Šiandien juk pirma diena, kuomet už keletos valandų nuo mano parašyto šio teksto praimė Kvanka oficialiai pasakys “atia, europiečiai!“

Ir taip mus atskirs ne tik Kanalas (iš jūsų pusės – Lamanšas), bet ir vietinių čiabuvių neartikuliuota neapykanta savo prigimtiniam, nors nesuvokiamam, kvailumui (net romėnai sugriuvus Romai pasakė: “o mat juos galas, pakuojamės pas galus, tegul šituos goželius po kelių šimtų metų salose raguoti atplaukę vikingai atkruša) bei iki pernai metų referendumo užslėptam po mandagumo frazėmis ir grimasomis rasizmui, ksenofobijai, nacionalizmui ir kolonialiniam pasipūtimui (“these also English speaking bloody yanks, tai jie visi imigrantai toje buvusioje tabako ir medvilnės kolonijoje, o mes šiose žaliose salose juk genuine“ – kas, Bobai, nuliūdinsiu, bet juk nereiškia genialūs?), kas galop išlindo į paviršių ir mažumos (nes 17 milijonų futbolo kamuolio ir bokso atidaužytų galvelių už Brexit pasisakiusių yra vis tik mažuma nuo rinkėjų masės, kaip beskaičiuosi, su Zenonu ar su Floridos buhalteriais, nors ir atrodo “trijų milijonų krepšininkų“ tautai daug, o ta likusi irgi kvailoka dauguma net laikė save per daug comme il faut snobais tiesiog pakelti savo subines ir nueiti balsuoti kvailame kaimiečių aistrų referendume, koks buvo ir pas jus “dėl Lietuvos žiamelės™“, tik nenuėjimas jį pas jus sužlugdė, o čia, deja, durnystę įteisino).

Skaityti pilną įrašą »

Šiąnakt paskutiniai “laisvi“ svarai mano Paysera sąskaitoje tapo doleriais.

Nes – Make America Great Again™, o kad pirktumėt baksus, tai jau seniai agitavau (jau kitąmet iškart po 2008 metų krizės!), kas vienu metu buvę tapę socialiniuose tinkluose kone mano prekinio ženklo šūkiu, kaip “šunys taip nemoka“, “nors lapės yra šunys, bet principe – irgi katukai“, “katukai – tobulos žudymo mašinos, tik masės jiems trūksta“, “viskis bus gerai“, ar “pardon my Friench, bet tu ir glušius, Maumai“.

Skaityti pilną įrašą »

Kartais Facebook pamėtėja temą, kai atsakymas komentare gali būti per ilgas – tai štai turite įrašą Punkonomics. Štai dr Liutautas Degėsys savo paskyroje 2017-03-19 rašo:

“kai docentėlio atlyginimas yra 700 į rankas, kai už dvejus metus rašytą romaną gausi honoraro (jei parduos) – 800, ir kai už 1 val. paskaitą (Keynote speech) užusienio konferencijoje gauni 600 – supranti, kad tai yra kapitalizmo grimasos…“

Aišku, su filosofu ginčytis, kaip su pliku pešiotis (no pun intended!), bet kas pasakė, kad aš ieškau lengvų kelių?

Skaityti pilną įrašą »

Kaip man iškart nedašuto?

Iš vienos pusės gerai – tai reiškia, kad vis mažiau Lietuvos peripetijos terūpi, o iš kitos gal negerai, jei dar rūpi ir susiprantu ne iškart. Pamenate tą Agnės Zuokienės šmeižtą dėl dr Aušros Maldeikienės, kuriame šioji skandalistiškai dėstė, kaip pastaroji nuslėpė susitikimo su alkoholio pramonės lobistu faktą, apie kurį ji pati sužinojo… iš viešai (!) paskelbtos informacijos pačios (sic!) dr A. Maldeikienės asmenraštyje?

Skaityti pilną įrašą »

Prieš keletą dienų pasisakiau savo FB paskyroje apie karbauskines moteris lizingu, ir kodėl manau, kad jo fiktyvios žmonos SMS susirašinėjimas apie melagingus santykius šeimoje šio pono, esančiu dabar de facto Lietuvos vidaus politikos vadovu, nepriklausomai nuo užimamų formalių postų valstybėje, atveju nėra privatus reikalas, kad ir kaip neetiškai normaliam žmogui tai atrodytų (prie kurių aš – skaitykite FB 2017-02-19 trečią pastraipą ir pirmus du sakinius joje).

Skaityti pilną įrašą »

Viena protinga mergina Sandra, kurios ir katinas Storas skaito namie Keinsą (John Maynard Keynes), sako, kad seniai jau ką į Punkonomics parašiau. Suprantama, jei tai pasakoma šv. Valentino dieną viešai Facebook, kad visi 1836 mano sekėjai matytų (iš kurių gal tik trims ot ne pė iks), tai supranti, kad moters norai – dievo norai, ir dera kažką išties parašyti.

Skaityti pilną įrašą »

Žinote, šita istorija apie Gretą ir jos sponsorių Ramūną šiek tiek jau užsitęsė – netgi ilgiau, nei muilo opera, kaip visą savaitę krikdemai ėjo į koaliciją su valstiečiais, nors tų niekas nekvietė. Bet tada jau trečią dieną visai Lietuvai nors linksma buvo, o dabar savaitė jau antra į galą, o galo tai ir nesimato, ir vienintelį galą jei kas ir mato, tai Greta Karbauskio, bet ne pabaigą, o darbo objektą.

Skaityti pilną įrašą »

Jei skaitėte pirmą dalį, tai pamenate, ką rašiau tuomet, kad aš nežinau, kaip bus toliau.

Laikas parodė kaip yra, o dar ir knygą ta tema rekomenduoju perskaityti čia.

Kuomet NATO pajėgumų atkūrimas po truputį sugrįžta į Europą, o į Lietuvą sausio gale irgi atvyksta vokietukai kaip NATO pagalbinis, nors ir simbolinis, “kontingentas“, nuo ES iki Lietuvos atsklinda irgi visokios įdomios idėjos, kaip antai vėl atnaujinta diskusija dėl ES kariuomenės būtinumo.

Kaip ES federalistas, tai aš būčiau už. Klausimas tik, ar tie, kurie siūlo, panašiai įsivaizduoja tos ES kariuomenės reikalingumą kaip ir aš?

Skaityti pilną įrašą »

Praeitą slunkių kadenciją rašiau, kad LSD pašlemėkams derėtų įsiklausyti į savo idėjinio vado Lenino patarimus imti paštą, telegrafą ir telefoną, pritaikius šiuolaikiškai ir sutelkus dėmesį į komunikaciją socialiniuose tinkluose. Aišku, vietoje to mes gavome tokias kvankas kaip Atvėsaitė, o Prietaiso komunikacija dėl nesusišnekėjimo net jam pačiam su savimi prikūrė daug lūlzų ir veiklos Trolibanui.

Tačiau latifundininkas Karabasas ne toks kvailas, o ir planų turi realiai paskaičiuotų ir apmąstytų – jau po rinkimų vien mano paskyrą paliko netikėtai per vieną naktį virš 100 sekėjų. Ir ne tik vien mano – taip nutiko ne vienam dešinės krypties apžvalgininkui, ir panašu, kad valstiečiai nebuvo tokie žali, kai komunikacijai pasirengė, ir po pasiekto rezultato tiesiog paskyros iš PR agentūros nebebuvo finansuojamos.

Skaityti pilną įrašą »

Priežastis, kodėl atskyriau atgal Punkonomics nuo savo tinklaraščio SkipperLTU, ne tik tame, kad aš čia (arba ten), o jūs ten (arba čia), todėl man mažiau rūpi Lietuvos reikalai. Priežastis dar ir tame, kad aš nebenoriu nieko rašyti apie paliktą Lietuvą. Nes labai gero nieko iš esmės nebematau iš šalies (gal galite parodyti, kaip klystu, prašau?), o rašyti tik politinę kritiką, nuo kurios niekas Tėvynėje nesikeičia (manęs nei spaudoje, nei portaluose nerasite), tik dar daugiau žmonių praregi ir paskui manęs klausia, kaip jiems mažiau skausmingai emigruoti, irgi man nesinori.

Tačiau šį įrašą, skirtą Lietuvai ir konkrečiai jos pensijų ateičiai, nes viešumoje vėl prasidėjo eiliniai bergždi debatai dėl Sodros reformos (pencinykai – našie vsio, kaip rašė lietuviškos socialdemokratijos klasikas iš Kaišiadorių), kuriuos aš išties pavadinsiu melu ir propaganda bei manipuliavimu žmonių neišprusimu ir jausmais tokioje jautrioje temoje, aš dar šįkart įdedu, nes diskusijose Facebook keliskart buvau paprašytas sudėlioti nuosekliau, ir tą pažadėjau padaryti. Geriau būčiau nežadėjęs, nes dabar tenka vykdyti, o tiesa žemiau nepatiks, perspėju.

Skaityti pilną įrašą »

Aš suprantu, kad Lietuva – depresijos žemė, todėl rašydamas prognozes 2017 metams ir ironiškai muzikinį klipą įdėjau, ir netgi optimizmui specialiai sukelti po juo kelias pastraipas, kad, kaip rodo istorija, ir didžiausių krizių metais žmonės kūrė bei gimdė ir augino vaikus, o pasaulis fiziškai nesustojo suktis.

Galop, šitiek per praeitą šimtmetį virsmų išgyvenusiai Lietuvai, kai gal seneliai ir tėvai kai kurių prisimena istorinius tiesog valstybinio masto kataklizminius pokyčius (aš paskaičiavau, kad mano tėvas 1942 metų gimimo patyrė 8 pinigų reformas!), tai neklizmuos ir sakys, kad – paduok tą krizę, kalsim jai į… kaip Doncė siūlo!

Tai ne. Apokalipsė, barstomės makaules pelenais, susisupam į baltas marškas ir kėblinam smėlio kalnelio link.

Ir jei kas sugebėjo netgi viską perskaityti (dėl ko buvau skeptiškas iš pat pradžių), tai vis tiek neišgirdau nieko panašaus, kad, suprask, klysti, nes va – a, b, c todėl. Geriausias čia buvo tik norėjimas, kad aš geriau jau klysčiau, bet vėlgi, matau – koks negatyvas, kad čia aš prašaunu! Nes šiaip jau viskas – tik išties fatališkas susitaikymas su tuo doom and gloom.

Tad sutarkime taip: be panikos, ir jei aš esu teisus (negirdžiu prieštaravimų – kur jūsų rankos?!), tai aptariam, ką ir kaip daryti, kad ateinančiai krizei būtų galima pasirengti, gerai?

Skaityti pilną įrašą »

Kad jau praeitame įraše įvertinau 2016 metų įvykius, tai jūs čia norite ir horoskopo, kokie trys esminiai dalykai iš esmės laukia pasaulio 2017 metais, mano pliušine galva, kimšta pjuvenomis, ir remiantis mano pernykščiu (kone vakarykščiu) trejetuku.

Tai teks jį papildyti, nes ne viskas telpa tik į tris – tegul būna penketas kaip pirštų ant rankos (jei nesate stalius), ir pradedame juos lankstyti, pradedant nuo to, kas man arčiau kūno (ar kur mano kūnas yra arčiausiai):

  • 1

Brexit yra neatšaukiamas, ir prasidės šios procedūros JK atsiskyrimo nuo ES jau kovo 31 dieną.

Skaityti pilną įrašą »

Metai baigiasi, tai metas suvesti svarbiausius politikos arba ekonomikos įvykius, nutikusius 2016-aisiais.

Aišku, svarbiausia būtų tai, kad atnaujinau rašymą Punkonomics, nors ne tai yra svarbu – kažkaip galvoju, kad šiame tinklaraštyje yra per daug man dar su Lietuva susijusių temų.

Skaityti pilną įrašą »

Adventas nors ir išpuola tamsiam metų laikui šaltuoju sezonu, bet kartu dėl savo religinio, jau tiesiog vakarietiška tradicija tapusio ir laisvamaniams, atspalvio kartu yra toks šviesus ir šiltas Jėzaus gimimo stebuklo laukimu, vaikams adventiškame kalendoriuje lupinėjant forminius šokoladukus ir skaičiuojant likusį laiką iki dovanėlių – suaugusiems metų galo gi belaukiant su karštu vynu, imbieriniais sausainiukais, kalėdinėmis giesmėmis (dar šiemet negirdėjau Last Christmas nei karto!), spalvotomis girliandomis ir puošniomis eglutėmis.

Dar bažnyčiose kūrenamos adventinės žvakės ar per mano mamos gimtadienį švenčiama tarptautinė elektrikų ir apšvietėjų šventė arba šv. Lucija, kai jos kaimynės ir vaikų daktarės, mane irgi gydžiusios, vardas irgi toks, tai va randa progą abi išgerti savo progomis kartu šampano (atvežiau Moet & Chandon Imperial), atėjus dar vienai draugei Atvėsaitės vardu į kompaniją, kurios gimtadienis kaip tik kitądien, mano tėvui, tikram katalikui, pabumbant, kad ne taip katalikų šventieji yra minimi, bet čia jau labai liberalus požiūris į “šventųjų bendravimą“ gaunasi.

Skaityti pilną įrašą »

Jei praeita stagnacijos kadencija prasidėjo laimėjus socdemams ir jų pašlemėkų koalicijai su šūkiu “Mes ne Kubilius – atsuksim laiką atgal“, tai šitoji valstiečių ir padugnėn nuėjusių socdemų jau eina su šūkiu “Aš neturiu – ir tau nereikia“.

Ir visose srityse, kur tik jie nesiima dabar iniciatyvos kažką patvarkyti: ar alkoholio prekyba, atiduodant visą rinką į vieno ją kontroliuosiančio oligarcho (tai kapitalas, suaugęs su valdžia, priminsiu apibrėžimą sąvoką vartojantiems laisva forma) rankas (“aš negeriu – ir tau neleisiu“); ar nusavinant visus pensijų fondus ar sunaikinant gyvybės draudimo produktus kaip investicinius su garantuota tarsi valstybės obligacijos grąža (“aš neturiu – ir tau nereikia“); ar dievo bausme kovojant su nepageidaujamu nėštumu (“aš nesikrušu – ir tu eik nx poteriaut“) arba nevaisingumo sprendimais (“nedavė dievulis – tai ir nenorėk“), ir t.t.

skaityti toliau

O žinote, aš visiškai pritariu liberalų ir jų lyderio Eugenijaus Gentvilo nenorui palaikyti Landsbergiuko kandidatūrą formaliam opozicijos lyderio postui. Nes joks jis ne lyderis. Juolab, kad kalbėtų visos opozicijos vardu.

Aš suprantu, kad moralinės teisės liberalai kalbėti apie moralinius lyderio įsipareigojimus ar derėtinus žingsnius dar ilgai neturės dėl tos gyvenimo skubos™. Bet jie savo partijos lyderį tai juk pasikeitė – per gerai įsibėgėjusius rinkimus, nors perkėloje arklių, sako valstiečių (sic!) išmintis, ir nekeičia, o nuvarytus vis tiek nušauna.

skaityti toliau

Kaip ir prognozavau, dar viena prognozė išsipildė dideliam nenutylančiam kelintą dieną hilariukų verksmui – Donald Trump bus išrinktas (nes teoriškai GOP rinkikai gi dar gali apsigalvoti ir balsuoti už DEM kandidatę) 45-uoju JAV prezidentu.

Aš į tą faktą iš esmės žiūriu pozityviai. Dar rezervuotai, bet tikrai optimistiškai, ko nepasakyčiau apie Brexit – todėl šių dviejų įvykių taip tiesmukai vertinti kaip tapačių nedera. Dar nesuformulavau sau, kodėl taip, bet tas jausmas toks yra, kad tai – visiškai netapatūs įvykiai. Kol kas tai tik mano emocija, ne logika. Suformuluosiu ir tada pasidalinsiu, manau.

skaityti toliau

Man, kaip 1991 metų Parlamento gynėjui be medalio, tai dėl Vytauto “Tatos“ Landsbergio visada viskas aišku: arba gerai, arba nieko.

skaityti toliau

(Pradžia – čia)

skaityti toliau

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 1 402 pasekėjų

Kategorijos

2017 m. kovo mėn.
S Pr A T K Pn Š
« Vas    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031