Pankiškas požiūris į ekonomiką, politiką ir visuomenę
Šis įrašas iki Evergrande aptarimo čia buvo visumoje parašytas dar 2021-09-26, o šia apimtimi iš anksto publikuotas Patreon 2021-11-13:
Tai, kas ne pirmi metai bręsta Ramiojo vandenyno pietryčių Azijos dalyje, mažai kam čia rūpi.
Nekalbant net apie mūsų durnačioku paskiepytą glušiuką URMe, kuris ir į valstybės tarnybą pateko anaiptol ne dėl savo kokių nors analinių ar administracinių gabumų, o privačiam verslui išvis nebetinka (sakoma, kad jau ant vaikų gamta ilsisi, tai šiuo atveju – ne tik į pensiją išėjo, bet dar ir keršija), ir apie ką pašaipiai atsiliepė net jo uošvis, dukrelės godžiomis rankutėmis nusavinęs šiai “jaunai ir remtinai šeimai“ (citata) sklypą sostinėje už euriuką, kurį toji įkeitė “estams“ už 8 milijonus, gaudama paskolą už 12 milijonų.
Nes – o kodėl ir ne?
Jei viskas logiška, arba kaip sakoma, vsio zakonno, nors mano patirtis su VMI buhalterijos praktiniame taikyme versle sako priešingai – kas taip pat reiškia, kad trūksta man “gabumų“ prasisukti per tai, kas klaidingai čia iš inercijos vis dar vadinama valstybe (uošvis, berods, dar vadovavo ir tai skandalingai, neva, žemės ūkio “valstybinei“ agentūrai, kur atlyginimai viršijo prezidentinę algelę tris ar keturis kartus?).
Daugiau nuopelnų iš titulinio anūko nėra, išskyrus pradėtą dar vieną šaltąjį karą, tik šįkart su kažkokia, pamanykite, ki-ki-ki, anot jo senelio juokučio, Kinija.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Įrašas iš anksto publikuotas 2021-11-07 mano Patreon paskyroje:
Kažkaip manau, kad yra ne viena darbovietė, kur vienoms pardavimų pareigoms darbuotoją pasamdo, o tas realiai po to gauna kitas, nes darbdavys nesuvokia, kad jo paties lūkesčiai dėl darbuotojo ir jo duotos (nes darbdavys gi darbo duoda, tiesa?) pareigos išties gyvena ne tik net ne santuokoje, bet išvis skirtingais adresais, susitikdamos be meilės tik vienkartiniam seksui be įsipareigojimų ir atsitiktinai, nes joms pasitinderinti iš nuobolio prireikė.
Aš tai nieko prieš, jei tik darbdavys susimoka už šitą atrakcioną, idant budistų šventraštyje pasakyta: pono pautai – pono valia.
Bet jei jums švaistyti pinigus nesinori, nes nors kiek rūpi verslo interesai (kadangi esate ne paikas savanaudis čingačgukas, bet verslininkas), ir jei jums išties rūpi efektyvesnis pardavimo veiklų organizavimas, tinkamai paskirstant pagal funkcijas darbuotojams pareigas, tai leiskite paaiškinti ant pirštų, ką aš turiu omeny.
Jei dabar į šitą klausimą jums kilo pirmiausia mintis apie gerbiamąjį Profesorių ir nerinktąjį Prezidentą Vytautą “Tatą“ Landsbergį, save vadinusį muzikologu (matyt, dėl taip vadinamo “akademinio parazitavimo“ M. K. Čiurlionio asmenybės ir kūrybos eksploatavime, nors šunauja iš kirmėlyno amsi, kad vis tik jis dėstęs konservatorijoje, kur nebuvo rengiami būsimieji konservatorių šaikos pakalikai, mokslinį komunizmą, į kurį privalu ir anuomet buvo tikėti, kaip ir dabar į propagandą, lygiai taip pat melagingai vadinamą “mokslu“, nors marksizmas politinėje ekonomikoje yra viena iš liberalizmo atšakų, kai šiuolaikiniai “liberalai“, vadinantys save laisvėnais ar progresyviaisiais, tai aršesni neo-marksistai už patį Karlą), tai va jums, kaip landsbergistas ir megztųjų berečių kapitonas (© Audrius Bačiulis) pasakysiu, kad esate, tamstos, vatnykais, kremlinais ir visokiais antivalstybiniais šliaužiančio sąmokslo elementais iš penktosios kolonos!
Ne, aš apie tą kitą Vytautą – irgi taip nekarūnuotą, kaip ir nerinktą prezidentu (sic!), bet irgi de facto buvusį valstybės galva, dar anos imperinės Lietuvos karalių, pramintą ne amžininkų, o propagandistais padirbėjusių 500-tojo jubiliejaus proga tarpukario istorikų mums tuo Didžiuoju.
Nes, matau, tas vis dar skladuky užsivoliojusių karališkų palaikų “identifikavimo“ klausimas kiek užsitęsė.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Sakykite, o kuriais metais jums buvo 10 metų?
Ne, palaukite, ne taip dabar paklausiau.
Faktiškai šis įrašas buvo parengtas kaip tik prieš mėnesį (draugai privačiuose susirašinėjimuose per žinutininkus jau prisijuokė dėl mano šitų “horoskopų“), bet aš dabar matau gal netgi labiau dera šį įrašą vis tik publikuoti Visų Šventųjų (sic!) proga, ir kaip tik simboliškai šiai mirusiai respublikai™ – Vėlinių išvakarėse.
Tad iškart dabar imame ir taip perkratome einamąją nuo 2020-ųjų gruodžio 11 dienos šiuo metu Lietuvos Respublikos 18-tąją vyriausybę (pagal jos ministerijų abėcėlinę tvarką), kuomet gi jiems ir joms buvo 10 metų amžiaus plius-minus 3: Skaityti pilną įrašą »
Ketvirtadienį Lietuvoje stojo pilnatis.
Vakarop apie viską (po laiko ir už jus) pagalvojusioje™ ofisiniai čingačgukai (žr. vok.) prisilakė tiek, kad su boltais teko daugumą išvežioti, tačiau vis tiek jie nebuvo jau kitąryt dar fiziškai įgalūs sugrįžti į darbą, todėl ilgasis savaitgalis stojo anksčiau laiko. Nebepaeinantiems ir trūkusiems po stalais jų sugėrovams dabar jau reikėjo buvusiosios, nes išėjusios vietoje meilės ieškoti naujų gyvenimo iššūkių, meidės humanitarinės pagalbos iš jos vadovaujamo vietinio Raudonojo Kryžiaus.
Nes ir vėl (sic!) vokiečių konkurentas suteikė priežastį prisišvęsti iki žemės ir kolegių užpakalių graibymo.
Godžių, šykščių ir pavydžių šalyje, kur per daug svetimų pinigų ir per mažai nuosavo proto, yra labai sunku suprasti kitąkart net mūsų artimiausių kaimynų, susietų ne tik geografija, bet ir istorija, priimamų sprendimų logiką.
Gal todėl ir sunku, kad kaimynai turi kitokias neuronų jungtis smegenyse, ir todėl jie dabar yra tik kaimynais, o ne bendros abiejų tautų respublikos bendrapiliečiais.
Ketinau JAV ir sąjungininkų, tame tarpe ir mūsų, tą epišką, nors ir ne pirmą istorijoje, sprukimą iš Afganistano 9/11 proga pakomentuoti kaip tik ironiškai rugsėjo 1-mai, prisimenant, kaip ir sovietai išsinešdino iš mūsų teritorijos net anksčiau, nei apleido jų okupuotą Rytų Vokietiją (aha, “galėtumėt pakartoti“, jei galėtumėt – tik tą pasitraukti tegalite pakartoti, ir daugiau, bet ačiū, šiuose kraštuose nebesivalkioti, ir taip nuo žodžio išvis jo abiem prasmėm).
Bet pagalvojau, kad kai jau visi sofos ekspertai A-stano klausimu išsipurslos ir visiems jų besiklausantiems lemingams trumpos atminties dėmesio sutelkimas nukryps į kitus dalykus, tai, toms informacinėms drumzlėms nusėdus, jau ir mano išmanūs skaitytojai ramiai galės čia pasiskaityti, pasiėmę espresso puodelį smagumui pastiprinti (keistai aš čia užrašiau cognac, sutinku).
Juolab, kad tame viešumą užpildžiusios isterijos ir propagandos karių teiginiuose buvo, mano galva, labai daug mitų ir legendų, kurie turėjo vienaip ar kitaip sustiprinti jų pareiškimus, nors akivaizdžiai nelaikė vandens. Ne pirmas gi kartas.
Tai ir ne pirmas kartas, kada kviečiu pažiūrėti kitu kampu, o šįkart – jau į Afganistaną.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Tai šita marširuojančių šeimistų revoliucija prieš sumetrikuotinus gėjus ir visuotinį skiepijimą pažeistų virusu plaučių simptomų laikinam palengvinimui taip ir nuslopo penktadienį net iš esmės taip ir neprasidėjusi?
Ponas kilniai leido savo baudžiauninkams susiburti ne prie savo dvaro, o prie parapijos klebono, pas kurį išvakarėse kortomis prie vynelio savo asignacijų krūvą prapylė, šventoriuje prie bažnyčios taikiai paburbėti dėl einamo lažo ir tijūno rykščių, kurias galima bus pasikeisti į kitas jau po trejų metų, tiems rambiems kumečiams, vadinamiems runkeliais, pamotyvuoti.
Ir susirinko šeimyniški taip maldininkai iš visos Lietuvos! Skaityti pilną įrašą »
Dar nepraėjus net metams ir prieš rudens sesiją mes de facto turime jau naują Seimą – tiesą sakant, net protesto rugsėjo 10-tąją laukti nebereikėjo, nes Seimo politinis susiskirstymas pasikeitė.
Tiesa, seimūnai nepasikeitė, ir tos netikros frakcijos (norėjosi parašyti šutvės, bet miela teologinė Agnytė ir taip jau šituo išvadino jau buvusius kolegas) turėjo per kadenciją persidėlioti, tik gal ne taip greitai, ir kaskart naiviai tikintis, kad ne taip radikaliai. Tačiau tai tikrai ne pirmas toks Seimas, kuomet vieną išrenki – o finale jau turi kitą prieš rinkimus, ir net ne tą aktyvųjį priešrinkiminį pusmetį, bet gerokai anksčiau.
Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E33 buvo publikuotas 2021-06-14 Patreon paskyroje:
Žinia, kad Rūpintojėlio šalyje nuolat dėl saulės ir lietaus vis verkiantys europašalpiniai mūsų ūkininkai bei palangiškiai rentininkai ir kurortiniai prekeiviai turi dar savo kompanijoje, kuri niewielka, ale bardzo przyjemna, sau tokius pačius etatinius raudotojus, nepriklausomai nei nuo oro, nei nuo ekonomikos ciklo – ar ta ekonomika kyla, ar smunka ir stagnuoja, bet tie vargšiukai darbdaviai vis verkia ir verkia, kad neranda sau darbuotojų.
Nes tiems reikia juk algas mokėti – paverkime ir dėl to. O va darbdaviai yra tokie kilnūs ir geranoriški, mat tiems juk darbo duoda – nors gal pagaliau pradėtų samdyti jų verslo užduotims atlikti, tai mažiau tektų po to verkti.
Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E32 buvo publikuotas 2021-06-07 Patreon paskyroje:
Kartais įrašas taip tarsi savaime susidėlioja netgi kokioje asmeninių pranešimų programėlėje.
Tai juk man valgyti neduok – tik duok pakalbėti, ypač apie karate ar buriavimą, bet geriau apie juos nekalbėti, o tą eskapizmo formą praktikuoti. O ir kalbėjome ne apie buriuojančius karatistus, kur mūsų Varėnos jūra siunčia linkėjimus Kauno marioms bendrai bei mane ten škvaliukų gaudymo meno pamokiusiam konkrečiai Andriui, kuris puikiai suderina abu nukrypimus į vieną, nors labiausiai mėgsta kiloti geležį, ypač kai tos “daug ir sunkiai“, o Kauno netikras jachtklubas jau reikiamo jam svorio seniai neužtikrina.
Tai apie ką aš čia?
Juk ne apie karate ar buriavimą, kurio tinklaraštis išeina vasaros atostogų, nes tie vėjų ir bangų valkatėlės ir taip nieko neskaito, išskyrus ugninio vandens etiketes, kiurksodami po burėmis ant vandens.
Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E31 buvo iš anksto publikuotas 2021-05-31 Patreon:
Kartais bandau suprasti mūsų šalies užsienio politiką artimiausių kaimynų atžvilgiu – ypač gudų atveju, kai ne be apšepusios nediplomatijos ikonos, vis spurdančios ant nusiraminimo kėdutės, pastangų eskaluojamam Lietuvos ir Baltarusijos šaltajam karui, dabar jau šie kaimynai tapo dar labiau mums viešojoje nuomonėje aktualūs.
Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E30 publikuotas 2021-05-24 iš anksto Patreon paskyroje
Yra tokia kategorija “verslininkų“, kurie verkia nuolat dėl darbuotojų trūkumo prie bedarbių, suprask, pertekliaus.
Ir nepriklauso nuo to, ar ta ekonomika kyla, ar krenta – verkia ir verkia, kokie aplink juos vien tik netikę pašalpiniai ir tinginiai, kad neina pas juos, geradarius, dirbti.
O, atsiprašau, algą mokėti bandėte?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E29 publikuotas 2021-05-17 iš anksto Patreon paskyroje
Savaitinei Punkonomics temai pasirinkau ne tą vadinamąjį šeimų gynimo maršą, kurį propagandistai pažadėjo pamiršti iki artimiausio antradienio, prieš tai iškoneveikę kaip homofobišką ir su politika nieko bendro neturintį – juolab, kad ir patys organizatoriai, pas kuriuos prevenciškai pabauginanti išvakarėse apsilankė ir vėl savivaliaujanti teisėsauga, kaip ir pas mane dar 2018-aisiais, irgi dievagojosi šį protestą esant visiškai apolitišku ir anaiptol nenukreiptu prieš valdžioje esančius melagius, nemokšas ir visuomenės kiršintojus.
Tai koks man tuomet tame įdomumas, a-nea?
Įrašas su tiklalaide PODCAST S02E28 publikuotas 2021-05-10 Patreon paskyroje
Kalbant 2021-05-04 antradieninėje Šiaulių radijo RS2 Laimonto Lainiaus Diniaus vedamoje laidoje Sinkopės, truputį pritrūko laiko mano teiginio konteksto paaiškinimui, kad establišmento pastangomis dėl įsivyraujančių šalyje rentų ekonomikos ir išsunkiančių institucijų mūsų Seimas iš esmės virsta Lordų Rūmais.
Ir ne ta prasme, kad ten tiek susireikšminę seimūnai, kurie save jau lordais laiko.
Leiskite man išsamiau dabar paaiškinti, ką aš taip turiu omeny.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Įrašas su lydinčia tinklalaide podcast S02E27 buvo publikuoti 2021-05-03 Patreon:
Praeitos krizės metu dabartinė premjerė, anuomet buvusi po riaušėmis nuversto finansų ministro šalies iždo tvarkytoja, pradėjo kone su vagnorišku žiaurų akcijų prieš verslą užsidegimu kovą su šešėliu jos tuomet turguose primestais kasos aparatais.
Tai jau šešėlis išnyko?
Ne?
Oi, tai kaip čia taip… ir ne comme il faut apie tai dabar kalbėti?
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai