Ar atpigo Lietuvoje šiemet darbas?

Iš esmės, tai jau keliskart rašiau apie darbo kainą Lietuvoje, ir kodėl su tokiais antkainiais darbo užmokesčiui dėka manipuliatorių socdemų, kaip ir to niekaip iš esmės nesugebėjusių (nenorėjusių?) keisti konservatyvių krikdemų, net kai jų koalicijoje šmėžavo liberalai, darbdaviai vis likdavę vergvaldžiais išnaudotojais bei šykštuoliais viarslinykais™, kurie gaili paprastam darbo žmogui™ algos (tūlas tų darbdavių yra smulkus verslininkas ir paprastai tenkinasi tik tuo, kas lieka sumokėjus tiekėjams, valstybei ir darbuotojams), o va patys, suprask, tai vagia (iš savęs?) ir išdurdinėja (nes ne kitaip!) darbuotojus, kai biudžete pas mus vis trūksta pinigų dar didesniam iššvaistymui ir didesnio biudžeto išgrobstymo ir korupcijos auginimo BVP perskirstymui, o ypač – socialinei sričiai ir, pridėkime, kad ne vien apie pašalpas taip kalbame (nes dyrpti™, rupūžės, visai nenori, Maksymičiau!), kokį nors fetišizuojamą švietimą (antra biudžeto išlaidų eilutė, Karlai!) arba, jei jau visai tokie entelygentai © esame, tai kultiūrą™.

Bet va pirmadienį po įrašo apie referendumą FB komentaruose anonsavus, kad jau kitą pirmadienį vietoje kiaušinių (margučių ar kišeninių) ridenimo galėsite pradėti skaityti seriją mano komentarų apie šių metų kandidatus į prezidentus, Giedrius Gelžinis pastebėjo, kad turėčiau pakoreguoti savo teiginius, kur kalbu apie darbo kainą ir praimą Saulių Skvernelį – ką ir padariau, ir ačiū jam už tai!

Ačiū Giedriui, ne Sauliui.

Nors, jei taip pagalvojus, gal turėčiau dar ir Sauliui dėkoti? Žiūrime, ką turime:

* * *

Reklama

Du pasai ir vienas referendumas

Jau penktadienį, kada jūs skaitėte mano įrašą apie pedagogikos išskaidrinimą, pagaliau Vyriausioji Rinkimų Komisija patvirtino galutinį sąrašą pretendentų į kandidatus į prezidentus, perėjusių į kandidatų į prezidentus lygą, ir todėl jau bus galima ir čia aptarti jų visų netinkamumą darbui, kaip tą dariau per praeitus rinkimus.

Nes – o tai ko ten kalbėti apie tinkamumą, apie ką jie ir patys pakalba, nes jei nemanytų, kad yra geriausiai tinkami, tai gal išvis nekandidatuotų.

Nebent koks jedinstvininkas pan tovarišč Waldemar Tomaszewski, kuriam rinkimai yra kaip kaimo klebonui pamokslai parapijos davatkėlėms apie šunkeliais velniop nuėjusį jaunimą, tuo iš jų entuziazmo pasimelsti už šias nevidonų sielas po to susirenkant po euriuką kitą jei ne teslai, tai bent jau mersiukui.

Darkart apie antrąją biudžeto išlaidų eilutę

Jums pasisekė, kad aš pasiėmiau (kaip neimsi, kai iš kroksų griūni, nors kroksų ir neavi?) nedarbingumą šios savaitės galui – pradrybsojęs paslikas trečiadienį, o ketvirtadienį kiek atkutęs jau ir padirbėjęs prie lenkų ir lietuvių projekto Dviejų kultūrų veidrodyje, kuriam verčiau lenkų (sic!) pjesę Eglė, Žalčių karalienė arba Šiurpilio legenda, kur neabejotinai įdomiausias personažas yra Vyras-Dievas (taip, jo vardas Žaltys, o šaukinys Zilvin) tame kontekste, kad moterys Lietuvoje jau šiemet mini 100 metų jubiliejų, kai turi teisę balsuoti (palyginimui: Lenkijoje ir glušių karalystėje metais anksčiau, o Laisvų ir Drąsių Žemėje – metais vėliau už mus), tai gavau progą parašyti jums savaitgaliui dar vieną skaitinį dalinai praeita liberalizmo ir švietimo tema.

Tiesiog mano FB skaitytoja Skirma Serbentė pašiepė manyje tūnančio anarchisto, apsimetančio liberalu, pareiškimus – cituoju originalą:

Tarprinkiminiai pasišaudymai

Džiugu, kad jau prezidentinė priešrinkiminė kova eina link rinkiminės, ir VRK baigia registruoti pretendentus į kandidatus pagaliau kandidatais, tai turėsiu ir aš ką čia aptarti, kaip tą dariau ir anksčiau (prisiminti galima paskaičius pagal šią žymą čia, o aš primenu, kad ir jūs galite papeipalinti man kokį euriuką ar du, skaičiuojant šimtais – ačiū!).

Ir tai, kad aš čia taip dažnai neprišoku parašyti, kaip įprastai vyksta, tiesiog sutapo su papildomu krūviu mokykloje – pasiėmiau dar devintokams padėstyti ekonomiką, o tai jau ir pagal mano diplomą, ir pagal turimą patirtį, nes anglų kalba, manau, yra tiesiog įgūdis, kurį dera išmokti, o po to tik naudoti ir tobulinti (kaip plaukimas, važiavimas dviračiu, vairavimas ir pan.).

Ekonomikos gi negali “išmokti“ tarsi įgūdžio. Bet dėstydamas gali suformuoti tam tikrus įgūdžius ir tam tikrą pasaulėžiūrą bei pateikti akademinius instrumentus problemų analizavimui, paremdamas juos praktinėmis patirtimis. Nes ekonomika – tai ne vien matematika (antraip būtų tikslusis mokslas).

Bet palikime čia mano džiaugsmus šių mokslo metų avantiūrose, o žvilgterėkime, dėl ko dar, be prezidentinių debatų, džiūgaujama Lietuvos politikoje.

* * *

Ne apie Brexit

Šiandien yra paskutinė savaitė, kuomet Jungtinė Karalystė dar yra formaliai Europos Sąjungos nare – jau penktadienį bus ir paskutinė diena, ir savaitgalį britai turėtų pabusti “atgavusiais kontrolę ir laisvais nuo Ketvirtojo Reicho“.

Apie Brexit rašiau anksčiau, ir per šį laikotarpį, kol mano (?) šita miela glušių karalystė™ vis derėjosi ir persiderėjo su ES, kad nuo bandymų suprasti britų reikalavimus ir pageidavimus jau Europos Komisijos Prezidentas Jean-Claude Juncker prasilakė, o vis tiek JK Parlamentas tik susitarimus atmetinėjo, kas praimės Kvankos būdavo, atrodytų, suderama, nelabai kas išties ir tepasikeitė, ir šalis iki šiol yra suskaldyta, kai separatistai nepatenkinti, kad jų paklaikusios vaizduotės pagimdyti vaivorykštiniai vienaragiai nelaigo po žalias senutės Anglijos pieveles, o proeuropietiškieji jų oponentai jau ir galutinai pavargo glušiams įrodinėti šių sprendimo ne tik žalingas ir akis jau badančias pasekmes, norėdami pagaliau ir patys šį farsą užbaigti kuo greičiau.

Buldozeris prie marių

Mes prie Nemuno užaugę
Mylim savo marių Kauną;
Anarchistai te nepyks –
Meras juos greit išvaikys.

– iš LTSR gamybinio žuvies pramonės susivienijimo profsąjungos vokalinio-instrumentalinio ansamblio “VI/ČI“ repertuaro (išgirsta restorane “Žalių Girių Jachtklubas“ per respublikinį Šančių festivalį “Plazda plazda didburės“)

Apie savivaldos perspektyvas

Apsidairiau, kokios temos einamuoju momentu artimiausios, ir kadangi Jehovos liudininkais dabar kandidatų patikėtiniai slankioja po daugiabučius su savo religinėmis skrajutėmis, ragindami užrašyti sielą balsą šėtonui jų patronui bei šio vardo koalicijai, tai, manyčiau, ši tema prašosi įvertinimo.

Kuris išties labai glaustai buvo išdėstytas šeštadienį mano paskyroje Facebook:

Savivaldos rinkimuose kandidatams turi būti iš esmės tik vienas klausimas: kaip iš rajono padarysite LEZ.

Jei jau “nepasidaro“ – uždarom tą savivaldybę, nes administruoti dotacijas, pensijas ir pašalpas užtenka tik sekretorių.

Nuff said.

* * *

Ir tuo išties būtų galima užbaigti, paprašant jūsų tik pasidalinti savo pinigais su mano PayPal paskyra čia.

Mano raštas policijos komunikacijos skyriaus vedėjui

Jūs, be abejo, domitės ir toliau, o kaip sekasi man bendrauti su Lietuvos institucijomis dėl to mano gauto Oficialiaus Įspėjimo Be Numerio™, tiesa?

Nes negi kažkas, neskaitant Lietuvos Policijos Departamento, aišku, taip galvoja, kad aš imsiu ir pasitenkinsiu tuo oficialiu instagraminio komisaro™ pavedimu jo Bobino pateiktu man “atsakymu“, kuriame sąmoningai (nes negaliu gi teigti, kad Lietuvos policijos vadovybė neįgali perskaityti mano užduotų 12 klausimų) vengiama atsakyti į visiškai pagrįstus mano, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, klausimus mums visiems svarbiai institucijai.

Na, aš taip suprantu, šios institucijos vadovas neturi tam laiko – jis užimtas svarbesniais reikalais. Bent jau galėjo 12-tą klausimą perduoti pačiam to klausimo adresatui. Nepadarė, todėl aš vakar ėmiau ir pats parašiau Ramūnui Matoniui, kuris leido viešumoje postringauti mano adresu visokius blėnis, gerokai pranokstančius mano čia rašomus jums įvairiomis temomis.

Todėl šiandien – ir jums to rašto kopija, o aš jums ta proga dėkoju už papeipalinimą į tinklaraščio sąskaitą (jei UAB Moki-Bičas kažkaip imtų ir atmestų, tai duokite žinoti – vakar pastebėjau, kad jau ir ši kontora prisamdė šūdarankių milenialsų, kurie priprogramuoja visokių patobulinimų, nuo kurių lūžta sistemos):

• * * *

Apie kėkštus poliglotus

“Mokykitės anglų kalbos – ja net glušiai anglai kalba!“ – Nobelio premijos laureatas fizikas Levas Landau (1906-1968).

* * *

Kam išties parišo Kęstutį Tubį?

Šįkart apie policiją ir politikavimus, bet nesusijusius su vakarykščiu mano įrašu ir manimi.

Nors kaip pažiūrėsim, aišku.

Turiu omeny faktą, kad STT sulaikė Anykščių rajono merą Kęstutį Tubį.

Raštas policijai (2/2): čia toks “atsakymas“?

Tai vakar jau perskaitėte mano dvylika klausimų policijos instagraminiam komisarui™, o šiandien – tai, kokį “atsakymą“ gavau.

Tiesa, ne iš jo.

Jis, aš taip suprantu, yra užimtas pozavimu prieš veidrodį selfiukui į Instagram, kad teisingai nuotraukytėje sudėliotų lūpytes bantuku ir išriestų užpakaliuką ančiuku, tai nėra kada čia visokiems “keliantiems riziką policinei visuomenei“ asmenims atsakymus rašinėti: 

Raštas policijai (1/2): mano 12 klausimų

Kadangi ketvirtadienį pagaliau atėjo (paštininkė atnešė – šįkart Alytaus apskrities VPK kriminalinės policijos kovotojai su mafija paštininkais nedirbo) atsakymas iš Policijos Departamento į mano raštą jiems dėl gauto Oficialaus Įspėjimo Be Numerio mokytojų streiko metu, tai šiandien kaip tik ta diena, kad perskaitytumėte savo smagumui, ką rašiau lygiai prieš mėnesį policijos instagraminiam generaliniam komisarui.

Jau rytoj – tai, ką man atsakė (jei, užbėgant, tai išvis galima laikyti atsakymu, aišku – spręsti jums).

Bet dabar skaitom pradžiai mano 12 klausimų ir papeipalinam už šį smagumą čia.

* * * 

Kas mūsų laukia 2019-aisiais (5/5): Lietuva, tėvynė mūsų

Ketvirtoji dalis buvo daugiau skirta tam, kas Lietuvą išties valdo ir ją kruša įvairiomis pozomis bei progomis (o šiemet progų dar bus daugiau – nerenkame tik Seimo, iš kurio ir pareina visa sodomija šiuo metu, tai apturėsime kone pilną Kamasutrą), tačiau jūs paklausite, o tai kas jums iš viso to – bent jau be žinių, nuo kurių darosi, kaip poetas sakė, liūdniau ir liūdniau (aišku, jei jūs esate kokios naisijos dvarponis, tai tik linksmiau ir linksmiau)?

Tai gal jūs papeipalinate, kad man taip liūdna nebūtų, o aš jums dėkoju – ir jums irgi pasidaro linksmiau.

Tada jau paskaitome, ką aš siūliau dar 2017 metų pradžioje kaip bendrus patarimus apokaliptiniam variantui – nedaug ir tepasikeitę, tiesą sakant.

* * *

Kas mūsų laukia 2019-aisiais (4/5): Lietuva, brangi tėvynė

Viskas, kas turėtų ar galėtų įvykti JK (pirmoji dalis čia), JAV (antroji dalis čia) bei ES (trečioji dalis čia), vienaip ar kitaip įtakos ir Lietuvos situaciją šalies politikoje bei ekonomikoje.

Tai pradžioje jūs papeipalinate, aš jums dėkoju, o po to žiūrime, kokią kiaulystę (ar lašinukų), kad jau tokie metai, gali atnešti 2019-ieji Lietuvai, nes argi jums įdomu visi tie užjūriai?

* * * 

Kas mūsų laukia 2019-aisiais (3/5): ES ir (de)federalizacija

Pirmosios dalys buvo čia (apie JK) ir čia (apie JAV), o šiandien apie mieląją mūsų senutėlę Europą.

Nepamirškite papeipalinti euriukų – ačiū!

* * *

Kas mūsų laukia 2019-aisiais? (2/5): JAV ir POTUS

Kad jau vakar buvo pirmoji dalis mano prognozių 2019-iesiems, tai antroji dalis neišvengiamai tebūnie apie supervalstybę JAV, kuri ir toliau nenueis iš spaudos antraščių, juolab, kad niekas JAV prezidentui tviterio neatjungė.

Ta proga primenu, kad vis dar galite paremti tinklaraštį per Paypal čia.

Kas mūsų laukia 2019-aisiais? (1/5): JK ir Brexit

Kadangi praeitas įrašas buvo apie tai, kas įdomesnio įvyko 2018-aisiais, ir kokius tris reiškinius, įvykius ar žmones laikyti svarbiausiais, tai, apsižiūrėjau, kad esu dar daręs prognozę 2017-iesiems, kuri iš esmės ir išsipildė. Tai gal jau galiu ta proga gauti Nostradamuso ordino Vangos medalį, ar čia tik pretenduočiau į nausėdijos garbės narius?

Jei ne, tai vis tiek galite paremti per PayPal čia.

Labai daug, ką rašiau anuomet, puikiai tiko net ir 2018-iesiems, nes kai kurie reiškiniai tiesiog užsitęsė ne vieneriems metams, tai dabar pažiūrėkime per tuos penketą punktų, ko galime tikėtis kinų Kiaulės arba pagonių lietuvių Ežiuko (ežiukas angl. hedgehog – tai pažodžiui gyvatvorių kuilys, tai kaip ir tas ant to™) metais pasaulyje ir Lietuvoje:

* * *

Metų top-2018: įvykiai, žmonės, reiškiniai Lietuvoje ir pasaulyje

Prieš septynerius metus buvau sudaręs gana smagų svarbių įvykių, reiškinių bei žmonių sąrašą, tai, pagalvojau, kodėl gi to nepadarius šiemet?

Tiesa, nominacijas irgi sau va imsiu ir pakeisiu, ir išvardinsiu tik trejetuką (nes daug vežimu veža, sakoma), kuris man atrodo įdomiausias ir pagal šio tinklaraščio esmines temas – vidaus politiką, ekonomiką bei verslą ir pasaulinę politiką:

Pranešimas prenumeratoriams

Jei šiomis dienomis (ar netgi ateinantį mėnesį) nustebsite gavę pluoštą pranešimų apie naujus įrašus, tai, prašau, neišsigąskite, nes ir tie įrašai paprastai bus apie 2014 metus, kuomet aš rašiau ne į tinklaraštį, o į G+ platformą.

Anuomet atrodė, kad blogofermos miršta, o socialiniai tinklai yra ateitis. Iš dalies taip ir nutiko, tik… Google savo Plus uždarinėja, o Facebook ir kitos socialinės platformos tapo nebetinkamos tinklaraščiams (dar mane neaktyvų galite rasti Instagram) – ypač, kai net man pačiam nebeišeina jose paieškoti senesnių archyvinių įrašų, o šie labai dažnai tampa įdomūs ne tik istorine prasme, tačiau ir savo aktualijomis (tarkime, bus serija įrašų apie praeitus prezidentinius rinkimus – taps aktualu jau kitąmet, tiesa?). Ir dar tinklaraštyje patogiau duoti nuorodas į ankstesnius tekstus bendro konteksto suvokimui.

Todėl aš iš G+ perkeldinėju į čia, o jūs gaunate pranešimą tarsi būčiau kažką naujai parašęs. Rašysiu ir naujai, aišku.

Darkart atsiprašau už techninius nesklandumus.

Ir ačiū, kad skaitote!

Policinė valstybė ant slenksčio

Jei pats niekur nevažiuoji, tai pas tave atvažiuos – ar kaip ten toje musulmonų patarlėje apie kalną ir Pranašą?

Perkeliu ir čia savo įrašą praeito sekmadienio iš Facebook, kuris šiam momentui sulaukė 99 komentarų, juo savo paskyrose pasidalino 196 skaitytojai, reagavo savo pritarimais 548 skaitytojai, Seimo narys Laurynas Kaščiūnas kreipėsi laišku į generalinį komisarą su klausimu, o Seimo narys Arvydas Ališauskas ketina iškelti šį klausimą artimiausiame Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje. Jau nekalbant apie gautą žurnalistų ir doros valios žmonių bei teisininkų palaikymą.

Mano nuoširdus ačiū jums!

Nes tik viešumas gali čia padėti – ne tik man ar tiems dar keliolikai opozicionierių, tapusių “nusikalsti linkusiais asmenimis“, bet ir bendrai apsisaugojimui nuo teisėsaugos institucijų virsmo į represines ir išsaugojimo mūsų konstitucinių laisvių (pagal įspėjimą – susirinkimų ir protestų laisvės, pagal vėliau sekusius pareiškimus, nepagrįstus jokiais oficialiais dokumentais, tai – ir žodžio laisvės).