Pankiškas požiūris į ekonomiką, politiką ir visuomenę – nuo 2005-ųjų
Suprasti – nereiškia pateisinti.
* * *
Šis įrašas visumoje jau buvo parengtas publikavimui prieš daugiau nei pusmetį mano Patreon paskyroje išskirtiniams abonentams, kuriuos ir stalius ant pirštų ten susiskaičiuotų, dar tą pačią pirmąją karo Ukrainoje dieną 2022-02-24, kuomet rašinėti realiu laiku žinutėmis paskiriems pašnekovams man pasidarė per dideliu apkrovimu, nors ištraukas pakelui vienam ar kitam esu jau permetęs.
Iš pradžių prirašiau daug.
Man gi nesunku. Sakoma, neduok pavalgyti, tik duok parašinėti, aha.
Ilgai cinikų lauktas įvykis pagaliau Anglijoje (nors jei tiksliau pagal Balmoro pilies vietovę, tai Škotijoje) nutiko: Jungtinės Karalystės kronprincu arba, jei formaliai, tai Velso princu, tapo Kembridžo kunigaikštis Viljamas, o šio tėtukas iš Čarlzo jau pavirto į Karolį III “pereinamąjį“.
Gal tas trečias kartas ir nemeluoja, ir į gerą, kaip sakoma: I-masis tiesiogine prasme begalviu tapęs demokratiją užsižaidusių religinių radikalų dėka, po ko Anglija netgi iš karalystės respublika buvusi, o va to po to sūnus jau II-asis – tai yra pirmasis istorijoje žinomas buriuotojas, surengęs užfiksuotą pirmąją jachtų, kurias pamėgo tremtyje Nyderlanduose, regatą Temzėje nuo “žaliakaimio“ Greničo (angl. Greenwich) iki Kapagalio (angl. Gravesend), prieš savo nuobodylą brolelį Jorko kunigaikštį Džeimsą, kai pastarąjį jau Jokūbu II po to iš karaliaus sosto (nes linksmasis karalius, pravardžiuotas Merry King, Karolis II turėjo daug meilužių, kurių vardais savo jachtas vis pavadindavęs, bet nei vieno sosto paveldėjimui vaiko su nuosava teisėta žmona) dar anglų oligarchai vėlgi praspirė tos Šauniosios Revoliucijos (angl. Glorious Revolution) metu, pasisodinus tris karus priešais buvusių olandų turėtą karalių Vilių iš apelsininių Nassau (beveik mano pavardė…) dvaro su to angliška žmona Maryte, buvusia Jokūbo dukryte.
Giminiški turtelių dalybų sąmyšiai, žinote, ne tik lietuviams būdingi, ir ko jūs, manote, taip visa karališka šeimynėlė į tą apsamanojusią Škotiją ne tik iš apipelėjusios Anglijos sulėkė?
Apie Ukrainos įvykius rašyti ir toliau man nėra čia jokios prasmės, bet va pas mus artėja sostinėje ir vėl eilinis kompiuterinių paikenų pasismaukymo festivalis “Įsilogyk! (arba – rąstas jau ten)“, tad infočigonai internetuose stumdo visokias sėkmingas sėkmes nulinkedinintiems lemingiukams, ką vadina įžvalgomis (jei taip išvertus trendus beigi vizionieriškas prognozes).
Praeitą pirmadienį nebuvo įprastinio įrašo tinklaraštyje ne todėl, kad neturiu ką pasakyti – juk ir apie labiausiai visiems iki šiol aktualų karą Ukrainoje sąmoningai pasirinkau nerašyti, tuo kažkiek, matyt, nuskriausdamas čia jus, nes nepateikiu man įprastai tos priešingos propagandiniam naratyvui bei artimesnės realybei savo nuomonės bei įžvalgų, tačiau aš vis dar visada mielai ir išsamiai atsakau į komentarus prie paskutinio įrašo ta tema, kur šiai dienai komentarai ten perkopė jau 420, ir tai ne galutinis skaičius, kiek suprantu.
Nerašiau ir ne todėl, kad užgėriau kaip greituko politologas pagaliau įsibėgėjo šį mėnesį vasara, iki tol nuosekliai merkusi lietumi šią mūsų šalį, kurios pavadinimas to tiesiog gi prašosi, bet kad savaitgalį teko dalyvauti krikštatėvio laidotuvėse, ir, manau, visiškai suprantama, kodėl joks įrašas čia ir nepasirodė – juk prioritetai buvo kiti.
Apie Braziliją mūsų pliurpalistai nedaug ką ir tepapasakoja – mes gi EUROOOOOPA!, o ten, suprask, tik kažkokia trečio pasaulio valstybėlė, kalbanti portugališkai (ša, kavianski!), kur “miškuose daug laukinių beždžionių“, jei taip dabar pagal sovietinį filmą su pagrindiniu veikėju drag-queen.
Labiau geografijoje praprusę prisimins gal Rio de Janeiro karnavalą su plunksnuotomis beveik nuogomis samba šokėjomis, stringus ant lotyniškų apimčių prisirpusių pasturgalių, Ostapo svajones apie baltas kelnes ar gaktos periferijos depiliaciją vašku, o angažuoti snobai – girtų pižaminių voliojimąsi ant grindų, vadinant tai brazilišku jiu-jitsu (japoniškai originale romaji transkribuojama kaip jujutsu), ar gal netgi mūsų buriuotojos Europos ir pasaulio čempionės bei olimpinės vicečempionės Gintarės santuoką su žinomiausiu brazilų daugkartiniu buriavimo čempionu Robertu (kai šis uždeginėjo olimpinę ugnį gimtinėje, tai jo žmona nešė mūsų šalies vėliavą, tarp kitko).
Pačios bendrovės mums pranešama, kad (paėmiau šią konkrečią citatą pradžiai iš Respublikos “1 sakiniu“ rubrikos, bet tam ir duodu nuorodą susipažinti su pradiniu šaltiniu):
“Lenkijos naftos koncerno Orlen valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės Orlen Lietuva grynasis nuostolis antrąjį ketvirtį siekė 209 mln. USD (rugpjūčio 5 d. kursu – 204,4 mln. Eur) ir buvo 17,1 karto didesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai patirtas 12 mln. USD nuostolis.“
Sakyčiau, lenkai savo šiam Mažeikių Naftos pirkiniui turi arba labai prastus vadovus, arba tikrai labai gerą buhalterę.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Šį pirmadienį, ko gero, pats įdomiausias klausimas yra – tai ar numuš kinai tą lėktuvą prie Formozos, atsiprašau, Taivanio salos su sene ragana Peloske, ar vis tik, amerikiečių didžiam liūdesiui, taip ir grąžins ją atgal į tėvynę gyvą ir sveiką su kinų naikintuvų palyda, nors kiek iš baimės ir apsitriedusią?
Nors ten ne tiek besidraskanti turistinei kelionei kvaiša yra tuo toksiniu balastu, kiek jos į kompaniją pasikviestas buvęs prie POTUS Donald Trump CŽV Direktoriumi ir JAV Valstybės Sekretoriumi branduolinis Mike Pompeo, kuris faktiškai yra Kinijos paskelbtas kaip nepageidautinu subjektu per šūvio atstumą prie bet kurių kinų krantų.
Vasariškų karščių fone karščiausias Lietuvos vidaus politikos įvykis buvo nesutarimas dėl tolimesnės Lietuvos užsienio politikos – taip valdančioji šaika© nusprendė primesti savo (?) karštligiškas vizijas ir destrukcinę strategiją apsimetančiai opozicija opozicijai, atsiprašant už tautologiją.
Matyt, tam, kad net jei neperinktų šių gerokai jau įgrisusių kvankų nenumaldomai artėjančiais 2024-aisiais (bet jie gi lyderiauja savo apmokamuose jūsų pinigais portaluose jų užsakytose apklausose!), tai, suprask, būtų tęstinumas, ir kompradorai ne veltui gauna pinigus ir pripažinimą iš savo šeimininkų Vakaruose, taip ir toliau sėkmingai stumdami mus užsitvoti į ruskių tanką, o va kam tokia kryptis nepatinka, tas gali evakuotis į emigraciją lauk iš tėvynės, nes ir taip kokiu pusantro milijono dar čia mūsų jiems yra per daug.
Lietuviškasis pseudoverslinis tabloidas “Verslo Žinios“ dabar, matomai, jau net nebe honorarus moka (kaip tokia viena jų vabybininkė pareiškusi man, kad ims mano straipsnius dykai, o man už tai bus “garbė ir žinomumas“ – kurio ne tik čia aš ir taip gaunu, ir net naudojimasis FB, kai pastaroji platforma ja naudotis dykai galimybes atiminėja, tapo neaktualia), o tiesiog paprašo susimokėti, jei nori ką nors publikuoti, idant jiems tai atrodo kaip product placement.
Naivu būtų ieškoti ten kokios nors makroekonominės analitikos, net nepaisant to visuotinio bukumo ekonomiką vadinti “verslu“ – jokios analitikos, aišku, seniai tame leidinyje nėra, nes šito gėrio kartais bent jau čia rasite dar ir pramoginiame įvalkale (smagumas tame su sąlyga, kad smegenys neatbukę skaitymui, nes visas “raštingumas“ dabar tėra tik idiograminiai idiotų paveiksliukai).
O kai per savaitę pasaulyje nieko verto mano apžvalgos čia neįvyko, tai ir nuobodžiaujantis žvilgsnis nukrypo bent jau pasmalsauti jūsų palinksminimo dėlei pasižiūrėti, o tai kuo užimtas minėtasis suportalintas (nuo žodžio – paverstas portalu) leidinys, kai kitų propagandinių portalų išvis net atsidarinėti neverta.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai