Pašalpinė ekonomika (3/3): dalybos vardan daugybos, pridėjus be atimties

Jei jau pirmoje šio ciklo dalyje sutikome, kad ekonomika sustojo, ir rejke kaška dariti™, ir tas kažkas yra pašalpos dabar prašantis verslas, tai antroje dalyje išsiaiškinome, kas gi konkrečiai tas verslas, kuriam duoti, ir kas ta valstybė, kuri dabar jau privalo (o tikrai privalo?) duoti pinigų.

Taigi, sakote, juk ekonomika iš esmės sustojo, nes nustojo suktis tas gyvybinis verslo-valstybės-namų ūkių pinigų ratas: verslas nebeparduoda, namų ūkiai neperka, verslas nesamdo (tik formalumas, kada faktiniai bedarbiai bus jau išties išbraukti iš nominalių algalapių verslo subjektuose), namų ūkiai tuoj irgi pritrūks pinigų, nes juk jų pačių tas verslas irgi nebesamdo, ir valstybė, suprask, privalo (nes juk pati valstybė, rupūžė plaukuota, gi ir sustabdė ekonomiką!) tučtuojau gelbėti verslą žmones (!), nes tuoj nebeturės juk ir pati pajamų savo funkcijoms vykdyti iš tų surenkamų mokesčių, kadangi nei verslas, nei namų ūkiai nebeturės pinigų tiems mokesčiams valstybei sumokėti.

* * *

Pašalpinė ekonomika (2/3): fantominiai veikėjai dūminiame naratyve

Kaip minėjau praeitame įraše, aš jau matau, kad pati populiariausia tezė, tampanti iš naratyvo jau ir nacionalinės vienybės šūkiu (kitaip tariant – reikalavimu vykdymui!), dabar yra ši:

• kadangi ekonomika sustojo (arba: buvo valdžios dirbtinai sustabdyta – kaltininką reikalaujamam kredito apmokėjimu įvardiname taip, kad neišsisuktų nuo pareigos!), tai būtina paremti verslą, nes… (nes – ką?) nes būtina visiems mums sugrįžti į vakar išsaugoti ekonomiką!

Trumpam darom pauzę, kaip sako alko-psichiatras su ministerio portfeliu ir šaulio berete, ir darkart perskaitome tezę bei argumentą…

Pašalpinė ekonomika (1/3): įžanga į pereinamąją fazę

Kaip žmogus pozityvus ir optimistas (ša, bambekliai, ko čia žvengiate dabar?!), tai praeitą savaitę linksminausi stebėdamas upes ir marias jau priverkusius Lietuvos viarslinykus™, kaip jiems dabar reikia paramos pašalpos iš valstybės, ir kurie kažkaip dabar “pamiršo“, kaip jie niekindami pašalpiniais vadino visus tuos proletarus (samdomus darbuotojus), kurie, suprask, neužsikoučinę plušėti pas juos, tokius neprilygstamus verslo guru bei darbdavystės dievus, už pusę minimalkės (čia tikra istorija apie vieną balionų šalies tamošių, kuris dievagojosi, kad pas jį minimumo niekas negauna, nes… jis buvo pats pričiuptas ieškantis darbuotojų už pusę, tai juk kaip ir nemelavo, a’ ne-a?), jau nekalbant apie tai, kad tas visas pašalpines lervas reikia nuvaryti už tas pašalpas atidirbti.

Tai, kas yra klaikiai ironiška, jau reikia visiems susimesti ir dabar duoti šitam vargšiukui viarslui. Kadangi šis “visuomenės ir ekonomikos geradaris“ juk užsiima labdaringa (sic!) veikla, neleisdamas taip tiems nevykėliams išstipti badu.

Darbdaviai gi jie. Darbą duoda, nu.

Ką jūs, nevykėliai, nesugebantys net emigruoti “silkių uodegų skusti bei viščiukų galvų sukinėti“, be jų sėkmingos sėkmės™ ir pavydėtino (!) verslumo įžvalgų darytumėt išvis?!

Gana jau to vakar!

Kaip matau, visame šiame koronaviruso pandemijos atrakcione visi ieško arba laukia vakarykštės dienos – absoliučiai niekas negalvoja apie rytoj.

Mūsų dabartinis pandeminių operacijų feldmaršalas alko-psichiatras Hitleryga, tarkime, susigalvojo švaistyti testus numirėliams, suteikdamas šiems prioritetą prieš gyvuosius.

Vat, klausiu, kam to reikia? Statistiką pasibloginti, kad numirė kažkas ne šiaip nuo plaučių nepakankamumo, bet nuo plaučių nepakankamumo, turėdamas koronavirusą arba nuo koronaviruso sukelto plaučių nepakankamumo?

Ir ką? ©

O kas po pandemijos?

“Čiuožk ten, kur ripka bus, o ne kur ji buvo“

– Wayne “The Great One“ Gretzky, legendinis 20 metų NHL pražaidęs rezultatyviausias ir čempionų Stanley taurę 4 kartus pelnęs kanadietis.

* * *

Sakote, dabar vėl gąsdinsiu dar karantinui nesibaigus, kaip visi mirsime, ir džiugina, kad ne aš vienas?

Ne.

Bet pradžiuginsiu, kad prasukus laikrodžius valanda pirmyn į vasaros laiką, tai karantinas gi ta valanda sutrumpėjo (no pun intended)! Valio!

Kai kieme laksto višta be galvos

Už visą šitą organizacinę suirutę dėkokite savo asmeninei neapykantai visuotinei (išties visuotinei, o ne su išlygomis, kurios tampa taisykle!) karinei tarnybai.

Pratęsus karantiną dėl koronaviruso

Karantinas pratęstas iki balandžio 14 dienos, o su juo tas nerimas laukti, tai kada pagaliau susirgsi, ir baimė, ar sunkiai, ir kiek galėsi pasveikti pats, kiek buities ir mitybos reikalai tuomet spręsis ir kaip (šunininkai supras geriau), ir kiek padės medicina, jei ten tokie patys žmonės, kurie irgi serga, bet rotacinio plano (kariuomenėje tarnavę supras) ir grėsmės minimizavimo procedūrų ir priemonių (fizinės saugos specialistai supras) iš esmės niekas nepritaikė, ir matau, kad viskas palikta senu rusišku metodu авось – per pasiaukojimą ir darymą belenkaip pirmiau už apgalvojimą.

Todėl pasirūpinkite savimi patys, ir neapkraukite profesionalų darbu ir rūpesčiu jumis ten, kur ir be jūsų yra ką veikti. Jūs nesate nei svarbesni, nei kažkuo unikalūs, kad ir ką ten narcizinis socialinių tinklų naratyvas iki šiol pliurpė – ar privilegija įgyti asfaltą iki namuko, ar spjauti į taisykles ir pagarbą užtikrinantiems institucinį saugumą, nes esi Very Important Pussy.

Taikaus pučo anatomija

Tai, apie ką aš iš esmės perspėjau dar vakar ryte (rašiau išties tai sekmadienį vakarop), įvyko tos pačios dienos vakarop (nors išties jie susiderino viską dar iki sekmadienio) – Lietuvoje de facto įvyko taikus pučas.

Nereikia savęs guosti, kad taikus ir be kraujo praliejimo, nes tai iš esmės vis tiek yra nedemokratinis būdas uzurpuoti valdžią – kitaip tariant, valstybinis perversmas.

Antroji savaitė karantine: realistiškai ir optimistiškai

Prasidėjo antroji formalaus neva-karantino savaitė, ir visi intravertai visą praeitą savaitę realiu laiku stebėjo kikendami nesibaigiantį tragikomišką serialą, kaip ekstravertai iš pasiutimo, kad nebegali siurbti energijos iš vargšų intravertų, jau laipioja sienomis, nežinodami ko dar griebtis, nes jie gražūs sau tik tuomet, kai gauna žavėjimąsi iš kitų, o ne dvasiškai savipatenkina (sic!), kaip tą sugeba intravertai.

Aišku, visas intravertų legionas, perdresiruotų į ekstravertus dėl to, kad toks buvo iki šiol spaudimas visuomenėje, šventeiviškai dėl kompanijos (sic!) apsimeta, kad turi apsčiai empatijos ekstravertų dvasinėms kančioms ir, suprask, jie irgi dėl to labai kenčia ir visų ofisinių tauškalų, penkiaminučių, korporatyfkių bei kavagėrių su stalo futbolu ar be, yra labai labai išsiilgę.

Koronavirusas: markizas ir vėl laimi?

Kažkaip per savaitę visi susifokusavo į koronaviruso pandemiją, ir Kepeninis su savo skiepų neigimo sektantais prapuolė reklamos pinigų užtrūkusios purvasklaidos eketėse, ir dar markizas Karabasas nutraukė savo gastroles po kaimus ir miestelius su agitbrigadine progama “Ko verkia Gazpromo berželiai prie dujų terminalo“.

Ir net jo gražuolencija Garbanius po paskutiniojo televizijos nevykėliško seanso, kuomet pritrūko kašpirovskinės galios užkalbėti trilitriakus nuo koronės, dingo iš vaizdo bei saviizoliavosi draustinio akvariume nuo tautos bei eterio.

Ir visi kažkaip netgi primiršo iš esmės politiką, tarsi dar ir Seimo rinkimus jau atšaukė kaip Euroviziją, ir nelabai kas seka, o kas su visais mūsų vidaus politikos tikraisiais influenceriais vyksta bei ką jie visą savaitę veikė?

UV vs koronavirusai

O va soliariumus – tai be reikalo uždarė, ar ne, merginos?

Virusas gi bijo UV spinduliuotės.

Juk galėtų parduotuvėse pramaišiui su liuminiscenciniu apšvietimu dar ir UV lempas įmontuoti, tai virusus nušvitintų geriau už tą paiką “dvylikos spindulių kuršių saulutę“™.

Pandeminis intravertų sąmokslas

Vienas iš priverstinio karantino privalumų – galimybė permąstyti verslo valdymą bei jo procesų organizavimą.

Ir jei plačiau filosofine prasme – apie tai, kiek esama visuomenės ir ekonomikos struktūra yra tvari ne tiek finansinių krizių akivaizdoje, kiek iš esmės yra išvis tokioje formoje dar prasminga pagal pagal popramoninį organizavimo būdą, žvelgiant iš šalies taip į visą vyraujančią sistemą. Ir net ne vien, kiek dabartinis kapitalizmas skiriasi nuo pramoninio amžiaus, bet ir koks jis turėtų būti jau artimiausioje ateityje.

Ypač, kai virusų, ko gero, daugės ir pandemijos tik dažnės, todėl karantinai ir vartojimo staigus stabdymas rinkoje kartosis nebe force majeure, o kone reguliariu režimu.

Kiek kokybiška Lietuvos vadyba? (3/3): aplinka kalta ©

Matomai, bėda su nuo šiandien prasidėjusiu karantinu Lietuvoje tame, kad prieš tris savaites parengtas įrašas reguliariam publikavimui ir neskubriam skaitymui dabar užgožiamas aktualumu virusinių naujienų.

Bet jei neskubate niekur ir dabar per karantiną jau pagaliau turite laiko, tai smegenims atjungti nuo baimės ir panikos režimo gal kaip tik sveika būtų pasiskaityti kažką kitko? Netgi paikena aš esu pats, kad šiam nujaustam karantinui neparengiau mokamų paskaitų serijos online – tiek ekonomikos pradmenų, kuriuos dėsčiau pernai devintokams, tiek anglų kalbos veiksmažodžių laikų, kurie sudarytų gramatikos pagrindą ir leistų jums gal išplėsti šios kalbos vartoseną, tarkime.

Nes gutenbergiškas senovinis informacijos pakavimas į knygas jau yra senstelėjęs, kaip ir gebančių perskaityti netgi tekstą žemiau dabar yra gerokai mažiau, nei buvo prieš dešimtmetį – visi kažkur skuba, kiurkso spūstyse, ir duok jiems geriau nebent tik podkastus, nors… dabar jau nebeskubate, o sėdite juk karantine.

Tai paskaitome prasiblaškymui trečiąją dalį apie Lietuvos vadybos kokybę, kurią galėsite vertinti viso karantino metu:

* * *

Virusas, kurio “nėra“

Aš taip suprantu, kai pono Ušacko suorganizuotu lėktuvu “itališkų slidininkų“ parveš į gimtinę, tai juos pistoletsvaidžiais ginkluoti “kosmonautai“ atskira terminalo rankove į užplombuotą autobusą sugrūs ir taip 14-kai dienų į Pravieniškes į atskirą karantininį bloką išveš?

O jei ne, ar jei pasakius A vardan politinių taškų taip pristatyti dar ir B dalį su tokiu privalomu karantinu (ne savanorišku), tai daug norinčių liktų sugrįžti šiuo lėktuvu, ar vis tik paturistauti smagiau būtų ten, kur savo noru ir žinodami grėsmes patys nuskrido?

Virusinė naftos kaina

Niekur trečioji dalis apie Lietuvos vadybos kokybę nedingo – ji yra parašyta ir, kaip suplanuota, publikuojama reguliarųjį pirmadienį (pirmoji dalis buvo čia). Kantrybės, mielieji mano.

O šią savaitę už tai ir vėl (!) gaunate bonus įrašą, nes šios savaitės pradžiai nutiko labai įdomus įvykis, laikinai visus atitraukęs net nuo koronaviruso panikos – naftos kaina staiga nukrito 30%.

Laisvei – 30!

Šiandien sueina 30 metų, kai Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nubalsavo atkurianti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, ir nuo tos Kovo 11-tos Lietuva daugiau nebe tarybinė (nors tarybos, o ne istoriškai seimeliai, vis dar likę savivaldybėse, kai pati Aukščiausioji Taryba persivadino vėl į Seimą), ir nebe socialistinė (nors ir vėl atgimė tas eufemizmu vadinamas “gerovės valstybės“ mitas, o liberalizmas, sietas su laisve veikti individui visuomenėje bei versle, tampa keiksmažodžiu).

O aš jus sveikinu ta proga sulaukus Kovo 11-osios trisdešimtmečio!

Nes man – tai yra šventė ir svarbi diena, nors ją ir pasitikau Maskvoje čebatyne, kur pakliuvau tikrai ne savo noru (savo noru tai aš nuėjau Parlamento jau ginti iškart po Medininkų užpuolimo kitą rytą 1991 metais), bet nuoširdžiai tiek sabotavau “tarnavimą“ SSRSui, kad lietuvis (sic!) seržantas išgrūdo mane ir dar 7 tokius kaip aš “anarchistus“ pirmai progai pasitaikius į Komi ASSR (taip, aš prisižiūrėjęs Šiaurės pašvaistės, jei klausiate), o ten jau mes, po mano agitacinės ir motyvacinės kalbos Vendengos stotyje vos išlipus, dėjome galutinai linksmakočius ant visos tarnybos ir viso saldafoniško bei sovietinio marazmo in corpore (smagiai sužlugdydami ir referendumą dėl SSRS, po ko kai kas buvo patąsytas osobistų iš KGB…), kad jei ne tuo metu vykusi Perestroika, tai mus būtų buvę paprasčiau iškart nušauti kaip Brisių už kampo.

O va ką per šį laiką pavyko pasiekti mūsų šaliai ir Lietuvos valstybei?

* * *

VilNews (4): virusinė isterija, virusas merijoje bei viruso paveikta partija

Darome pertrauką cikle apie Lietuvos vadybos kokybę (pirma dalis – čia), ir trumpai šįkart apie tris Lietuvos politines bei visuomenines naujienas kiek apleistoje, bet besiprašančioje būti nuolatine, rubrikoje VilNews.

* * *

Pirmoji, aišku, visuotinė panika dėl koronaviruso.

CV: apie (ne)padėkas

Kai žiūri darbo skelbimus, tai visiškai privačiais duomenimis ir paieškų bei užklausų rezultatais “nedisponuojančios“ Big G su FB be I įmeta į srautą reklamą, kurioje būna atitinkamas skelbimas.

Kartais patingiu tokius iš srauto padefautu šalinti, bet va nepatingiu nueiti ir pakomentuoti. Tarkime, kad kokia nauda iš tokių pareiškimų skelbime, kur kreipkitės visais kanalais, jei net į laiškus neatsakinėjate (per savo tinklapį – irgi), ar išvis esate gavę, ne tik kad jau ten apie tai, kad netinki ir pan.

Negali būti! – sako mano anonominiu botu apsimetanti mergaitė aname appso gale.

Kiek kokybiška Lietuvos vadyba? (2/3): UABų Lietuva™

Palikime tą mūsų Psichočernobylio™ žiniasklaidos ir politikierių sukeltą tarp jų vertų paikų skaitytojų ir rinkėjų isteriją dėl coronaviruso ir karas-maras-badas eilinio šaršališko būtinumo kruopų atsargų užsipirkimų, ir grįžkime prie svarbesnės ir reikšmingesnės Lietuvos ateičiai temos – ir klausimo, kaip pagal pirmoje dalyje parinktą ir pakomentuotą statistiką, tuomet vertintume Lietuvos ūkio vadybos kokybę?

Juk kalbant apie kokybę, realiai reikėtų dar pradžioje sutarti, ir kokiais kiekybiniais rodikliais ji apibrėžiama. Aukščiau paėmiau keletą jų iš statistikos, tačiau jūs beskaitydami mano komentarus prie skaičių, tikiu, priėmėte su didele doze skepticizmo ir nepatiklumo, net jei jie sušildo mūsų savimeilę, kad mūsų vadyba pagal juos geresnė už rusiškąją (dar smagu palyginti vidaus prekybą, bet šiam rodikliui geriau pasilikti kitą temą).

O jei aš dar jums pasakyčiau, kad kokybė per se gamtoje, kaip ir ekonomikoje bei versle, išvis net neegzistuoja?

Kiek kokybiška Lietuvos vadyba? (1/3): poveikis ekonomikai

Šis klausimas ne apie politiką.

Nes apie Lietuvos politiką ir šalies valdymą čia ir taip kiekvienas lietuvis pats sau politologas (“visi seime vagej!“), politekonomistas (“viską alygarkai pavogė jau iki mūsų ir iš mūsų!“) ar vadybos ekspertas (“viarslinykai vagej i da tę mažum skrudžej“).

Bet antai aną savaitę mano FB draugas ir šamanas iš Airijos Algirdas pametėjo rusiško šaltinio pateikiamą tyrimą, kiek efektyvi rusiška (įskaitant jų “jaunesnius brolius“ baltarusius su ukrainiečiais) vadyba, lyginant kad ir su kinų, maždaug panašiu metu pradėjusių savo perestroiką į kapitalizmą, ir kiek verslo bei viešojo sektorių vadyba turėjo įtakos, tarkime, skaičiuojant BVP dalimi, tenkančia kiekvienam šalies gyventojui (GDP per capita) – štai ta diagrama: