Parler: alternatyva leftistinei cezūrai feisbukuose?

Šįkart podcast nebus, nes žinutė daugiau turėsianti ateityje istorinę vertę, tad reikia jos pėdsaką kažkaip palikti.

Nedorėlis Julius Černiauskas iš esmės jau ir mane prikalbino, ir vakar atsidariau paskyrą Parler. Kol kas ten nieko neveikiu, bet tendencijos su oveliška prognoze dėl cenzūros vis tik mane senokai neramina.

Aišku, kai prieš metus ar keletą vienu ypu blokavau tris feisbukinius influencerius (redakcijai pavardės žinomos), tai visos bėdos netikėtai (?) su FB suspendavimais man baigėsi. Sutapimas?

Smėlio karjerų generolai

PODCAST S01E09 – teksto apačioje!

---

Yra tokio pavadinimo 1971 metų socialistinis amerikiečių režisieriaus Hall Barlett filmas pagal Jorge Amato knygą, kurioje, tiesa, tik kapitonai, o ne generolai – pasakojimas apie varguolių gaujas iš Brazilijos lūšnynų, kurį propagandos tikslais ir sovietai mielai prasuko per savo kinoteatrų ekranus tiek, kad šis išsireiškimas išliko tautosakoje, nors finale savaip pašaipiai interpretuotas.

Rusai puola! Arba – po kiek šviesoforinė šlapiankė?

PODCAST S01E08 – teksto apačioje!

---

Šią savaitę net du straipsniai post-monikiniame Delfyje skirti rusų prekybos tinklo iš Krasnojarsko krašto Svetofor atidarytai pirmąjai parduotuvei Kaune.

Ir mane nustebino vos per keletą dienų surinktas komentarų skaičius prie jų (skaičiai birželio 18-tai dienai): štai birželio 16 dienos Nerijaus Povilaičio straipsnis “Patyliukais į Lietuvą įžengė Rusijos žemų kainų prekybos tinklas“ sulaukė net 2240 komentarų, bet ir kitądien jau Aistės Žebrauskienės straipsnis su “ekspertinėmis“ nuomonėmis (apie tuos “ekspertus“, atsiprašant, tai dar bus vėliau), pavadintas “Įvertino į Lietuvą žengusį naują rusišką prekybos tinklą: visiems vietos po saule neužteks“, sulaukė perpus mažiau, ir tik 1221 komentaro – bet juk tai ta pati naujiena per abi dienas gavo net 3461 komentarą, kurie vis dar pasipildo, kas rodo reakciją į naujieną esant gerokai didesne, nei kad būna paminimas profesorius Vytautas Landsbergis Rusijos grėsmės kontekste.

Baigėsi karantinas

Baigėsi formaliai Lietuvoje karantinas, bet išties džiugesio nėra.

Pandemija tęsiasi kitose pasaulio vietose, ir net grįžta atgal pas kinus. Turime dabar sau naują koronavirusą su galima mirtina baigtimi arba plaučių nepakankamumu, ir neturime jam nei ilgalaikio imuniteto, nei skiepų, nei dar sukurtų efektyvių simptomų gydymo priemonių.

Pilietinio karo nuojauta, arba – apie ką juodos riaušės ten ir čia?

PODCAST S01E07 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.

---

Praeitame įraše aš užsiminiau apie establišmento vidaus kovą dėl valdžios ir įtakos – tada perėjau link vietinių aktualijų, kuomet STT sulaikė dviejų lobistinių organizuotų susivienijimų neorganizuotus lobistus, ir kas iš to gausis ateityje.

Tačiau pasaulyje užsitęsė vyksmas ir klyksmas dėl JAV kilusių juodaodžių riaušių, pradžioje susijusių su netyčiniu sulaikomo devyniskart teisto juodaodžio nužudymu, policijos pareigūnui panaudojus perteklinę jėgą prieš besipriešinantį ir už jį gerokai fiziškai stipresnį įtariamąjį.

Apie lobizmo efemeriškumą

PODCAST S01E06 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.

---

Praeita savaitė buvo įdomi pasaulyje establišmento kova dėl valdžios ir įtakos: pas mus STT dėka areštuoti neteisėti lobistai, vadovavę lobistinėms (sic!) organizacijoms, jau paleisti iš sulaikymo, jų taip ir neįkalinus, o JAV tęsėsi demokratų partijos rėmėjų organizuotos riaušės ir prekybos vietų pogromai per Antifa smogikų brigadas, kurios turėjo atgarsį ne tik Londone, kuriame policija yra ir neginkluota, ir bendruomenės paslaugų tiekėja, bet ir Vilniuje.

Aš prie šio epizodo dar grįšiu kitąkart, nes tiek škotiško kiemo, tiek ir mūsų agurkiniai buvo nuoširdžiai nustebę gavę aršius kaltinimus dėl buvimo privilegijuotais europidais arba “rasistais“ kaukazoidais ir dar dėl kažkokių užjūrio negridų žudymo. Ir netgi ypač turėjo patyliukais dantimis griežti tą vietinių dūdelių klūpojimą su Instagram adaptuotais angliškais plakatėliais prižiūrėję lietuvių pareigūnai, palaidoję prieš keletą dienų savo kolegą, žuvusį einant tarnybines pareigas Mažeikių rajone, kada atrodė, jog visuomenė lyg ir yra jų pusėje – ir še tau, Antanina, obuolių kraitelė pašventinimui po mišių pas klebonėlį.

Bet va ta STT akcija ir mūsų lobistais neregistruotiems, bet einantiems senu papratimu tas pareigas, buvo nesirišanti savo logika.

Galvos Panaudos Mokestis

PODCAST S01E05 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.

---

Šią temą norėjau aptarti gerokai anksčiau, tačiau po to pystelėjo karantinas ir prasidėjo visuotinė tautos ir valdžios vienybės sąlygota panika dėl koronaviruso, todėl neatrodė tam tinkamas laikas.

Vėl apie ją pagalvojau berašydamas jau karantino metu apie ekonominius agentus ir pašalpinį verslą, ir kodėl išties posakis “paremti verslą“ yra beprasmis, kai nekonkretizuoja tikslaus gavėjo, ir kai neaišku, kas už šitą “solidarumą“ sumokės iš savo kišenės. Tad ir vėl atrodė, kad ne pats geriausias momentas jūsų smegenų kutenimui ir emocijų trolinimui, nors ši tema pati prašėsi būtinai išdėstoma.

Tačiau nesu aš tiek beširdis, kad rėškutėmis barstyčiau druską ant atsivėrusių karantininių stigmų. Žmonės netenka darbo ir pajamų, o aš čia dar pasakosiu, kaip iš jų pinigus valdžia atiminėja vergvaldiškojo verslo godžiomis rankutėmis.

Naujas svetimų finansų nusavinimo ir pataškymo fondas?

PODCAST S01E04 foloveriai skrolina apatyn ir faindina paklikinimui įeneiblintą linką su skrynšotu.

Kartais į bevykstančių ir, atrodytų, nesusietų tarpusavyje veiksmų politikoje visumą norisi pažvelgti iš šalies ir, skirtingai nuo kokio banko kotletinių ekonomistų™, pabandyti sugaudyti jų logiką ir kontekstą.

Ir todėl man pasirodė įdomus pagalbos verslui įstatymų paketas, apie kurį pranešė finansų ministerija gegužės 6 dieną – jūs gi žinote, kad “pagalba verslui“ iš esmės nieko nereiškia, kuomet nenurodomas konkretus gavėjas: ar tai būtų darbuotojas, ar tai būtų darbdavys, ar tai būtų vartotojai, kurie už gautus pinigus, talonus ar vaučerius patys balsuotų, kuriam verslui už ką ir kiek atiduoti – verslas, kaip privati organizacinė sukurtų produktų ir lėšų mainų bei perskirstymo sistema, juk išties visada yra tik apie žmones.

Todėl kaskart išgirdę tą valdžios pažadą ką nors duoti verslui, paklauskite šių kostiumuotų šarikovų™: kam konkrečiai duosim ir iš ko atėmę?

* * *

Lietuvos Top-10 PRščykų™

Skaitytojų (būtent tų, kurie dar skaito) prašymu, dabar įdedu net ne tekstą, kuris buvo praeitame podcast (žiūrėti, ar tiksliau – klausyti, štai čia), bet pakoreguotą savo sudarytą šiuo metu reikšmingiausių ar svarbiausių pyarščikų Lietuvoje dešimtuką (ir dar trys papildomame pakete profsąjungos pageidavimu, kaip sako LB vadovas).

Tai tie, kurie klausęsi, gali dabar imti ir smalsumo vedini palyginti pavardes, ar kažko labai neprikaitaliojau, kaip buvo – bet kuriuo atveju, tačiau jūsų pastabos, įskaitant ir dėl paties dešimtuko eiliškumo ar vardų jame, yra priimamos kaip ir anksčiau.

PODCAST S01E03: [subjektyvus] dešimtukas lietuviškų PR-ščikų

Šįkart lieka nuskriausti tyleniai mano skaitytojai, nes tik audio formatu įrašą gavo podcast klausytojai youtube:

Ačiū už jūsų komentarus čia, ten ir FB, ir ypač – didelis ačiū mano mecenatams (per čia).

VilNews (5): brendžiuko jubiliejus, bankiniai kotletai ir STT karas su FNTT

Besiklausantiems podcast formatu – nuoroda į youtube pastraipa žemiau!

* * *

Jau senokai nebuvo VilNews rubrikos, ir po praeitos savaitės mano tinklaraštyje bei podcast aptarto politinio rinkėjų papirkinėjimo už 200 eurų mūsų visų biudžeto įsiskolinimo labui, atrodytų, tą temą pratęsti būtų galima visiškai kita linkme.

Ideologija už 200 eurų

Praeitos savaitės labiausiai aptarinėta ir sukėlusi daugiausiai aistrų buvo kartu ir labai banali visos Lietuvos vidaus politiką, ekonomiką ir finansus apibūdinanti naujiena, verta vos 200 eurų.

Taip, valdantieji pažadėjo, o save vadinanti opozicija, išskyrus aštuntuką priešgynų (kaip antai: nacionaliniu saugumu bei vaikais, o ne seneliais dabar susirūpinęs jaunasis tėvelis Arvydas, dar Nielsen su Čmilyte, ir ta kita, kaip gi ji, na, kur irgi už liberalus, bet ne ta liberale vadinama, kuri ne konservatorių partijoje, bet pakeičia rinkimams neįgalų šių lyderį – šiedu, beje, nebalsavo prieš; ir dar kažkas, ko niekas nebepamena, tai ir aš negūglinsiu), kiek Seime bei kišeninėje žiniasklaidoje dėl akių ir būsimų rinkėjų ausų artistiškai papypavo, bet vis tiek neužginčino šito “neteisingo padalinimo“ balsuodami, kad pensininkams, pridėjus diskusijų eigoje dar porą socialiai pažeidžiamų grupių, kurie negautų kitų jokių korona-kompensacijų, būtų rugpjūtį išmokėta po 200 eurų premijos prie jau jų turimų reguliarių Sodros išmokų, vadinamų pensijomis.

Pokarantininio darbo skelbimai

Aišku, pasakysite, ką aš čia kliedžiu – karantinas juk dar nesibaigęs ir šio mėnesiui kone pusei nustatytas!

Bet kad jau sostinės meras Remigijus “Smagu“ Šimašius leido kavinėms staliukus į lauką dykai išsinešti ir miestelėnams čia sėdiniuoti, ir apie tai parašė nuobodžiaujanti pasaulyje spauda, o mūsiškis reivas dėl tokio PR truko tris paras ir dar tiek pat, tai galima sakyti, kad visi mintimis išties jau po karantino.

Verslas irgi.

Dviejų palatų Seimas

Praeitą savaitę mes stebėjome įdomią situaciją – ketvirtadienį Seime posėdžiavo mažuma, save vadinanti opozicija.

Kadangi pastarieji turėjo ir degeneratą renegatą spykerį, įsikibusį kaip erkė į Vieno Iš Trijų™ sostą, kurios per daug iškrapštyti nepersistengė kultūringo komiteto dabar jau buvęs pirmininkas, kad tą kėdę vietoje šio baltojo klouno Pjero užtūptų bebrinis dukart didvyris vogtu magistro diplomu, tai labai jie patys sau eteryje džiaugėsi, kaip jie protingai diskutuoja tarpusavyje.

Pakeliui į šį išplėstinį frakcijos posėdį užklydo lietuviškas žirinovskis Petras, negalėjęs apsispręsti kaip ta beždžionėlė iš anekdoto, ar jam prie gražių, ar prie protingų, bet neužilgo pasirinko pagal pavardę ir išėjo.

Chamavotas prezimentas ar tik šiaip verksnių problemos?

“- Bačiulėjate ne dienom, bet valandom!“ – pakomentavo mano nuomonę dėl prezimento Buratino pareiškimo apie verslo tvarumą mėnesio karantino sąlygomis žurnalistas Romas “Grumpy Dzūkas“ Sadauskas.

Nes jau gerokai anksčiau apžvalgininkas Audrius Bačiulis vis gyrė alkoministrą Hitlerygą, kas yra savotiškai ironiška, kada vienas yra užrišęs alkoholikas, o kitas teiraujasi savo sekėjų, kame blogis gerti konjaką rytais (turint omeny pasakymą iš kino filmo “Brilijantinė ranka“, kad rytais šampaną geria tik aristokratai bei degeneratai).

Apie ką aš?

Oplia – ir vargdieniai sušelpė rentininkus!

Kai rašiau apie pašalpinę ekonomiką, priverstas paaiškinti, kas yra ekonomikoje tie trys ekonominiai agentai, ir kad “parama verslui“ turi atsakyti tiksliai, kuriems konkrečiai žmonėms, darbdaviams ar darbuotojams, kokia pašalpa skiriama, nes po ta dūmų uždanga, pridengdami fantominius veikėjus, visi kostiumuoti šarikovai™ buvo labai greiti svetimus pinigus saviems padalinti, tai perspėjau: saugokite savo kišenes ir stebėkite valdžios rankutes.

Bet tik oplia ir fokus-mokus – kai jau pinigai iš jūsų kišenės perskirstyti kovai su koronaviruso karantino pasekmėms ekonomikai švelninti į… stambaus kapitalo aruodus!

Net mirktelėti nespėjote, tiesa?

Ar visas tas blogai, bus tik blogai?

Jis prisikėlė, tai ir jums džiugesio daugiau po Velykų!

Jei tekstą skaitote, tai reiškia, kad gyvi, ir jums gyvenimas tęsiasi, net jei yra užšaldytas karantine. Ir tikiuosi, kad ir tai praeis, kaip ir viskas praeina (turiu omeny karantiną – gyvenkite ilgai ir laimingai!).

Rusų poetas, kuris yra, kaip jie sako, viskas jų kalboje, literatūroje ir poezijoje, Aleksandras Puškinas 1830 metais užsuko mėnesiukui į Boldino susitvarkyti asmeninių finansų reikalų (užstatyti už skolas dvarą), o užstrigo dėl antrosios choleros pandemijos, per rusų kareivius, parnešusius iš Azijos žygių, net trims, per kuriuos užbaigė 7 metus rašytą ir jo paties įvardintą kaip geriausia jo poema, “Eugenijų Oneginą“, išbandė dar ir prozą, susituokė su Nataša Gončiarova, ir dar tuo pačiu prirašė krūvą eilėraščių ir net parašė panegeriką, kas jam nebuvo būdinga, Rusijos imperatoriui carui Mykolui I, kuris ryžtingai kovojo prieš epidemiją (priemonės nelabai skyrėsi ir nuo dabar mūsų Vyriausybės priimtų) ir netgi cholerinius maištus (karantinu bei jo sukeltomis ekonominėmis problemomis ir tuomet žmonės nebuvo patenkinti), kurių vienas peraugo ir į mūsų 1830-1831 metų sukilimą, po ko rusų kareivių užnešta cholera išplito ir po Europą, o 1832 metais Didžioji Britanija formalizavo sienos kirtimo patikras uostuose, ir šios procedūros nuo to laiko yra iš esmės visame pasaulyje (anglai irgi turėjo choleros maištus, kuriuos teko malšinti dragūnams).

Pašalpinė ekonomika (3/3): dalybos vardan daugybos, pridėjus be atimties

Jei jau pirmoje šio ciklo dalyje sutikome, kad ekonomika sustojo, ir rejke kaška dariti™, ir tas kažkas yra pašalpos dabar prašantis verslas, tai antroje dalyje išsiaiškinome, kas gi konkrečiai tas verslas, kuriam duoti, ir kas ta valstybė, kuri dabar jau privalo (o tikrai privalo?) duoti pinigų.

Taigi, sakote, juk ekonomika iš esmės sustojo, nes nustojo suktis tas gyvybinis verslo-valstybės-namų ūkių pinigų ratas: verslas nebeparduoda, namų ūkiai neperka, verslas nesamdo (tik formalumas, kada faktiniai bedarbiai bus jau išties išbraukti iš nominalių algalapių verslo subjektuose), namų ūkiai tuoj irgi pritrūks pinigų, nes juk jų pačių tas verslas irgi nebesamdo, ir valstybė, suprask, privalo (nes juk pati valstybė, rupūžė plaukuota, gi ir sustabdė ekonomiką!) tučtuojau gelbėti verslą žmones (!), nes tuoj nebeturės juk ir pati pajamų savo funkcijoms vykdyti iš tų surenkamų mokesčių, kadangi nei verslas, nei namų ūkiai nebeturės pinigų tiems mokesčiams valstybei sumokėti.

* * *

Pašalpinė ekonomika (2/3): fantominiai veikėjai dūminiame naratyve

Kaip minėjau praeitame įraše, aš jau matau, kad pati populiariausia tezė, tampanti iš naratyvo jau ir nacionalinės vienybės šūkiu (kitaip tariant – reikalavimu vykdymui!), dabar yra ši:

• kadangi ekonomika sustojo (arba: buvo valdžios dirbtinai sustabdyta – kaltininką reikalaujamam kredito apmokėjimu įvardiname taip, kad neišsisuktų nuo pareigos!), tai būtina paremti verslą, nes… (nes – ką?) nes būtina visiems mums sugrįžti į vakar išsaugoti ekonomiką!

Trumpam darom pauzę, kaip sako alko-psichiatras su ministerio portfeliu ir šaulio berete, ir darkart perskaitome tezę bei argumentą…

Pašalpinė ekonomika (1/3): įžanga į pereinamąją fazę

Kaip žmogus pozityvus ir optimistas (ša, bambekliai, ko čia žvengiate dabar?!), tai praeitą savaitę linksminausi stebėdamas upes ir marias jau priverkusius Lietuvos viarslinykus™, kaip jiems dabar reikia paramos pašalpos iš valstybės, ir kurie kažkaip dabar “pamiršo“, kaip jie niekindami pašalpiniais vadino visus tuos proletarus (samdomus darbuotojus), kurie, suprask, neužsikoučinę plušėti pas juos, tokius neprilygstamus verslo guru bei darbdavystės dievus, už pusę minimalkės (čia tikra istorija apie vieną balionų šalies tamošių, kuris dievagojosi, kad pas jį minimumo niekas negauna, nes… jis buvo pats pričiuptas ieškantis darbuotojų už pusę, tai juk kaip ir nemelavo, a’ ne-a?), jau nekalbant apie tai, kad tas visas pašalpines lervas reikia nuvaryti už tas pašalpas atidirbti.

Tai, kas yra klaikiai ironiška, jau reikia visiems susimesti ir dabar duoti šitam vargšiukui viarslui. Kadangi šis “visuomenės ir ekonomikos geradaris“ juk užsiima labdaringa (sic!) veikla, neleisdamas taip tiems nevykėliams išstipti badu.

Darbdaviai gi jie. Darbą duoda, nu.

Ką jūs, nevykėliai, nesugebantys net emigruoti “silkių uodegų skusti bei viščiukų galvų sukinėti“, be jų sėkmingos sėkmės™ ir pavydėtino (!) verslumo įžvalgų darytumėt išvis?!