IRA-landija, kur laimi Sinn Fein (3/5)

(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

O dabar grįšiu irgi į pernai metus – taip maždaug į balandžio 11-tąją ar keliomis dienomis anksčiau, kai norėjau išsisaugoti šiam dabar jūsų jau skaitomam įrašui tezes, dabar tiek papildytas platesniu kontekstu apie tai, kas ten išties vyko tuomet ir vyksta šių dienų mums aktualiame kontekste.

Ir apie ką privačiai mes tada padiskutavome su “tikroje“ Airijoje gyvenančiu jau čia anksčiau paminėtu Senojo Testamento žinovu Tomu, taip Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje savo pareigą tėvynei atlikusiu ne žodžiais ir šūkiais, kaip dabartiniams mūsų patriotėliams būdinga, o karine tarnyba tuomet dar motodesantiniame Geležiniame Vilke (t.y. “konkurencinėje firmoje“ man, kaip iš SKAT operatyvinio būrio, tapusio vėliau YPT ir pasekoje mūsų SOP Aitvaras).

IRA-landija, kur laimi Sinn Fein (2/5)

(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Pasakyti, kad tokia “meilė ir taika“ nebuvo abipusė, tai faktiškai sumeluoti.

O tuo jūs ir taip esate gausiai ir kasdien čia šeriami, kaip jau pradžioje įrašo paminėjau, taip dar užtektinai ir mūsų iš žiniasklaidos virtusioje tik masinėje propagandoje, kur jau gerą dešimtmetį yra mirusi toji žurnalistika su savo buvusiais faktų patikrinimais (“jei mama sako, kad tave myli, tai būtinai vis tiek pasitikrink!“) bei “nu davaj išklausykime kitą pusę, ką toji turi pasakyti“ – “nežmonių“ nuomonė yra a priori tik neteisinga.

IRA-landija, kur laimi Sinn Fein (1/5)

Pas mus apie tai gal net ir nerašo bei nekalba (jau gi sakiau, lietuviškų portalų tapo nebeįmanoma skaityti, kaip gerokai anksčiau tas nutikę su televizija) – ir ne todėl, kad toli tas Europos užkampio britiškasis užkampis aname krašte nuo mūsų.

Bet kad pagal užsakymą ukroisterikuojančiai propagandinei šunaujai nebuvo suformuluota ši užduotis dabar sutartinai amsėti bei klišomis klišėmis paremtas melagienas į smegenis lemingams siautulingu domkratu apie tai lieti. Tik jei jau ketveri metai aš tame amžino rudens ir juodojo pelėsio krašte negyvenu, tai nereiškia, kad tos jų dūzgės manęs nebedūzgina – ypač, kai ne tik mano Patreon rėmėjų yra dar ir iš ten (apie ką truputį žemiau).

Kaip bebūtų, bet gal viena meškos nulaipiota ausimi vis tik girdėjote, kad prieš savaitę Šiaurės Airijoje nacionalistinė Sinn Fein (t.y. “mes patys“, jei taip gėliškai – ša, husarai, L, o ne J!) partija laimėjo daugiausia vietų vietos, atsiprašant už tautologiją, parlamente, pasiimdama 27 iš 90.

Sociopatijos ministerija: “kas trečias ukrainietis…“ arba kodėl tu esi mulkis

Perfrazuojant šmaikštuolio Mark Twain mintį apie melą, tai Lietuvoje mulkiai (škot. ežeras) yra paprastai šeriami trimis melo rūšimis:

1) akiplėšišku melu, tolokai pažengusiu per mentalinių “valstiečių“ ir psichopatinių “konservatorių“ valdymą nuo vietinių “socdemų“ šliundrinimo į akis, teigiant apie lijudrą;

2) dar nuo tulpių paštininkės laikų, kai LSD įsakmiai buvo partškolinės dukart ekselencijos nurodyta paskaičiuoti surašytus gyventojus mirusiomis dvasiomis Marijono šlagerio leitmotyvais, pareguliuojama euroleftistinė statistika su džiugiais kvykavimais palydinčiais bankinių propagandonų kokaininiais ir LSD suaudrintos vaizduotės komentarais bei

3) šaikos pišdurnių bobiausybiniais pranešimais, lydimais kažkokio pataloginio gazlaitingo, kai neslepiama prievarta ir institucinis smurtas yra vadinama laisve bei globa plebsu, kalbant ne tik apie prievartinius masinius eksperimentus su feikinėmis vakcinomis, legalizuojamas policines represijos priemones bei karinės “nepaprastos“ padėties įvedimus visuomenės nepasitenkinimams užspausti.

Tai kodėl manote, kad visų šių dūzgių neatsiejama dalimi esanti sociopatijos ministerija turėtų elgtis kažkaip kitaip?

* * *

Kanalų nurausimas – taip net ir be klausimo

Aš jau kažkur esu minėjęs tą anekdotą, paprastai priskiriamą Čikagos ekonomistui dr Milton Friedman, kur jis Deng Xiaoping ekonominių reformų laikais vieno vizito toje šalyje metu pasidomėjęs kinų, kodėl tie kanalo rausimui neatsivaro ekskavatoriaus vietoje čia plušančių darbininkų su kastuvais.

Ir jam atsakyta, kad tai yra valstybinė darbo sukūrimo programa.

Į ką, savo ruožtu, šmaikštuolis ekonomistas, esą, burbtelėjęs, kad jis klaidingai pamanęs, jog tiems reikia iškasti kanalą, bet jei tai darbo vietų sukūrimas, tai tuomet jų kastuvus derėtų pakeisti į šaukštus – taip bus dar daugiau darbo.

* * *

Nutėkštų patauškų kaliausybės in-flia-lia-lia-cinė sutartinė

Dabar lįsti bent “verslo“ (tik kodėl tuomet ne “namų ūkių ir kitų rinkos subjektų“ arba tiesiog “turgaus“, jei jau durneliukai susigalvojo taip ekonomiką persivadinti?) naujienų pažiūrėti jau į bet kurį lietuvišką melagienų portalą nebeįmanoma per vis stiprėjančią iki šiol nepaskelbto karo Ukrainoje masinę psichozę, kuriai dirvą puikiai išpureno už nusavintus mūsų pinigus apmokama propaganda dar jau primirštos pandemijos metais.

Tačiau kartais vis tiek to man prisireikia – gi aš neturiu kokios nors VBS agentūros teletaipo prenumeratos.

Šiandienos krizelė™ Lietuvoje: “nukritęs“ nedarbas, “stabilios“ vartojimo išlaidos, “pažabota“ infliacija

Įžangai dabar nekukliai pacituosiu save:

Klausimas atrodo tikrai keistas, ir ne tik todėl, kad jau ne tik aš primenu apie pareinančią p**ę ateinančią krizę, bet ir establišmento pyarščikai, prisistatantys bankų ekonomistais, pradeda atsargiai bėdavotis. Tai jų darbas yra ne makroekonominė analizė, o propaganda,[…>

Atrodo, kad rašiau vakar, nes kalbu apie dabar?

Tai va ir ne!

Lietuviškų monetarisčių meinkampf prieš “nematomą“ stagfliaciją

Stok, Elžbietai, neskubėk!
Kyla man toks įtarimas –
Negeri čia reikalai…

(“Gaisrininkų legendos“ – 24:24)

* * *

Dvi šimonytės per magdutę ant kampo link nukėvišinto operhauzo nesuėjo.

Nepaskelbtas karas Ukrainoje – tik dviejų rusų tautų vidaus reikalas?

Šiandien, kai mano uošvės gimtadienis šitai rašau ir publikuoju savo paskyroje Patreon, tas nepaskelbtas karas Ukrainoje jau vyksta 35-tą dieną, bet net kai skaitysite šį įrašą tinklaraštyje, tai šitas karinis konfliktas, matyt, vyks ir toliau jau 40-tą dieną – tačiau vis tiek karo nei viena pusė kitai pusei taip ir nebus vis dar paskelbusi.

Iš pradžių mane šitas Ukrainos delsimas tą Rusijos “spec.operaciją“ įvardinti karu pagal visas JTO procedūras ir tarptautines konvencijas išties stebino – aš dar suprasčiau tą Ukrainos valdžios pasimetimą pirmomis invazijos dienomis, tačiau juk tikrai neišlėkė tarsi akis išdegę URM ministeris su savo vykdančiaisiais pareigūnais į frontą skubiai atsišaudyti, nes net simboliškam ir visiškai teisiškai beprasmiam (neišspręsti teritoriniai ginčai!) prašymui priimti Ukrainą kandidate į ES to laiko kažkaip surado (kurio “nesuradę“ nuo Euromaidano laikų)?

Ne? O tai ko iki šiol tą karą pagaliau paskelbti Rusijai Ukraina delsia?

Dar mažai žuvusių, per mažai sugriovimų ir atimtos teritorijos, kurioje nebėra Ukrainos įstatymų?

* * *

Žaliavinis priedas diktuos Vakarams savo sąlygas? (5/5)

(Pabaiga, o pradžia – čia)

* * *

Kalbant apie tai, kiek finansinio kapitalizmo JAV šiuolaikinėje globalioje ir neoliberalioje ekonomikoje yra svarbus doleris kaip pasaulinė rezervinė valiuta, į kurią pasaulyje tiesiogiai, arba verčių palyginimais, yra išmainomas visas visas darbas, žemė ir kapitalas (kaip ekonomikos gamybiniai veiksniai), tai verta pažiūrėti, o kokiu tik žaliaviniu priedu (arba benzokolonke, kaip pasakęs man irgi Vilniuje ranką spaudęs JAV Viceprezidentas Dick Cheney) prie Vakarų ekonomikų iki šiol buvusi Rusija.

Nes jei V. Putinui išties pavyks sėkmingai ištraukti Rusijos ekonomiką iš dolerinės priklausomybės, jam taip nuoširdžiai savo ekonominėmis sankcijomis padedant bendriniams Vakarams, tai mes pamatysime išties pasaulinio dolerio saulėlydį ir labai toliau sparčiai besisegmentuojančią pasaulininę finansų ir ekonomikos sistemą į JAV bei Europos bloką (ne faktas, kad mes jame taip ir išliksime, net jei esame eurozonos nariais – bet labai pašalpiniais nariais, kaip ir dar itin drastiškai nykstančios vidaus rinkos ekonomika bei kitų labui mūsų kompradorų šaikos politikos dėka atsisakančios eksporto rinkų!) bei BRICS bloką ir vienų bei kitų ekonominius užsienio prekybos satelitus.