Ar tikrai prekybcentriai žlugdo smulkų verslą?

Trijų dalių mano pastaroji tema apie prekybos tinklus, ir koks jie žvĖris, natūraliai sulaukė reakcijos ir atsiliepimų – ačiū už juos! Tema vystoma dar ne paskutinį kartą, ir jau ne pirmą, aišku – spauskite žymą prekybos tinklai, ir bus jums tekstų pasiskaitymui dar daugiau.

Tai FB draugo Vitalio, kas visumoje tėra tik vienas iš gana tipinių, nes remiasi išties propagandiniu teiginiu, kurį mėgsta pavalkioti politikai, kovojantys už paprasto valgytojo teises, besidarydami sau karjerą, pareiškimų yra apie tai, kad prekybos tinklai naikina smulkų (suprask, teigiamą ir gerą) verslą, nes “visi tą žino“.

Sunkoka ginčytis su religine bendruomene “visi tą žino“, nes toks ir argumentas – kas tie “visi“ kaip jūsų dievas, ir ką tie “visi“ jie “žino“ (nežinomi Viešpaties keliai, aha).

Reklama

Kur rasti vietos po saule mažiukams, arba apie maximas ir lidlus Lietuvoje (3/3)

Gal dar širdy ir ne ruduo, bet jau baigiasi gi kalendorinė vasara – baigiasi ir mano šis mažasis trijų dalių ciklas apie prekybos tinklus, kuris, tikiuosi, jums buvo įdomus tiek smagumu skaityti dėl mano komentarų, tiek ir pažintinis savo informacija bei realiais gyvenimiškais pavyzdžiais.

O kam labai buvo per daug raidžių ir daug kraujo aprašyme ir dabar atrodo, kad viskas jau prarasta ir beviltiška, kad tik į baltą drobulę susivynioti ir sliūkinti su pagrabine žvake kapinių kryptimi, nes jau visą lėtūvėle™ išsidraskė gabalais piktieji prekybcentrių maitvanagiai, tai ši dalis nors ir nėra ašarėles nusišluostyti skirta nosinaitė (apimtimi gal greičiau paklodė, kaip įprastai), tačiau turės jei ne paguosti, bet gal nors suteikti viltį, ir, aš pats viliuosi, padėti jums patiems atsakyti į klausimą: o tai ką dabar mums, mažutėliams prekeiviams, dabar daryti, ir kur rasti vietos po apsiblaususia tėviškės saule?

* * *

Apie naujuosius varguolius™

Judame Vilniuje spūstyje Basanavičiaus gatve žemyn link Trakų gatvės, ir priekyje taip pat kiurkso baltas mersas kabrioletas vardiniais numeriais: VINTED.

Nusistebiu man nežinomu, kaip vėliau paaiškėja, prekės ženklu, dar ir įprastai pasišaipęs, kad gal čia vairuotojui varžtelis atsisukęs, jei taip iš rusų kalbos (nes Vilniuje visokie ruskiai mėgsta mersus, o Kaune kawenski gi bemsus – todėl otvintylsia, suprask, kaip ir marozas).

Brangioji (dabar jau treji metai kaip eks, bet brangumas gali būti ir ne perkeltine prasme išmatuojamas, tiesa?) tuomet neapsikentusi mano bajerių paaiškina man, nesusipratėliui, kad čia tie garsieji pastarojo meto startuoliai, kurie paleido virtualų skuduryno turgų.

Kuo prekiauja tinklai, arba apie maximas ir lidlus Lietuvoje (2/3)

Iš krauju permirkusio mūšio lauko, nusėto besivoliojančiais aimanuojančių ir gargaliuojančių, merdėjančių bei sumaitotų karių kūnais, persikelkime už apsikasusių priešininkų priešakinių pozicijų pašniukštinėti užnugaryje po jų šaudmenų ir kitokio karo gėrio prikrautas gurguoles, ir ką jie ten turi pasisandėliavę ištratinimui (nebūtinai tik pirkėjų ir tiekėjų) rinkoje.

Ir kai manęs anuomet, kaip distributoriaus, klausdavę, kas komercijos prasme domina visas maksimas, tai sakydavau, kad šiems terūpi tik trys dalykai:

Krauju permirkęs mūšio laukas, arba apie maximas ir lidlus Lietuvoje (1/3)

Po vasaros paskutiniojo mėnesio šventės apie nekaltų merginų skrydžius dangun, kažkaip netikėtai (sic!) susiejant tai su žole, laikas eina jau rudeniop, ir jau daugumai šiandien vakarop jums bus ir vėl pelnytas dviejų dienų poilsis net (!) po dviejų dienų darbo, kai aš eisiu už fantikus su karalienės portretu prižiūrėti prie Skrybėliuočių Užeigos čiabuvių, kad tie, prisivartoję ugninio vandens, nepradėtų straksėti genčių šokių, galinčių išvirsti į tradicinio gatvinio angliškojo sporto paveldo atgaivinimą, tai jums pasiskaityti gal ir tinklaraštyje reikėtų duoti apie tai, kas jau yra jūsų mintyse po darbo kaip artimiausias taškas – ir tai, aišku, prekybos taškas, o ne G taškas.

Argumentas iš po skverno

O gi palikime mes vakarykščius čingačgukus šiandien nuošalyje, ir tokios nuostabios vaistininkų, rastamanų, aviatorių ir kosmonautų bei klerikalistinių seksopatalogų šventinės dienos išvakarėse pažiūrėkime Seimo filharmonijos repertuare, kokį spektaklį čia mums visiems dabar kuria Lietuvos vidaus politikos dirigentas Karabasas Barabasas su savo nuosavu Buratino teatru.

Keliaujančio cirko etatinė goželių porelė lėlytė Malvina su lenciūginiu Artemonu tegul ir dalyvauja sau toje “Damos su šuniuku“ intermedijoje medijose, tai vis tik praeitos savaitės svarbiausia, mano galva, žinutė buvo ta, kad Agrokoncerno savininkas savo dukterinės įmonės LŽVS veikloje išmokėjo politines tantjemas kabinetiniam CEO, be užuolankų pareiškęs, net jei rinkimų kova dar formaliai ir neprasidėjusi, kad geresnio kandidato į prezidentus, kaip jo lizinginis premjeras, jis nemato.

Kaip praskristi su CV, arba – Paduok, sesule, kardą

Vasara ar ne, bet pirmadieniais neatostogaujantiems prasideda ofisinio lažo savaitė, tai kaip aš jūsų, mieli skaitytojai, negalėčiau dabar nepalinksminti darbine (sic!) tema?

Ir kadangi senokai jau komentavau tinklaraštyje darbo skelbimus, o praeitą savaitę kolega buriuotojas Gintautas mane patrolino pas Vidą Kaupelį (Small Planet Airlines vienas iš Der Grosse Schlangen-fuehrer – apie čingačgukus skaityti čia), atsilygindamas man, rupūžė, dėl diskusijos apie Rusijos karo Gruzijoje dešimtmečio, tai kavos (!) poveikio šiame aplinkybių susimetime mes dabar nekaltinsime, bet jos siūlau pasiimti prieš skaitant ir įsitaisyti patogiau.

Nes, kaip dainuoja indėnų liaudis, seniai aš į rankas neėmiau ilgojo peilio, tad balnok, skvo, mustangą, nes reiks karo taku joti ir skalpų primedžioti.

Apie kirpyklas

Apskrities centriniame mieste N buvo tiek daug kirpyklų ir laidojimo biurų, kad atrodė, jog miestiečiai gimsta tik tam, kad nusiskustų, apsikirptų, pakvėpintų galvas spirituotu žibuoklių šlakstalu ir iškart numirtų. O išties apskrities centre N žmonės gimdavo, skusdavosi ir mirdavo ganėtinai retai. Miesto gyvenimas buvo ramutėliausias. Pavasariniai vakarai buvo svaiginantys, purvas mėnesienoje švytėjo tarsi antracitas, ir visas miesto jaunimas buvo iki tiek įsimylėjęs į miesto komiteto komunalinio ūkio sekretorę, kad tuo trukdė jai rinkti narystės mokesčius. 

– Ilja Ilf ir Jevgenij Petrov – “12 kėdžių“; mano vertimas iš rusų k. (antracitas – blizgi lyg žėrutis ir kietesnė už akmens anglį šio kuro rūšis, kaloringumu ją lenkianti, bet nusileidžianti skalūnams; o tas šlakstalas originale yra surusintas žodis végétale, parfumuoto vandens pirmtakas)

10 metų: Rusijos karas Gruzijoje 2008-aisiais

Šiandien kaip tik sukanka 10 metų, kada Rusija karine jėga įsiveržė į Gruzijos (dab. ir orig. Sakartvelo) teritoriją.

Nors galima sakyti, kad ji jau ir taip ten buvo, “žydrašalmiškai“ prievartaudama Pietų Osetijos ir Abhazijos teritorijose vietinius gyventojus, kartu instaliuodama sau palankų politinį režimą ir finansuodama karo išvakarėse jau 2/3 viso šitų dabartinių Novorosijų gruziniško prototipo biudžeto (Gruzija, pati stokodama išteklių, dar ir finansavo sau priešiškus regionus bent jau trečdaliu, kas, tarp kitko, stebima buvo, o vietomis ir yra, Ukrainos rytuose).

Pratęsiant pokalbį dėl samdos piguvos (3/3): Lietuva – skurdo spąstuose savo noru?

Pirma dalis yra čia (spausti), o antra dalis čia (spausti), tačiau ši gali būti ir trečioji (arba ketvirtoji ar penktoji, kalbant apie nusipiginusius lietuvius, kurie gal ir nėra tiek pigūs vietiniam verslui), ir išvis atskira tema.

Išties ją ir pradėjau pirmiau anų dviejų, tačiau išsirutuliojo jos užbaigimas po anų dviejų, tai skaitykite kaip trečiąją, ir ne paskutiniąją dar, deja.

* * *

Konservuoti piktūnai

Labiausiai pagiežingo politinio susivienijimo kaip TS-LKD partija, ko gero, Lietuvoje nerasi.

Šiaip konservatoriais aš vis vadinu socdemus (kurie stabdo progresą, traukia į praeitį ir atstovauja stambųjį, jų pačių užprichvatizuotą, kapitalą), o ne TS-LKD, net kai tie glušiai patys save pasivadina konservatoriais (nuo kokios šyvos kumelės naktinio košmaro – gal vardu Gediminas “Indeksuotas Talonas“ Vagnorius?). Nes norisi sąvokas tiksliau naudoti: krikdemai, kaip Tėvynės Sąjunga ir vadinasi oficialiai pagal partijos pavadinimą (LKD – tai ne Lithuanian Kolkhoz Demolition), kur ir krikščioniška meilė bei atjauta artimam savo, ir demokratija, kaip sprendimų derinimo būdas, apeliuojantis į tą patį supratingumą bei įsiklausymą. A-ne?

Bet jei konservatyvumą sieti su tamsybe, nepakanta šviesesnėms iniciatyvoms ir laisvesniems žmonėms, noru riboti ir drausti, dūsavimu dėl pagedusio jaunimo, įžeistų egzaltuotų jausmų isterišku kaišiojimu ar graudulingu rypavimu dėl herojinės (?) arba trauminės šalies praeities – tai būtų kaip tik apie šią partiją, nors jūs kažkaip pasiskaitėte protėvyniasąjungininių burbulų purslojimų ir sakote, kad tai išties jums susišvietė čia apie valstiečius. Taip, tai yra ir apie valstiečius.

Pratęsiant pokalbį dėl samdos piguvos (2/3): apie karalystės verslumą

Pirma dalis yra čia, o dabar apie Angliją ir jos “verslumo aplinką“. Gal trejų metų pakanka pasidaryti tam tikras išvadas?

Ši šalis, nustebinsiu jus, bet išties paradoksaliai (!) net nelabai palanki pradėti verslą.

Pratęsiant pokalbį dėl samdos piguvos (1/3): apie čingačgukus

Aš neberašau verslo temomis, ir tai suprantama – mano patirtis užsilenkus dviem su puse įmonėms Lietuvoje baigėsi dar finale ir mano emigracija.

Bet tai yra patirtis, kurios joks (!) dėstytuvas jums jokiame universitete (ir netgi universiteto verslo mokykloje, kas yra oksimoronas, bet akademikai nenori verslu teršti savo šventos akademinės ekonomikos mokslo terpės, tai fakultetą vadina mokykla, kuri bent jau užsiima ne fundamentaliais, o daugiau praktiniais dalykais, tik aš nukrypstu) nepapasakos, ir dar palinkėsiu, kad tokių patirčių jūs net samdytais dirbdami savo verslo darbovietėse nepatirtumėte (pvz.: klientas iš pradžių, o po to gamintojas dinderį mušė, o paaiškėjo, kad greito sugedimo prekės turėjo būti vėliausiai penktadienį apie viską pagalvojusios™ sandėlyje, persivertei per galvą, aišku, ir jau pirmadienį gal tik vakare bus jos Lietuvoje, tai antradienį, jei pasiseks su veterinarke, spėsite išvežti užsakymui, bet jums sekmadienį štai paskambina, kad va kalnų griūtis nusinešė jas velniop su visu sunkvežimiu, o naujas pagaminti užtrunka 5 dienas nuo pirmadienio, už prekes buvo apmokėta, o ir ne gamintojo reikalas gaminti į skolą jums – kokie jūsų veiksmai?).

Tai gal jaunimui, kuris domisi, kaip čia užkalti babkes su kokiu apsikofeinintu startapu, tekstai šia tema būtų įdomūs, jeigu sugebėtų daugiau trijų sakinių perskaityti, o kam jūs skaitote čia, tai aš nežinau – bet juk yra keistų žmonių, kurie skaito grožinę praėjusių amžių literatūrą, ar ne?

Todėl sakykite, kuria linkme tęsti, ir ta padiskutuosime, o aš savo įžvalgomis pasidalinsiu, gerai?

* * *

Vėl apie pigius lietuvius

Aš vis daugiau apie politiką, ar, geriausiu atveju, apie Lietuvoje (nebe)egzistuojančią politekonomiją (čia kai SSRS uždraudė genetiką, tai iškart taip ir sumažėjo genetinių apsigimimų, aha), bei, kartais, nors dabar ir mažiau, apie glušių karalystės™ Britanijos salose Brexit sąlygotas nesąmones. Beje, rašiau, kad britų pakraštys Europoje čia varžosi su mano mielos tėvynės kvailybėmis, tai kitąkart išties įdomu vesti palyginimus esant čia apie ten ir atvirkščiai.

Vis tik šįkart mano klausimas yra bendrai apie Lietuvą globaliu mastu – o kokia mūsų, kaip lietuvių ir šalies, vieta pasaulinėje ekonomikoje? Kas mes tokie toje pasaulinėje rinkoje?

Apie čingačgukus

O žinote, kodėl indėnai pralaimėjo baltam žmogui?

Ne visai dėl technologijų. O ir ką reiškia technologijos tokiu atveju? Trys muškietos prieš 300 plunksnomis apsikaišusių plikašiknių su smailintais kuolais (no pun intended)? Tai ir Europoje tuomet po vieno pykštelėjimo ilgi kotai su metaliniais smailais antgaliais eidavo į pasibadymą, ir daugiau nusmeigdavę, nei nušaudavę.

Tai gal ne ta prasme technologijos?

Buratino teatras

Ramūno Karabaso-Barabaso lėlių teatras su Buratinu Sauliumi, lenciūginiu (bulg.) Artemonu Veryga, mėlynaplauke (kai žilus jos paprastai taip pasidažo) Malvina Širinskiene, liūdno vaizdo Seimo Pjero Pranskiečiu. Už Arlekiną ten Gražulis ar Skardžius dabar, nepamenu?

Pridėjus opozicinius katiną Bazilijų Palucką su lapiuke Alisa Anūkėliu, tai tik į Kvailių lauką jiems pinigų sodinti traukti – taip ūkiškai, užkasant žemelėje, hipsteriniam targetui tai vardinant kaip plyno lauko arba startuolių investicijas atitinkamai.

Antroji pasaulinė pramonė, kuri kaip pirmoji

Man vis papriekaištauja dabar, kad aš šaipausi iš JK kaip glušių karalystės™, ir klausia, o tai gali ką nors apie juos bent jau gero pasakyti?

Galiu. Be abejo.

Be to, kad Anglija yra mano dvasinė tėvynė humoro prasme, yra vienas itin reikšmingas dalykas, kuris Britanijos salą išskiria pasaulyje, ir tai ne Royal Navy bei buriavimo tradicijos, o… muzika. Ir konkrečiai – rock muzika, nes galima sakyti, kad šioji išties gimusi Didžiojoje Britanijoje.

Kaip Doncė glušius atkamasutrino

Užsikriokiau iš juoko, kaip vakar POTUS Doncė prasuko ant savo štolco visą šitą glušių karalystę™ su abiem vadovaujančiom merginom – jos didenybe Babce bei jos praimerybe Kvanka.

O taip, lietuviškai dar ir Jungtinė Karalystė bei Anglija irgi moteriškos giminės, jei aršios abiejų lyčių feministės dabar apsiputoję pradėsite straksėti, kaip tie glušiai proteste Londone (bet apie juos irgi žemiau).

Pirma, nu kai durnums šitos tautos, kuri nesupranta, kad po to, kai ES jau pusantrų metų nepabaigia patyčių prieš glušiukus brexitukus, POTUS (President of the United States – jei kam skamba kaip potnas vertakas) Doncė atvyko ištiesti pagalbos ranką.

Apie MG Baltic demon(it)izavimą

Iškart privalau deklaruoti savo interesus, nes jų prikaišiojimo neišvengsiu.

Šio įrašo, mano dideliam liūdesiui, o jūsų nusivylimui, deja, bet neapmokėjo MG Baltic koncernas, ir nemanau, kad sumokės man post factum – profesoriaus Liudo Mažylio honoraro pavyzdys parodo, kad su pažadėtais pinigais išsiskirti nėra taip lengva, kaip juos žadėti, net kai jų yra daugiau, nei tūlas lietuvis uždirbs per dešimtmetį (ar netgi visą savo darbingą gyvenimą).

Atsakymai į komentarus prie teksto apie 9 iš 95

Labai gaila, kad ilgesnės diskusijos tinklaraštyje yra itin retos, o ir, galop, tą tikrai patogiau daryti Facebook – vien dėl visokių galimybių spausti like, reaguoti emociškai pagrandukais, pridėti gif ir pan.

Tuomet, kai ta FB neblokuoja – o taip, ilgai netruko.