Prognozės 2022-iesiems (3/4) ir kas išsipildė 2021-aisiais: Brexitania – į naują Jaltą?

Jei jau taip po antrosios dalies dabar kalbant apie žemumas, tai ilgai juokinusi ES savo derybų neįgalumu JK pagaliau išsibreksitino, kaip tą aš pernai ir prognozavau:

Prognozės 2022-iesiems (2/4) ir kas išsipildė 2021-aisiais: JAV ir ekonomika

Jei mano prognozuoti JAV ir geopolikos trendai išsipildė, deja, tai kaip ten nutiko su JAV ekonomika, kurią “oranžinis“ POTUS-45 ragino MAGA (Make America Great Again!), o jį pakeitęs “demencinis“ POTUS-46 siūlo dar “geriau“, tai yra BBB (Build Back Better!)?

Žiūrime, ką aš rašiau prognozėse pernai:

Prognozės 2022-iesiems (1/4) ir kas išsipildė 2021-aisiais: JAV geopolitika

Dėl prasirgto COVID-19 truputį vėluoju, nes smegenys vis dar įsijungia darbui nepakankamai ilgai ir tvariai (sic!), tad šį išplėstinį įrašą, kuris 2022-01-11 publikuotas iš anksto ir visa apimtimi iškart mano paskyroje Patreon, aš čia irgi taip komponavau po gabaliuką, retkarčiais pasidalindamas viena ar kita savo įžvalga privačiose žinutėse su draugais.

Vis tik, kaip bežiūrėsim, o jau tradiciškai čia man dabar metas apžvelgti savo politekonominius horoskopus pernykštes prognozes, ko buvo galima tikėtis pasaulyje, visų pirma – JAV, nepamirštant ir mylimos JK, kuri jau metai kaip išsibreksitino velniop iš Europos Sąjungos, kaip ir, be abejo, kas gi taip nutiko ir kas tikėtina šioje brangioje aukštomis kainomis bei žemomis pajamomis tėvynėje Lietuvoje.

Taigi, žiūrim, kaip sekėsi nuspėti prieš metus tuos mano įžiūrėtus trendus, ir ką jų tęstinumas žada mums 2022-aisiais:

* * *

31-oji Sausio 13-oji

Apgailėtina.

Toks būtų įvertinimas vos vienu žodžiu, iki ko privedė esama valdžioje IVA+ koalicija šią šalį (arba klaidingai vadinamą valstybę) ir jos tautą (arba visuomenę, nevadinant kaip šaika niekinamai čia gyvenamų žmonių tik kažkokia “populiacija“).

Valdomas chaosas Kazachstane

Kol aš čia gabaliukais dėlioju praeitų metų savo prognozių įvertinimo tekstą, dalindamasis žinutėse kai kuriomis smagesnėmis įžvalgomis, tai va dabar dar prasidėjo bardakas Kazachstane.

Taip kaip čia dabar nepakomentavus, kaip tą dariau apie Baltarusiją bei Ukrainą?

* * *

Prasirgau COVID-21, apie koronavirusinius mitus ir… Laimingų Naujų!

Norėjau pavadinti “Mirties repeticija“ (clickbait!), bet manyje tvyro visaapimantis gerumas dabar, todėl persigalvojau, nors išties buvo pora parų, kai ėmiau realiai taip suprasti – galiu šįkart jau ir neišsikapstyti…

Vienintelis šio koronaviruso privalumas, jei taip galima pasakyti – jis tiek pakerta jėgas, ir yra tiek silpna, kad net nebeturi jėgų išsigąsti galimos mirties. Labai toks keistas jausmas – silpna iki mirties baimės atbukimo, jokios panikos išvis.

Pirmasis PIŠ biudžetas: biudžetinio biudžeto nubiudžetinimas biudžetininkams

Pernai dar ano Seimo sudarytas klaidingai vadinamos valstybės šių metų biudžetas, aišku, yra ne šios kvankų bobiausybės reikalas.

Ir taip turint omeny šių “profesionalesnių už profesionalus“ nykią kompetenciją bei strategininės vizijos neturėjimą bei jau metai demonstruojamą (ne, tai ne “prasta komunikacija“ – tai yra taip prastai, kad net komunikuoti ką nors teigiamo nesigauna visai papirktai propagandinei šunaujai) protinį neįgalumą ką nors tuose ministerijų postuose išvis suprasti, o juolab – ir sutvarkyti, kas reikalinga tvarkymo, tai netgi ir džiugino, kad buvo padaryta iki jų ir už jas.

Reikia turėti omeny, kad ir pats biudžeto plano svarstymas Lietuvoje Seime vyksta keletu etapų (kaip nurodyta Seimo tinklaraštyje):

Apie Ukrainą – ir mus pačius (5/5): už Kijevą, vyrai! ©

(Pradžia – čia)

---

Ukrainiečiai praeidinėjo ir vis dar praeina lygiai tuos pačius procesus, kaip ir mes – skirtumas tėra tik gerokai įvairesnė etnosų (mentaliteto arba bendrų socialinių instinktų) gausa vienoje bendrinėje tautoje toje didelėje teritorijoje ir tuo pačiu gerokai gausesni nacionaliniai aktyvai (ir sunkioji bei technologinė pramonė ten buvo geriau išvystyta, ir ten žemės yra gerokai derlingesnės bei klimatas palankesnis).

O ir jie išties bandė tą visą savo oligarchinę korupcijos sistemą pas save pakeisti – du maidanai yra irgi apie tai.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (4/5): valdžia už bananus ar bananų valstybė? ©

(Pradžia – čia)

---

Šiaip sprendimai visuomenės mastu, apie ką esu rašęs ir anksčiau ne kartą, yra iš esmės du:

• išorinis – tai karas ir šalies okupacija, kuri jėga taip permaltų visą establišmentą pagal atėjūnams parankias visuomenės sistemos normas ir principus, sukuriant naujus socialinius liftus ir atrankos sistemą pagal kitus meritokratinius kriterijus;
• vidinis – tai revoliucija, jei dalis elito susiformavę yra pagal kitus smegenų selekcijos principus ir jiems reikia tą establišmentą patiems jėga permalti vardan “pokyčių po pokyčių“, sukuriant naujus socialinius liftus ir atrankos sistemą pagal kitus meritokratinius kriterijus.

Ir ne, be to prievaizdo “šlubo vokiečio su lazda“ – joks formalus įstojimas į jokias europines sąjungas savaime persiauklėti ar performatuoti sociumą neveikia.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (3/5): o dirbs – Puškinas? © [nepolitkorektiškas!]

(Pradžia – čia)

---

Bet tuomet kyla natūralus klausimas ne tik Tomui, jei jau kalbam apie pasikartojančius teritorinius socialinius algoritmus – o tai koks tam yra sprendimas?

Na, be to, kur organizmą per galvą patrumpinama, aišku.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (2/5): godumas yra gėris ©

(Pradžia – čia)

---

Tomas tuomet liūdnai konstatavo, kad čia jau tokia “teritorinė algoritminė būsena, ir tu jos nepramuši?“

Bet aš kiek patikslinsiu: išties yra ne teritorinė, bet kultūrinė ir socialinė aplinka, kuri formuoja ten gyvenančių žmonių taip vadinamus socialinius instinktus iki 7-8 metų, o paskui jau – ir jų moralę iki lytinės brandos pradžios, ką aš apie mūsiškių einamąją valdžią tą jau rašiau štai čia (Amoralios valdžios moralinė dilema).

Ir kitokie ukrainiečiai nebūtų jau ukrainiečiais – pamąstykite apie tai minutę.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (1/5): visos sesės yra broliai ©

Mielas mano Patreon rėmėjas Tomas iš Airijos, turintis keistą muzikinį skonį ir pomėgį cituoti Senąjį Testamentą, tai ir vėl man pasakys, kad esu nuobodyla – nes o kam jam taip antrąkart iš esmės tą patį skaityti, kai jau asmeninėse žinutėse gavo išsamius atsakymus į šiuos jį sudominančius klausimus?

Bet kadangi aš ir vėl į galą rašydamas jam pats iš savęs pasišaipiau, kad čia taip eilinį kartą savo tinklaraščio vertą straipsnį surašau, tai po to dar ir pagalvojau, kad ir jums, švento Piziaus nedorėliai, šykštintys jei ne abonentinio mokesčio ten, tai bent atsiliepimų prie įrašo čia, išplėsta toji tema gali irgi pasirodyti įdomi, nors ir visiškai ne pagal įprastinį skleidžiamą propagandinį naratyvą apie tą rusėnų tautą, savo tautiniais simboliais pasiėmusią mūsų Abiejų Tautų Respublikai priešiškas švediškos dinastijos vėliavos spalvas bei mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gediminaičių Stulpus, bizantiškais ornamentais paverstus Trizūbcu.

* * *

Metai be FB po to, kai pribrendo tas metas palikti FB

Jei jau šį mėnesį buvo trys rimtesni įrašai Lietuvos politikos (apie moralią ar vertybinę politiką, apie ką mėgsta dabar valdančiosios paplepėti), geopolitikos (apie Kinijos ir Amerikos konfliktą bei Kimerikos pabaigą) ir verslo praktinių patarimų (pardavimų veiklų paskirstymas “ant pirštų“) temomis, tai galima jau pagaliau mėnesį prieš Adventą užbaigti kuo nors lengvesnio turinio, kuo šis įrašas ir yra.

Paplepėkime, mergaitės.

* * *

Kimerikai kaput?

Šis įrašas iki Evergrande aptarimo čia buvo visumoje parašytas dar 2021-09-26, o šia apimtimi iš anksto publikuotas Patreon 2021-11-13:

---

Tai, kas ne pirmi metai bręsta Ramiojo vandenyno pietryčių Azijos dalyje, mažai kam čia rūpi.

Nekalbant net apie mūsų durnačioku paskiepytą glušiuką URMe, kuris ir į valstybės tarnybą pateko anaiptol ne dėl savo kokių nors analitinių ar administracinių gabumų, o privačiam verslui išvis nebetinka (sakoma, kad jau ant vaikų gamta ilsisi, tai šiuo atveju – ne tik į pensiją išėjo, bet dar ir keršija), ir apie ką pašaipiai atsiliepė net jo uošvis, dukrelės godžiomis rankutėmis nusavinęs šiai “jaunai ir remtinai šeimai“ (citata) sklypą sostinėje už euriuką, kurį toji įkeitė “estams“ už 8 milijonus, gaudama paskolą už 12 milijonų.

Nes – o kodėl ir ne?

Jei viskas logiška, arba kaip sakoma, vsio zakonno, nors mano patirtis su VMI buhalterijos praktiniame taikyme versle sako priešingai – kas taip pat reiškia, kad trūksta man “gabumų“ prasisukti per tai, kas klaidingai čia iš inercijos vis dar vadinama valstybe (uošvis, berods, dar vadovavo ir tai skandalingai, neva, žemės ūkio “valstybinei“ agentūrai, kur atlyginimai viršijo prezidentinę algelę tris ar keturis kartus?).

Daugiau nuopelnų iš titulinio anūko nėra, išskyrus pradėtą dar vieną šaltąjį karą, tik šįkart su kažkokia, pamanykite, ki-ki-ki, anot jo senelio juokučio, Kinija.

* * *

Pardavimų veiklų perskirstymas (ant pirštų)

Įrašas iš anksto publikuotas 2021-11-07 mano Patreon paskyroje:

---

Kažkaip manau, kad yra ne viena darbovietė, kur vienoms pardavimų pareigoms darbuotoją pasamdo, o tas realiai po to gauna kitas, nes darbdavys nesuvokia, kad jo paties lūkesčiai dėl darbuotojo ir jo duotos (nes darbdavys gi darbo duoda, tiesa?) pareigos išties gyvena ne tik net ne santuokoje, bet išvis skirtingais adresais, susitikdamos be meilės tik vienkartiniam seksui be įsipareigojimų ir atsitiktinai, nes joms pasitinderinti iš nuobolio prireikė.

Aš tai nieko prieš, jei tik darbdavys susimoka už šitą atrakcioną, idant budistų šventraštyje pasakyta: pono pautai – pono valia.

Bet jei jums švaistyti pinigus nesinori, nes nors kiek rūpi verslo interesai (kadangi esate ne paikas savanaudis čingačgukas, bet verslininkas), ir jei jums išties rūpi efektyvesnis pardavimo veiklų organizavimas, tinkamai paskirstant pagal funkcijas darbuotojams pareigas, tai leiskite paaiškinti ant pirštų, ką aš turiu omeny.

Kada sulauksime Vyckos lavono?

Jei dabar į šitą klausimą jums kilo pirmiausia mintis apie gerbiamąjį Profesorių ir nerinktąjį Prezidentą Vytautą “Tatą“ Landsbergį, save vadinusį muzikologu (matyt, dėl taip vadinamo “akademinio parazitavimo“ M. K. Čiurlionio asmenybės ir kūrybos eksploatavime, nors šunauja iš kirmėlyno amsi, kad vis tik jis dėstęs konservatorijoje, kur nebuvo rengiami būsimieji konservatorių šaikos pakalikai, mokslinį komunizmą, į kurį privalu ir anuomet buvo tikėti, kaip ir dabar į propagandą, lygiai taip pat melagingai vadinamą “mokslu“, nors marksizmas politinėje ekonomikoje yra viena iš liberalizmo atšakų, kai šiuolaikiniai “liberalai“, vadinantys save laisvėnais ar progresyviaisiais, tai aršesni neo-marksistai už patį Karlą), tai va jums, kaip landsbergistas ir megztųjų berečių kapitonas (© Audrius Bačiulis) pasakysiu, kad esate, tamstos, vatnykais, kremlinais ir visokiais antivalstybiniais šliaužiančio sąmokslo elementais iš penktosios kolonos!

Ne, aš apie tą kitą Vytautą – irgi taip nekarūnuotą, kaip ir nerinktą prezidentu (sic!), bet irgi de facto buvusį valstybės galva, dar anos imperinės Lietuvos karalių, pramintą ne amžininkų, o propagandistais padirbėjusių 500-tojo jubiliejaus proga tarpukario istorikų mums tuo Didžiuoju.

Nes, matau, tas vis dar skladuky užsivoliojusių karališkų palaikų “identifikavimo“ klausimas kiek užsitęsė.

* * *

Amoralios valdžios moralinė dilema

Sakykite, o kuriais metais jums buvo 10 metų?

Ne, palaukite, ne taip dabar paklausiau.

Faktiškai šis įrašas buvo parengtas kaip tik prieš mėnesį (draugai privačiuose susirašinėjimuose per žinutininkus jau prisijuokė dėl mano šitų “horoskopų“), bet aš dabar matau gal netgi labiau dera šį įrašą vis tik publikuoti Visų Šventųjų (sic!) proga, ir kaip tik simboliškai šiai mirusiai respublikai™ – Vėlinių išvakarėse.

Tad iškart dabar imame ir taip perkratome einamąją nuo 2020-ųjų gruodžio 11 dienos šiuo metu Lietuvos Respublikos 18-tąją vyriausybę (pagal jos ministerijų abėcėlinę tvarką), kuomet gi jiems ir joms buvo 10 metų amžiaus plius-minus 3:

Pilnaties amazonės – už maXimalų prasilakimą!

Ketvirtadienį Lietuvoje stojo pilnatis.

Vakarop apie viską (po laiko ir už jus) pagalvojusioje™ ofisiniai čingačgukai (žr. vok.) prisilakė tiek, kad su boltais teko daugumą išvežioti, tačiau vis tiek jie nebuvo jau kitąryt dar fiziškai įgalūs sugrįžti į darbą, todėl ilgasis savaitgalis stojo anksčiau laiko. Nebepaeinantiems ir trūkusiems po stalais jų sugėrovams dabar jau reikėjo buvusiosios, nes išėjusios vietoje meilės ieškoti naujų gyvenimo iššūkių, meidės humanitarinės pagalbos iš jos vadovaujamo vietinio Raudonojo Kryžiaus.

Nes ir vėl (sic!) vokiečių konkurentas suteikė priežastį prisišvęsti iki žemės ir kolegių užpakalių graibymo.

Lietuviškasis skurdo naikinimas per pajamų naikinimą

Gal vertėtų dabar jau aptarti pirmąjį šios Vyriausybės pateiktą ateinančių metų valstybės biudžeto projektą (šiuos valdymo metus vis tik pildė pirmtakių palikimą, todėl “nesiskaitė“), bet jame, užmetęs akį, išties jokių esminių pokyčių po pokyčių ©, anot inovacinio barškučio iš tiktokinio rūsio, nepamačiau, nepaisant kai kurių išimčių, kurios vėstančio oro šį ekonominio rudens sezoną nedaro, tad ir propagandonų krykštavimo sukeltų dūzgių aptarimą aš galiu ramiai sau atidėti kitam kartui.

Vis tik man į akis krito vienas mano jau irgi paminėtas anksčiau faktas, kurį pastiprino tolimesnės diskusijos apie skurdą ir pajamas.

Lenkų Konstitucinio Tribunolo verdiktas – ir mums?

Godžių, šykščių ir pavydžių šalyje, kur per daug svetimų pinigų ir per mažai nuosavo proto, yra labai sunku suprasti kitąkart net mūsų artimiausių kaimynų, susietų ne tik geografija, bet ir istorija, priimamų sprendimų logiką.

Gal todėl ir sunku, kad kaimynai turi kitokias neuronų jungtis smegenyse, ir todėl jie dabar yra tik kaimynais, o ne bendros abiejų tautų respublikos bendrapiliečiais.