vieną ar kitą veiklą – atsipirks ar ne.
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Ketvirtasis – bevardis kaip toji bendrinė valstybė arba žiedelis, kaip neišvengiami mokesčiais įsipareigojimai, pirštas, kuris simbolizuoja visas tas mokesčiais vadinamas sąnaudas, kurios:
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Antra, tai smilius, kuriuo vadovai nurodo darbus, o darbuotojai juo nosis krapšto, beklausydami tų nurodymų.
Šis ekonominis veiksnys yra priešingas rentai, ir vadinamas darbu.
Spūdinau spaudžiant šaltukui, pamenu, dar vasarį per visą šitą Lietuvos teatrų festivalių (taip, dar ir grybų, bet kokie grybai žiemą???) sostinę į geriausius pardavimus kvadratiniam metrui darančią parduotuvę (o kuo išties prekiauja prekybcentriai?), kad dar padidinčiau tuos jų pardavimus, nes taip mano kabrioleto centrinis užraktas (ne spynelės!) tądien užšalo, drėgmės išvakarėse pasigavę (pamenate gi tuos “globalaus atšilimo“ temperatūros svyravimus nuo pliuso iki minuso ir atgal, tai va atgal dar tądien nebuvo, o maisto jau reikėjo), ir tuomet pagalvojau, kad jau parsiniogęs atgalios sudėliosiu tą komentarą, kartu ir tinklaraštyje čia paaiškindamas ant pirštų – o va jau dabar ir vasarop einame, ir jau aš pats seniai namolio parėjęs, tai gal jau metas apie tai?
Juolab, kad nusprendęs apie nors ir aktualų šiuo metu Antrąjį Krymo karą nerašinėti (užtenka ir 165 komentarų šiam momentui prie to ankstesniojo įrašo ta tema), o va nuo 2020-02-20 jau pasaulyje prasidėjusiu (ne, ne nuo šių metų vasario 24-osios!) ekonominiu sunkmečiu apsaugoti nuo kvailysčių tuos, kurie dabar taip pripuolamai griebiasi kažkokių verslų, yra teigiamai vertintina socialinė misija, manyčiau.
Senokai, matau, jau nesijuokėme čia iš klajojančio lietuviškų darbdavių cirko chapiteau su jų nejuokingais HujaRo eičaro klounais.
O vertėtų, kai šaikos marionečių sociopatinė PIŠ bobiausybė pokyčiais po pokyčių vis giliau stumia šalies ekonomiką nuo krizelės link niekada taip gerai ir negyvenimo lygio, įskaitant ir faktiškai jau sužlugusią darbo rinką, kurioje voltižiruotojai susikeitė su fokusininkais, bandydami priversti šuoliuoti pastipusį ponį, o lyno akrobatės demonstruoja mirtinai kamasutrinius špagatus jau ant panelio, guosdamos save mintimi, kad fakyrui daro tai, ką angliškai pasako to vardas, bet įgūdžiai ryti kardus gilia gerkle uždirba honorarus įteisintuose linksmuolių barų užkabariuose.
Allez hop!
O štai ir pats darbo skelbimas:
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai