Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E10 Patreone:

Kalbėdamas apie neigiamą neigiamų palūkanų efektą, aš užsiminiau ir apie taip vadinamas lietuviškas plyno lauko investicijas.

Bet taip tiesiogine prasme plyno lauko, kuomet vidury laukų, kur per pusšimtį kilometrų net nėra jokios potencialios darbo jėgos (dažnai, ir šiaip “gyvų“ žmonių beveik nesurandama), yra pastatoma nemaža gamykla arba didelis logistikos sandėlis (kas iš esmės irgi yra produkto gamybos proceso dalis).

Ir visada taip važiuodamas pro šalį pagalvoju: o tai iš kur jie visam šitam atrakcionui darbuotojų prisišauks?

O gal ten jau tik robotai prie konvejerio dirba?

* * *

Logikos nerasta?

Jei investuotumėte iš savo kišenės tokiai gamyklai, tai, be abejo, irgi mintyse pasiskaičiuotumėte, kad to daryti net neapsimoka.

Nes ne tik tektų gerokai primokėti prie algos darbuotojams, kad tie iki tokio nuotolinio, atstumo prasme, darbo atvažiuotų – ir ne tik kurą, bet ir kelionės laiką papildomai darbiniu tarifu apmokant!

Tačiau dar ir suabejotumėte dėl pačios statybos nuo nulio tikslingumo ir tolimesnio atsiperkamumo, kai vis dar ne viename didmiestyje yra nesuloftinti gamyklų kompleksai, kuriuos galima būtų gerokai efektyviau iškart pritaikyti naujai gamybai, nes iš esmės gi keičiami tik įrengimai pastatuose, tų net kapitaliai neperstatant. Juk gamyklos cechas “architektūrine“ prasme iš esmės yra plotas po stogu, ir tiek – ar ten konvejerį įrengtum, ar parduotuvės lentynas arba sandėlio stelažus pastatytum.

Ir net jei tuos senus pastatus nugriautum ir jų vietoje pastatytum naujus, bet juk tie gamykliniai kompleksai dar paprastai iškart nuo seno turi visą reikiamą jiems infrastruktūrą, esamus elektros bei dujų įvadus, ir net gal dar likusius pramoninės taršos leidimus, kaip ir nuo seno pritaikytą susisiekimą su gyvenamaisiais rajonais, ir pan. – ko tikrai niekaip nesurasite plyname lauke.

Netgi regionuose tokių ne visiškai apleistų gamyklų dar aptiktumėte, kurių tas proverbinis landzbergisas nesugriovė, nes buvo užimtas tautiniame naratyve juk tik kolhozų griovimu.

Nors Profesorius vis tik visą Agropromą gi ne griuvėsiais paliko, o prie LDDP premjero Adolfo “Stabilizatoriaus“ Šleževičiaus seni šio kolegos komunistiniai funkcionieriai ramiai sau nusavino ir išsitąsė po Pieno Žvaigždes, Biovelą, Šilutės Pieną bei Rokiškio Sūrį ir t.p., o visą tokį “privatizacijos“ procesą tauta šmaikščiai ir tiksliai pavadino prichvatizacija – taip visas komunistinis elitas, mainais į jiems grėsusios Liustracijos atšaukimą ir gautą išskirtinę teisę pasisavintų jų taip valdytus “patikėtinių teise“ valstybinius pramonės objektus, pasislinko truputį formalioje politinėje valdžioje vardan su dainuojančia revoliucija atėjusio naujo “tautinio“ elito.

Aš apie penketą Lietuvos elitų jau labai išsamiai esu pasakojęs, kaip ir paaiškinęs, kodėl Lietuvoje nebus nei kito Sąjūdžio, nei jokio Maidano.

Šiaip mūsų tauta dabar savo pramogos labui kovoja Lietuvoje ne už save, bet už baltarusius (net jei dėl to palieka be algų tautiečius, kurie, be abejo, yra autokratinio režimo kolaborantais!), “teisingus“ krymnašistus rusus, prisimaidaninusius ukrainiečius, griežtai komsomolciškai paauklėja lenkus su vengrais dėl tų “fašizmo“, ir dar būtinai vis “išrenka“ amerikiečiams “teisingą prezidentą“, nes tie tai yra išvis per buki, kaip sakydavęs toks Michail Zadornov, patys teisingai sau valdžią išsirinkti, o ir šiaip, kaip anuomet ištisai per Vremia ir Pravda varydavusi sovietinė propaganda, dar reikia labai paprotestuoti prie metrikacijos biuro parkelyje už JAV ambasados tvoros, kad “Amerikoje negrus toji imperialistų policija muša!“.

O juk dar ir tokioms naujoms ateinančioms gamyboms gi yra šalia didmiesčių sukurtos ir lengvatinės LEZ (laisvosios ekonominės zonos), kur gauni ir tuos reikiamus energetinius įvadus, ir priduotą pagal reglamentus sklypą, ir dar netgi mokestines lengvatas veiklai, jau net neskaitant pašonėje dar ir esančios gausios mieste darbo jėgos, kuriai tas miestas paprastai parūpina ir atskirus susisiekimui viešojo transporto maršrutus. Ir juk nepanašu, kad tie LEZai jau būtų perpildyti, kuomet nespėję juose įsikurti dabar, suprask, priversti tik brangiai ir nepatogiai, kaip kokie našlaitėliai, kurtis vidury lauko pliko, kur tik kreivos pušelės beliko.

Tad ko jau dabar po tiek dešimtmečių išvis taip ir lįsti į tą provinciją, kuri jau visa iš esmės išsivažinėjusi arba nusenusi, tad irgi nebedarbinga – kas likę pensininkais, o kas išvykęs į Angliją, Norvegiją, Olandiją ar Vokietiją, o kam dar kažkiek pasisekė, tai bent jau sostinėje apsigyvenę.

Bet todėl ten ir įsikibę, nes darbą jau turi, tai dėl jų konkuruoti didesniu uždarbiu prie ir taip brangiai įkurtos darbo vietos kažkur plyname lauke, juk tikrai neverta.

* * *

Išmirusi provincija patraukli plynėmis?

Provincija, nors ir graži savo europinėmis trinkelėmis rajonų centruose, bet išties yra išmirštanti ir ištuštėjusi kaip po kokio maro (tfu-tfu-tfu per kairį petį dėl tos koronos!).

Ir ne į retų praeivių kojų brūžinamus šaligatvius dera žiūrėti, vertinant jos progresą bei perspektyvas, o į uždaromas ištuštėjusias mokyklas, darželius, pašto, poliklinikų bei bankų skyrius, ir taip kasmet po vieną savivaldybę gyventojais sumažėjusią Lietuvos “populiaciją“.

Darbo rajonuose iš esmės jau ne pirmą dešimtmetį nėra, kaip ir perspektyvos jam atsirasti, ir rajonų savivaldybėse bemaž visas darbo vietas už kone bazinį pajamų dydį tesukuria tik tai, ką klaidingai vadinate valstybe, o iš privataus verslo – dar rajonų centruose esančios ne per didžiausio formato maksimos. Ir dar gerai, jei, tarsi I. Ilfo ir E. Petrovo romane “Dvylika kėdžių“ apie posuirutinius laikus Rusijoje, yra tie juodviejų aprašyti kažkokie smulkieji kirpyklų bei laidojimo versliukai, tarsi prieš mirtį provincijos gyventojui svarbu apsikirpti.

Netgi absoliuti dauguma dar Linksmaisiais 90-aisiais veikusių kavinių, kuriomis Lietuvoje vadinami restoranėliai, nes ne kava gi maitina, o visokiais karbonadais, yra jau seniai išnykę, o ir likusios tėra tik arba kebabiniai kioskai, arba dar išsilaiko kone reguliarių šermenų dėka – nes ką dar provincijoje aptarnausi, jei klientų nėra nei pagal pinigus, nei pagal burnas skaičiuojant?

Ir netgi vietiniai buožės nei stokoja tiek masinės ūkyje tų bernų ir mergų darbo jėgos, kiek jos prireikdavę kasmet sovietmečiu, kai veždavę masiškai mokinukus į kolhozus ir sovhozus nurinkti laukuose akmenų arba bulvių, o to meto “gimnazistai“ vasarą dar vykdavę ir į DPS – tokias darbo ir poilsio stovyklas mėnesiui (ir nesakiau gal, bet vienais metais aš netgi buvau tokios DPS mūsų klasės “komisaru“, kuo vadintas tokios vyresniųjų mokinių “profsąjungos“ atstovas trišalėje darbdavių ir darbuotojų bei jų mokytojų-prižiūrėtojų taryboje).

Todėl visą vietinį darbo jėgos perteklių mūsų Užimtumo Tarnyba tiesiog dabar prievartos būdu (neperdedu – atsakykite, koks jiems pasirinkimas?) “iškomandiruoja“ iš Lietuvos lauk atidirbti jūsų sumokamas socialines kompensacijas… vokiečiams, olandams ir netgi norvegams, nors pastarieji išvis nėra Europos Sąjungoje.

Be abejo, statistikoje jie vis dar “gyvena“ Lietuvoje, todėl jei skaičiuojatės kokias nors verslo perspektyvas rajonuose pagal gyventojų skaičių, tai jį faktiškai sumažinkite bent trečdaliu (čia dar taip pozityviai žiūrint), nes tos mirusios dūšios gal tik per atostogas apsilankytų jūsų parduotuvėje, kavinėje ar ką ten besuplanuotumėte.

O kai dabar plyname lauke statoma gamykla, tai ji ten ir statoma tam, kad tokiems “investuotojams“ klausinėti, kas ir iš kur į tą plyną lauką susirinks, jau nebereikėtų, nesupratau?

Bet kaip antai jau citavau, štai ką dėl tokio nesusipratimo pareiškė, pavyzdžiui, iš Molėtų krašto kilęs Teltonika IoT Group prezidentas Arvydas Paukštys savo kraštiečiams, klausiamas apie būsimas tokias jo “plyno lauko“ investicijas:

“Dideli verslai kuriasi ten, kur jau yra žmogiškųjų išteklių pasiūla, o mes ateiname sukurti darbo vietų ten, kur net nėra tiek reikalingų specialistų…“

Suprantate, tokios investicijos kuria darbo vietas, bet tiesiogine prasme, nes jie – ne darbuotojus įdarbina.

Juk darbuotojas – tai tik didelės gamybinės sąnaudos pinigais ir galvos skausmas dėl visokių įstatymo reikalavimų užtikrinti socialines teises, darbo saugą, darbo sąlygas, poilsio ir atostogų režimą, ir t.t.

Toks “gamybinių investicijų“ mąstymas Lietuvoje išties jau yra tipinis, absoliučiai pagal kitus, paralelinio pasaulio parametrus ir kriterijus, visiškai kitaip skaičiuojantis investicinę grąžą ir atsipirkimo laikotarpius.

Ir aš, tiesą sakant, manau, kad tokios dar tik daromos investicijos jau yra atsipirkę dėl neigiamų kredito palūkanų dar brėžinių stadijoje, o po to tik nurašomos joms materializuotis reikiamos sąnaudos, jas perskirstant kaip uždirbamas jau pajamas jų artimiems rangovams, kurie iš esmės yra tokio verslo ir tokių investicijų įsisavinimo bei nusavinimo “verslo“ partneriais.

O juk anksčiau dėl tokio visiškai logiško ir finansiškai akivaizdžiai paaiškinamo nenoro investuoti ne tik plynėse, bet dar ir pačiuose rajonuose, tai tų rajonų merai išties bėdavojęsi, kad netgi jų sugundyti rimtesni investuotojai tiesiog pokalbyje išklausydavę, šyptelėdavę į tokius jų kvietimus ir taip mandagiai pasiūlydavę šiems išsiplauti galvas bei nebesvaigti su savo nesąmonėmis – nei finansiškai atsiperka, nei darbuotojų jau yra.

Tad visos investicijos vis apeidavę rajonus, o tų savivaldos ir vėl guosdavęsi viešumoje, kad gal pasisektų rajonams geriau, jei vis tik tas prišikaliotas kiekiu savivaldybes pavyktų ne dar labiau susmulkinti, bet pagaliau teritorijas, apjungsiančias didesnius kiekius dar pasilikusių gyventojų, sustambinti. Ir gal jau išvis atsirastų bendra nacionalinė investicijų pritraukimo į regionus strategija, kuri būtų parašyta ne stalčiui, ir kuri nebūtų tik apie eurofondų iščiulpimą bei įsisavinimą į kokios nors “infrastruktūros plėtrą“, praminus šį procesą tiesiog rajonų trinkelizacija, kuo tai išties ir yra.

Tad gal būtų ir suprantama, kodėl per keletą dešimtmečių joks stambus verslas iš esmės net neivestavo į regionus, net jei retkarčiais pasitaikydavę ten verslių merų, kurie nuoširdžiai stengdavęsi pritraukti į savo rajonus investicijas, o ne išvaikyti sau ir savo chebrytei tik trukdančius visus dar esamus ar norinčius ateiti konkurentus.

* * *

Merų algos investicijomis neužsidirba

Šiaip juk jokio mero alga net nepriklauso nuo to, kaip sugebamas suvesti savivaldybės biudžetas, ar kiek jis pritraukęs investicijų ir sudaręs galimybių savo rajone verslui kurti darbo vietas, kurios generuotų savivaldybės biudžeto pajamas – nors kai kurių rajonų merų algos yra gerokai didesnės ir už sostinės mero algą.

O mero alga priklauso tik nuo to, kiek jo socialinės tarnybos sutaupė (nes juk reikia savivaldybėje iš kažko premijas už gerą darbą išsimokėti?) tiems savo rajono “pašalpiniams“ nebeduotų lėšų – čia dar įskaičiuokite ir tokį sutaupymą lėšų viešųjų erdvių tvarkytojams, nes visada seniūnams galima pasiųsti iš Užimtumo Tarnybos dykai “tinginių“ atidirbimui, užuot tas esamas darbo vietas legalizavus (na, bet juk tada gi teks tiems darbuotojams ir algą išmokėti, ir mokesčius nuo algos sumokėti – neapsimoka jų įdarbinti!).

Ir, svarbiausia, kiek po to jo rajono taryboje jam palankių narių pritaria šio ir visos jo administracijos algų bei “susijusių išlaidų“ pakėlimui (kaip tarnybinis automobilis su degalais asmeniniam naudojimui), nes jei jis dar ir turi kokių gabumų, tai svarbiausias – dar daugiau dotacijų savivaldybei išsilupti iš sostinės biudžeto, kadangi ir taip Lietuvoje 4 savivaldybės išlaiko likusias 56, ir nepanašu, kad ši situacija nors vienai partijai kažkaip rūpėtų, kol koks nors šlubas vokietYs su lazda iš ES per kuprą neduos už tokį mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą.

O juk pastaruoju metu, merams visiškai dėl to net nesistengus, bet labai išties padaugėjo tokių gamyklų statybų rajonų plynėse iš esmės “niekur“, ir nemažai šių gamyklų netgi dirbs po to eksportui, kas pas mus a priori laikoma merkantiliškai versle, kad ir ką juo vadintumėte, didesniojo visuotinio gėrio forma.

Galima dėl to juk ir mums visiems dabar pasidžiaugti, tiesa?

Galima.

Bet nors ir ciniškas, tačiau smalsus mano protas vis tiek ieško priežasčių, o tai kas šitą ekonominį stebuklą, galintį iššaukti pradžią naujai religijai, kaip nuo nekalto prasidėjimo, dabar taip išties paskatino?

Nes tikėti į Jėzų man pakanka, o čia labai dar norisi suprasti logiką.

Aš tikrai nemanau, kad merų algos pakilo jau tiek, kad galėtume merus legionierius profesionalus iš užsienio šiam investicijų prišaukimo į mirštančią provinciją darbui importuoti, o ir tiesioginiais rinkimais, abejoju, kad sąmoningi savivaldybių rinkėjai staigai kone visur taip netikėtai dabar masiškai subėgo ir išsirinko sau tokius merus, kurie už tą algą dabar pradėjo masiškai pritraukti tas investicijas.

Maniškis rajono meras tai išvis net ne savo rajone, bet sostinėje gyvena, ir, panašu, tai per Lietuvą jau ir nebėra jokia išimtimi (jei tolokai kasdien merui privažinėti, tai bent jau tų rajonų merų žmonos ir vaikai gyvena ne rajonuose, ir yra aplankomi savaitgaliais). Tai negi manote, kad tokiems “vilniečiams“ ar “kauniečiams“ jų valdomi rajonai rūpi labiau, nei kažkokiems provincijų čiabuviams, ir taip jie iš tų didmiesčių kažkaip turi ypatingų savybių, kurios padeda dabar tas investicijas pritraukti, nes vietiniai iš prigimties yra tik lėtapėdžiai ir, sakykime taip, turintys “raidos sutrikimų“ bei “mokymosi sunkumų“?

Tiesa, vis dar neaišku, kodėl taip pritraukia, jei jau pritraukia, tas gamybines investicijas kurtis ne apleistų pramoninių zonų su visais reikiamais įvadais vietoje, bet tuščiame plyname lauke.

* * *

Tradicinė pašalpa užsienio verslui lietuvio sąskaita

Aš suprantu, kad dar per praeitą sunkmetį prie premjero Andriaus Kubiliaus jo vyriausybė labai stengėsi apsunkinti tautiečių įmonėms veiklos sąlygas, suteikdami užsienio investicijoms atlaidus nuo mokesčių, ar netgi iš jūsų atimtais pinigais tuos dotuodami (dėl ko visokie barklajiniai skambučių centrai ir išsikraustė, kai nebeliko jiems tos pašalpos).

Tada aš irgi turėjau didmeninės prekybos įmonę ir mielai būčiau pasidžiaugęs, jei ir man, kaip vietos ir gana naujam verslui, kuris potencialiai turėjo galimybę sukurti papildomų darbo vietų (juk tada aš pats dirbau viskuo: ne tik direktoriumi, bet ir visokių veiklų vadybininku, ir merčendaizeriu, ir kroviku, ir vairuotoju, ir marketingistu, ir apskaitininku, ir t.t.), taip būtų lygiai taip pat suteikę tokią paramą – ne tik atleidę nuo visokių pelno ir bent iš dalies GPM mokesčių, tačiau apmokėję, jei nei biuro nuomos, kaip Barclays, tai bent dalį sandėlio nuomos kainos.

Tačiau net ir PVMą aš gi privalėjau kas mėnesį sumokėti pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, o ne pagal faktiškai jau gautas lėšas, kai mano pagrindinė pirkėja, kuri “apie viską ir už jus dar pagalvojusi“, pradėdavusi atsiskaitinėti už pirmą partiją tik… po keturių mėnesių!

Jokios dabar besigiriančios dalinamomis paramomis verslui tos naujųjų prisisiurbusių prie savo valdžiukės kostiumuotųjų funkcionierių šušaros iš visokių invegų jokių man faktoringo paslaugų nesuteikė, ir jokių apyvartinių lėšų tam keturių mėnesių tarpui nei skolino, nei šiaip siūlė.

Ir netgi komerciniame banke, kuriame prie tokios iš Europos finansinės paramos verslui dirbo mano grupiokė (sic!), tai šitas mano visas verslas nebuvo nei jiems įdomus pagal tuos jiems primestus lėšų paskirstymo kriterijus, nei patiems dar ir pagal jų kreditavimo programas pakankamai jau didelis, kad pradėtų su manimi išvis terliotis – na, nebent kaip Bardo aprašytas žydas Šeilokas būtų svarą mano kūno mėsos užstatu išsipjovęs, bet ką taip iš manęs išsipjausi, kai tas mano kūno masės indeksas iki šiol yra idealus (o kitų organų, atsiprašau, bet ir man pačiam dar reikia!).

Tad manęs, žinote, pernai tikrai neįžeidė tiesmukai tam mento proteliui, nes jis pats niekada versle nedirbęs (tik ir dabartinė vyriausybės vadovė, kaip ir jos pirmtakai, deja, yra lygiai tokie patys šiuo požiūriu glušiai), tam verslui drėbtelėjęs per pirmąjį dar valstiečių įvestąjį karantiną premjeras Saulius Skvernelis, kad jei mėnesį pakentėti verslas negali, kol gaus jau tą pažadėtą dotaciją, tai gal su tokiu verslu ne viskas tvarkoje.

Ir ne todėl, kad aš pernai nei jau turėjau kokį nuosavą, nei dar tuomet versle dirbau (kad ir dabartiniame rusams nelabai dirbu pagal tai, kam buvau kalbintas). Bet kad man dar anuomet, kaip verslui, tekę tų pajamų laukti, kaip minėjau, keturiskart ilgiau, ir jokia VMI ar Sodra jokių mokesčių prievolių man nesiteikė atidėti, net jei mano pirkėjai prekes iš manęs jau buvo gavę, jas dar ir pardavę, bet jokių už tai pinigų dar man nepervedę.

Aš išvis nuo to laiko turi nuostatą, kad jei neturi savo verslui pinigų, tai nėra ko tuo verslininku išvis ir apsimetinėti, ir dar papildysiu: iždo pinigėlių iščiulpimas per visokius projektėlius irgi nėra joks verslas.

* * *

Pašalpinis verslas investuoja

  • Tad manau, kad, visų pirma, tas plyno lauko investicijų pritraukimas susijęs su jau nusistovėjusia tokio pašalpinio verslo sistema, kurią jau ir aptarnauja visokius reikiamus, klaidingai vadinamų “valstybiniais“, o išties – jūsų, pinigų iščiulpimui projektėlius rašančių ir asmeninį priėjimą prie skirstytojų turinčių kostiumuotų parazitų legionas.

Tiesą sakant, jau netgi smulkiam verslui visiškai įteisinta tvarka dar iki šios valdžios buvo galima gauti per Užimtumo Tarnybą savo veiklos pradžiai ne tik apmokėtus kvalifikacijos keitimo profesinius kursus, bet ir nedidelius pradinius kapitalus – tarkime, atidaryti kokią kirpyklą ar garažinį autoservisiuką.

Tik lieka dabar neaišku, kaip toliau bus su šiuo skatinimu pinigais va tokių amatų (sakau amatų, o ne “versliukų“, nes pats sau dirbantis “verslininkas“ nėra verslininkas, nors verslininkas, sakote, ir dirba visada gi tik sau, bet tai irgi neteisa, nes jis dirba ne sau, o tik klientui, tačiau apie sąvokas – kitąkart).

Sakau, kad neaišku, kaip su tuo SVV (smulkaus ir vidutinio verslo) rėmimu bus, nes, irgi taip remiantis, atsiprašant čia už tautologiją, bet dar ano sunkmečio patirtimi, tai šioji premjerė turi anų laikų diržų veržimosi ir ekonomikos prismauginėjimo praktiką kaip buvusi tuomet finansų ministere.

O ir dabartinė ekonomikos rūsio tiktokerša savo garbanota peroksido galvele truputį kitais, ir jai gerokai svarbesniais, nei jūsų nuobodžioji ekonomika bei kažkoks smulkusis (fi!) verslas, reikaliukais užimta, nekalbant apie tai, kad dar jai reikia ir laisvėnų partijai pavadovauti, ir dar kažkaip ją išrinkusius čikenfektorius gi paatstovauti (primenu pamiršusiems ir užsimiršusiai).

Tačiau stambusis kapitalas, kuris prafinansavo visas šitas trijų blondinių, neskaitant rankinuko nešiotojo, dūzges per praeitą rinkiminį atrakcioną, kuriame jūs irgi sudalyvavote, nors “ir vėl neturėjote už ką balsuoti“, tai tikrai liks ir toliau dosniai to, ką klaidingai vadinate valstybe, remiamas… jūsų pinigais, aišku.

* * *

Neigiamų palūkanų teigiamos paskatos plynės investicijoms

  • Antra, aišku, akivaizdu, ką sakiau ir kalbėdamas apie neigiamas palūkanas, kad tokias anksčiau neatsiperkančias investicijas, tai dabar jau lemia ir gerokai atpigę kreditiniai ištekliai – faktiškai, mes juk gyvename neigiamų palūkanų laikmetyje, o investicinis nekilnojamas turtas sparčiai brangsta.

Kas finansiniame balanse absurdiškai, bet tik tradiciniu supratimu, dar reiškia, kad pastatas pabrangsta gerokai labiau iki statybos pabaigos savo verte, tačiau kreditas dengti šio pastato pastatymui dar ir sumažėja. Taip, pasikartosiu: kredito bazinės palūkanos taigi jau neigiamos, grąžinti reikia mažiau, nei skolinaisi, o būsto, kuris tempia ir kitas NT rūšis, savo kainų indekse vertėje vien per pastaruosius penkerius metus išaugo virš 40 procentų!

Jūs irgi statytumėte belenką ir belenkur, jei tik turėtumėte priėjimą prie tokių išteklių, tiesa? Nes juk – iškart apsimoka!

Netgi pirmiau pastatytumėte ką nors “vertingo“, o po to jau galvotumėte, ką toliau su tuo turtu veikti – parduoti ar panaudoti. “Nekilnojamas turtas gi valgyti neprašo“, kaip sako tūlas lietuvis rentininkas.

O jei dar per ausis valdininkams pavažinėjus apie “darbo vietų kūrimą“, “plyno laiko investicijas“, “ekonomikos skatinimą bei inovacijas“ (ir t.p. ką tokiais atvejais jiems ten pripezama), tai tie net apsisnargliotų iš laimės ir jūsų pinigus tokiems didiesiems kombinatoriams, atsiprašau, investuotojams mielai atiduotų!

Juk žmonės, o valdžia tėra savo rinkėjų atspindys, telefoniniams sukčiams net savo santaupas sugeba atiduoti, o čia išvis – ir chebra rimtesnė, ir tie pinigai net ne jų nuosavi, bet kažkokie “valstybiniai“ (t.y. “niekieno“).

* * * 

Merkantiliškai patraukli europizuota periferija

  • Trečia priežastis akivaizdi, kai tokias plyno lauko investicijas juk daro ir užsienio kapitalo įmonės.

Kurios, kaip minėjau, dar paprastai išsidera ir išskirtinius bei geresnius už vietiniams, ypač SVV, teikiamus visokių “verslo pašalpų“ paketus, kai už tokių užsienio investicijų pritraukimą atsakingi ministerijų ir prie jų prikurtų už jūsų pinigus “verslių lietuvų“ VšĮ bei panašių nevyriausybinių “forumų“, institutų ir organizacijų valdininkai ne tik ant kelių puola, nagais klešnes mitriai plėšdami bei gosliai dantimis antukus atseginėdami, bet dar ir tiesiog savo kelnes mikliai maunasi (ar tiksliau, pasikaišo savo sijonų padurkus, nes paprastai tokiuose darbuose įdarbintos būna moterys).

Tam, kad tik nukonkuruotų kitas šalis, darančias lygiai tą patį, ir taip, primenu, už jūsų pinigus tą Lietuvą, kaip patraukliausią regioną, įsiūlydami jiems kaip jų pigios gamybos, kurią jūs jiems gi ir atpiginate ne vien tik tiesiogine darbo jėgos kaina, bet būtent visų bendrų būsimų investicijų ir paskesnių gamybos sąnaudų sumažinimu per tas papildomas išmokas jiems iš jūsų atimtais jų “investicijų rėmimui“ pinigais.

Kitaip tariant, jų verslo sąnaudos – mums, o pelnai – jiems.

O ir kodėl užsienio bendrovėms tuomet neinvestuoti netgi be pigių kreditų ir visų jų rūpesčių apmokėjimo čiabuvių sąskaita?

Cinikas manyje sako, kad nučiulpinėti, jūs kostiumuotos “investicijų pritraukimo“ panelės, tiems užsienio investuotojams net iš esmės nebūtina!

Tiesa, tai taip pat reiškia, kad teks kito darbo ieškotis tuomet tik kokio prekybcentrio kasose, bet ir ten nelabai gi priims, nes manikiūras skenuoti prekes ir įmušti į kasą trukdys.

Juk Lietuva, kaip Europos Sąjungos provincija (rašyti žodį “valstybė“ net šiame kontekste ir net būdamas ES federalistu, atsiprašau, bet negaliu prisiversti) užtikrina čia labai žemą ir tikrai palankią investicijoms politinę verslo riziką – gi esame Europos Ekonominės Bendrijos daugiau nei nariai, priklausydami dar ir pačiai ES su visa eurozona bei Šengenu, ir esame šios Europos Bendrosios Rinkos laisvos prekybos, laisvo kapitalo, prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimo sutarčių bei atitinkamų direktyvų ir įstatymų galiojimo ir jų laikymosi priežiūros erdvėje.

Taip, yra vietiniai mokestiniai niuansai, bet jie yra ir kitose visose ES valstybėse, o galutinėje jurisdikcijoje čia viršenybę vis tiek turės bendrosios ES direktyvos, kas gerokai taip ir sumažina bet kokio užsienio verslo galimą politinę riziką – t.y. vietos valdininkas savivaliauti gali tik labai ribotuose savo užimamų pareigų kompetencijų ir laiko rėmuose, o po to jis arba jo viršininkai vis tiek atsiprašinėdamas bučiuoja žiedą.

Maža to, buvimas dar ir NATO nare labai pagerina padefaultu esantį Lietuvos tą nepatrauklų Europos užkampio bei menkai ginkluoto ir patiems gintis nenorinčio, kai net elitas tarnybai kariuomenėje pavyzdžio nerodo, tokio Vakarų Forposto statusą agresyvios Rusijos pašonėje, kuriai šios mūsų teritorijos vakariečių, atsiprašau, bet ir toliau iš įpročio kultūriškai ir istoriškai priskiriamos Rusijos geopolitinei teisei jau ne vienas šimtmetis, kuomet tie mūsų nepriklausomybių laikotarpiai, tik kaip išimtys, šios bendros europiečių ir rusų nuostatos į mus nekeičia.

Bet kuo dažniau bei gausiau mato JAV ar, iš bėdos, kitos NATO valstybės uniformuotus kareivius, laisvalaikiu besišlaistančius be ginklų mūsų miestų gatvėse bei kirkinančius mūsų merginas, tuo ramiau šis vaizdas nuteikia bet kurį užsienio investuotoją, kurį, tikėtina, iš oro uosto ar viešbučio iki derybinių susitikimų net ir atvežė limuzinu be jokios asmens apsaugos.

Ir, svarbiausia – mūsų šalis ne tik tikėjimo lygyje yra išpažinusi neoliberalizmo “religiją“ bei turi netgi savo LLRI “vyskupiją“ (beje, ir su tikru katalikų vyskupu šios įstaigos valdyboje!). Nes mūsų visų vyriausybių nuolat čia vykdoma tik tęstinė neo-merkantilinė ekonominė politika “išvyk aborigeną, atsivežk gastarbaiterį!“

Ir bet koks nepasitenkinimo pyptelėjimas šiuo vidaus darbo rinką griaunančiu, perkamąją galią bei realius uždarbius ir darbuotojų teises mažinančiu, ir emigraciją didinančiu reiškiniu – taip iškart užspardomas visuomeniniu ir visuotiniu “progresyviųjų influencerių“ pasmerkimu ir patyčiomis, bei netgi sulaukia sankcijų valstybiniu lygiu kaip ksenofobiškas ar netgi nacistinis, iškart įjungiant kitu žingsniu net ir antisemitizmą, jei dar nepakankamai būtum iki tol prispardytas.

Tad bet kuri užsienio investicija sulauks netgi plyname lauke ramiai ir valstybiniu lygiu palaikomos bei tiekiamos pigios įvežtinės trečių šalių, ar netgi ir prievartinės vietinės “naujųjų vergų“ darbo jėgos.

Netgi nesvarbu, ką išties sugebėjo ten naujame Darbo Kodekse paliberalizuoti premjeras Algirdas “Prietaisas“ Butkevičius, tačiau aukščiausiu lygiu puikų, atsiprašant už kalambūrą, ekselencinį netgi PR, kad tai yra “labai liberalus ir darbuotojams nepalankus“ įstatymų kratinys, padarė pavyzdingai, tarsi mokyklinė kalikė, jos pačios sau ir jums ekselencija Dalia “Tulpė“ Grybauskaitė.

Saugu. Pigu. Ir dar nučiulps dykai.

Na, kur dar užsienio investuotojas suras geresnių už mus čiabuvių!

Kurie, kaip anais vergų gabenimo laikais, patys ir saviškių Afrikos gilumoje prigaudo, ir iki kranto atgena, ir ten pasaugo, ir į laivą suvaro, ir dar patys tame laivo triume plaukia juos prižiūrėdami, ir, juokingiausia, kad patys po to kartu su visais tame pačiame vergų turguje Naujame Pasaulyje parduodami!

Ar tikrai manote, kad šitam vergų verslui ir masiniam milijonų Afrikos gyventojų priverstiniam perkėlimui katorgai per vandenyną užteko vos saujelės baltų vyrų, nes tie turėjo oksfordiškus išsilavinimus ir parakinius šaunykus?

* * *

Nebereikalinga didmiesčių perteklinė darbo jėga

Ir ne, ekonomikoje, kaip ir versle, jau nekart sakiau, kad nėra tokių matavimo vienetų, kaip “teisingas/neteisingas“, ar iš esmės koks “geras/blogas“.

Todėl jei tik galite pasiskolinti pigiau, nei teks sugrąžinti (kredito defliacija), tai jums ir bus asmeniškai gerai, be abejo, tačiau vis tik blogai bus tam, kas turi dabar kapitalo infliaciją (ne turto, kas balanse yra kitoje, debetinėje, pusėje, bet įsipareigojimų prasme) – balansas ir makroekonomikoje gi turi būti?

Ir aš net nekalbu čia apie tuos atvejus dabar, kas buvo madoje prieš gerą dešimtmetį, kad už parduotus gamyklinius sklypus jau dabar išsiplėtusiame mieste galima pastatyti kitą gamyklą iš naujo ir nuo nulio laukuose, ir dar pinigų liks (jei savivaldybė komunikacijas ir visus reikiamus įvadus už “savo“, atsiprašau – jūsų, pinigus iki ten atves, nes antraip to likučio gali ir pritrūkti).

Juolab, kad ne visi miestai gi taip jau ir plėtėsi.

Pramoniniais buvę Šiauliai dar labiau moraliai ir technologiškai nušiuro. Jiems net pedagoškę uždarė (ją uždarė ir sostinėje), kai neaišku kokio “genijaus“ miestui priskirto ir NATO baze naudojamo Zoknių oro uosto “investicijų“ projektai jau net nebe juoką, o tik apgailėtiną užuojautą kelia. Darbo skelbimų skaičius, žiūrint net ne Užimtumo Tarnybos, bet pagrindiniuose darbo pasiūlos portaluose, šiai dienai, kai rašiau – vos 100 visai apskričiai, kai Vilnius siūlo net 2483, tačiau gyventojais yra tik 5 kartus didesnis.

O štai buvęs imlus darbui, todėl tragiškai dėl darbo vietų masinio dingimo nukentėjęs, dzūkų sostine vadinamas Alytus iš pramoninio patapo, kaip draugas kaunietis pavadino, tokiu išvis “černobyliu“. Dabar šis šeštas pagal dydį miestas net geležinkelio jau nebeturi – išskyrus paliktą atšaką link užkampyje stūksančios Snaigės, kurios vadovai prigrasino šaldytuvų gamyklą išvis uždarysią, jei tik bėgius iš jų atims. Per visą apskritį darbo skelbimų – vos 24 (dvidešimt keturi, iš kurių net 5, arba penktadalis, siūlomų darbų, yra net ne apskrityje, o tame pačiame Vilniuje).

Na, štai kad ir Aukštaitijos sostine esantis bei buvęs vienas esminių Šiaurinio Pramoninio Lanko miestų Panevėžys dabar jau net formaliai iškritęs iš didmiesčių sąrašo, dėl ko didmiestis Lietuvoje jau ne nuo 100 tūkstančių skaičiuojamas. Darbo skelbimų čia 70 (įskaitant ir tuos, kurie išties siūlo darbą vis tiek Vilniuje!) – maždaug 1 darbo skelbimas daugiau nei tūkstančiui miesto gyventojų.

Palyginimui, deja, bet ne ką geriau ir Klaipėdos apskrityje su 319’958 gyventojais ir vos 164 darbo skelbimais jiems, bei netgi pramoniniu ir prekybiniu Lietuvos stuburu esančiame Kaune su šio vos 635 skelbimais.

Taip Kaune yra 289’380 gyventojų mieste ir 562’841, jei skaičiuotume dar ir visoje apskrityje, kai Vilniaus apskrityje yra priskaičiuotas 732’421 gyventojas, tad skirtumas, kai lyginame skelbimus ir gyventojus, gi juk nėra keturiskart didesnis, tiesa? Bet nors verslieji kauniečiai, kurie jiems įprastai gyvena mieste privačių namų rajonuose, dar turi galimybę atsidaryti savo name kokius nors smulkius versliukus ar parduotuvėles, tad dabar jau kone 40’000 Užimtumo Tarnyboje užregistruotų bedarbių šioje apskrityje Laikinojoje Sostinėje revoliucinių nuotaikų niekam ten nesukelia.

O sostinė Vilnius – taip, tikrai darbais plėtėsi, ką ir dabar iš darbo skelbimų neproporcingos gyventojų skaičiui gausos matome, ir gal jau galima išvis panaikinti Vilniaus rajoną, ne tik normalizuojant sostinės gyventojų statistiką, bet jau ir nebebijant, kad tie tuteiši lenkai užgrobs iš lietuvių valdžią savivaldybėje, nes pakankamai ten privažiavę jau “čystokrovnų litofcų“, kaip apie save pasakė buvęs kavianskas komisaras tokia Žemaičio (sic!) pavarde.

Bet ir paminėtasis uostamiestis atvirkščiai sostinei vystėsi, nes pats Klaipėdos rajonas gyventojais plėtėsi tik miesto susitraukimo sąskaita, ir todėl kyla klausimas, kaip tas Klaipėdos miestas dar iki šiol sugeba susibalansuoti savo biudžetą? Net Kaunas jau dėl antrojo karantino pasekmių dabar persižiūri miesto biudžetą, kuriame numatyta net 47 milijonų eurų skylė, kai juk Klaipėdos uostas priklauso ne miestui, bet Vilniui (kitaip tariant, tai ne Klaipėdos uostas, o Vilniaus uostas Klaipėdoje).

Matote, juk visas surenkamas miesto ir uosto darbovietėse GPM iškeliauja pagal darbuotojo ne darbovietę, bet gyvenamąją vietą, tad vis daugiau surenkamo GPM iš darbus teikiančio miesto finale nusavina tik miegojimui skirtas Klaipėdos rajonas, kuris turėtų būti labiau dėkingas (už šiuos darbus ir gaunamas pajamas, o ne nusavinamus pajamų mokesčius, aišku!) net ne Klaipėdos miesto merui su trimitu, bet sostinės valdininkams Susisiekimo ministerijoje Gedimino prospekte.

Ir tai irgi dar viena priežastis, kodėl Kauno miesto meras taip nori miesto sąskaita (pvz., darželiai, mokyklos) parazituojančias rajono bent šešias seniūnijas nusavinti savo Kauno miesto labui iš Kauno rajono savivaldos pavaldumo, kaip savo laiku tą juk intensyviai daręs, nes tam “stogą“ ne vien AMBo asmenyje turėjęs, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas (pvz., Grigiškių popieriaus fabrikas su visais savo GPM pildo sostinės biudžetą, o Lentvaris vis dar verkia, kad jie yra Trakais, ir tie kibininiai nenori paleisti to vienintelio turimo rajone transporto ir pramonės mazgo).

Juolab, tuomet išties iš šalies žiūrint, atrodo absurdiškai, kad visi tie miestai-savivaldos su savo patrauklia ir iki šiol pertekline darbo jėga ir dar neištąsytais buvusiais pramoniniais rajonais, nepritraukia tiesioginių investicijų, kurios atvirkščiai – kažkodėl kuriasi tik plynėse už tų miestų esančiose jau rajonų savivaldybių teritorijose.

* * *

Kai plynių investicijose dirba nebe žmonės

O gal taip didmiesčių merai dabar tikisi, kad į šiuos pramoninius objektus rajonuose būtent jų miestų gyventojai bus pritraukiami, tai savotiškai atsikeršins rajoninėms savivaldybėms, taip palikdami joms pramoninę taršą, tačiau pasiimdami darbuotojų pajamų mokesčius į savo miesto savivaldybių biudžetus?

Tai dar suprasčiau, jei tokios plynuose laukuose daromos investicijos išties būtų miestų pašonėse, kaip Vilniuje Savanoriai link Žemųjų Panerių, Gariūnai ar Kirtimai.

Tačiau dabar iki tų naujų objektų net kokiu Pietiniu Aplinkkeliu nuvažiuoti per spūstis laiko užtrunka ne mažiau, nei nuo paties miesto ribos iki kokio gyvenamojo miesto kvartalo, tai išties tokiai gamyklai ar sandėliui plynėse atsivežti darbuotoją už dviejų ar trijų savivaldybių iš kitos pusės užtruks ne ką ilgiau, nei iš paties lyg ir šalia esančio miesto.

Net jau nebejuokinga, kai darbo skelbimuose rašoma darbo vieta Alytus arba Druskininkai, o išties darbas gi yra gamykloje ar sandėlyje kokiuose Kirtimuose ar Dobrovolėje – pasiskaičiavus, kuomet per karantiną lyg ir visiems yra ribojamas tas judėjimas tarp savivaldybių, žinokite, gaunasi šių plynų laukų darbuotojams kasdien kirsti iš šių dviejų miestų savivaldybių po kokias 3-4 savivaldybių ribas: Varėnos, Trakų, Vilniaus rajono ir tuomet jau tik Vilniaus miesto.

Aš taip suprantu, kad šitai valdžiai išties svarbus rūpestis žmogumi – jo gyvybe ir sveikata, ir kad tas neužsikrėstų mirtinu virusu, ypač keliaudamas ne savo savivaldybės ribose.

Bet čia raktinis žodis – rūpestis žmogumi. O šitie biorobotukai – akivaizdu, net jau nebėra jokie žmonės.

Beje, į tokius darbus prie konvejerių šiuos vargetas, kurių dauguma įdarbinti net ne tiesiogiai tose gamyklose, bet “darbuotojų nuomos“ agentūrose, kurių paslaugomis mielai naudojasi masiniai darbdaviai, išvengdami taip darbuotojams priklausyčiančių įstatymais darbo ir socialinių teisių, deramų apmokėjimų už pilną darbo savaitę ir viršvalandžius pusantriniu tarifu, tai juk irgi nuveža (kai jūs daugiau dviejų namų ūkių negalite vienu transportu važiuoti!) gi toks “nemokamas“ (tik versle nieko nemokamo nebūna!) pakeliui susirenkantis ne vieną tokį “namų ūkį“ transportas taip per pusantros ar dvi valandas vien į vieną pusę, kur tie dirba vos už minimalią algą po 12 valandų pamainas, įskaitant naktis ir savaitgalius.

Kol jūs klykaujate, kodėl kažkoks virusinis “žudikas“ eina sau tuščia gatve nosį virš kaukės iškišęs, o savo tėvų negalite dar nuo pernai aplankyti, ir ševeliūra šaukiasi kirpėjos žirklių, tai va policija šiuo atveju tokio transporto tikrai nei stabdo, nei atgal apgręžia, nors toje mikrūškėje kratosi, kaip sakiau, ne vienas toks skirtingo šeimos ūkio atstovas.

Kaip, beje, netrukdoma, kuo pats įsitikinau, patingėjęs sniege užkastą automobilį atsikasinėti ir nuėjęs į traukinį, irgi visokiems “varguoliams“ vykti iš savo “kaimų“ tarpmiestiniais autobusais bei traukiniais – tas karantinas yra tik tiems ratuotiems išponėjusiems, kurie iš sodybų į miestą važiuotų.

Ir jei vadovautis ta logika, kad runkeliai už šitą profesionalesnių už profesionalus valdžią nebalsavo, o balsavo tik visokie prakutėliai, tai tikrai sukelia nevalingą juoką, kaip valdžia savo rinkėją teisėse apribojo, o tie tarpusavyje riejasi net iki apsitriedimo, kaip dar čia griežčiau jiems užsikarantinuoti!

Nes koronavirusas, žinia, toks labai išmanus į Lietuvą yra papuolęs: “negriebia“ prekybcentriuose, logistikos sandėliuose bei gamyklose. Ir “nesuserga“ ir visi ten dirbantys bei jūsų nematomi bei nenorimi pastebėti biorobotukai, aišku, nes jei susirgtų, tai ir taip ne nuo koronos, bet badu pastiptų, nes nemoka per tiktokus prisibelsti dėmesio prie savo ministerių, kad tos iš rūsio dėmesį į žmones, liekančius be pajamų, ir jų realias problemas, jau atkreiptų.

Todėl gal ir keista, kad išvis taip nutiko, bet gal ir nenuostabu dabar, kad savo vergiškomis darbo sąlygomis pagarsėjusios Lelijos siuvyklos cechas Šeduvoje, kurios vadovė už tai gavo iš ponios prezidentės Trepsės ordiną kaip “socialiai atsakingas dardavys“ (sic!), pagaliau prisiprašė net patikros su policijos pagalba, kuomet 7 iš 30 užsikrėtusių darbuotojų ir toliau į darbą buvo priversti eiti, o ne karantinuotis, kai ir patys cecho vadovai net nesivargino už karantiną atsakingoms institucijoms teikti privalomą informaciją.

Būtų plynėse cechą pasistatę, darbuotojus iš nuomos agentūrų prie konvejerio pristatę – niekas nei nepyptelėtų!

* * *

Nušauti kaip brisių už tvartuko?

Nes kai tokie naujoviški vergai sunkiai suserga, ar, neduoktudie, numiršta… na, tuomet toji agentūra juos tiesiog iš savo nuomos sąrašo išbraukia.

Nėra žmogaus – nėra ir problemos. Kaip ir iš numirusio jau naudos irgi jokios neišsunksi.

O kada čia tas žmogus šitoje šalyje kuriai nors valdžiai ar partijai rūpėjo? Sprendžiant iš lietuviškų pasakų ir tautosakos, tai čia nuo seno visokios sigutės bei elenytės Lietuvoje nerūpėjo ir gerokai anksčiau, tad – atsipalaiduokite ir pasileiskite tiktoką, kur 10-15 sekundžių yra visiškai pakankamai ir gal net per ilgas laiko tarpas rimtai dėmesiui sukaupti.

Nes nei mes turime savo dabar rašytojų, kaip Charles Dickens ar Upton Sinclair, nei kas dabar dar skaitytų jų tuos socialius romanus, kaip A Christmas Carol bei The Jungle, išties prieš daugiau nei šimtmetį sukrėtusius to meto britų ir amerikiečių visuomenes dėl išnaudojamų darbuotojų, kuriuos jūs tevadinate tiesiog tik runkeliais, padėties.

Juk laiko tam nėra, ir jokių lajkų feisbukuose už tai negausi. O dar ir pozityvo norisi!

Kur jūsų ranko-ooooos! Kur jūsų lajkai-iiiii! Jėėėėėė!

Tad ir pasidžiaukite tomis vis gausėjančiomis plyno lauko investicijomis, kurioms į tas jų išties plynes be žmonių, bet juk vis tiek prigaudys, kaip naujoviškų vergų, paverstų biorobotukais, visos rajoninės savivaldybių Užimtumo Tarnybos, o tokie darbdaviai taip irgi merkantiliškai apmokės tik šių formalų nuomos abonentinį mokestį, perkeldami visas sąnaudas, ir to privataus verslo finansines, ir jo pasekmių socialines, tik tam, ką klaidingai vadinate valstybe.

Perkels jums apmokėti, nors tuo pačiu metu klykausite su didžiausia neapykanta, kad nėra čia ko iš jūsų mokesčių išlaikyti tas “pašalpines uteles“, nes reikia juos visus, palikus tik minimaliai šlavėjų seniūnams lažą eiti, jau sušaudyti kaip brisius už tvartuko, o kadangi registruotų darbo vietų dabar yra maždaug santykiu 1 vieta jau 6 bedarbiams, tai penkių perteklinių, jei nepabėgs dar patys iš Lietuvos, galutinis sunaikinimas, matyt, prašosi ir Galutinio Sprendimo?

Nes jei tokie darbdaviai plynėse gali irgi nemokėti pilnai tokios algos, už kurią tikrai patys darbuotojai mielai net ir iš tolimiausio užkampio atvažiuotų jau dirbti, tai kodėl visi tie darbdaviai, mūsų visų “geradariai“, dabar turi paklusti ir laisvos rinkos dėsniams bei nepasinaudoti esama, kaip ir jums irgi juk priimtina, tokia “verslo“ aplinka?

Aš kažkada irgi naiviai taip maniau, kad tai, ką klaidingai vadinate valstybe, turėtų būti arbitru toje jūsų vadinamoje valstybėje, kad tokios toksiškos tautiečių (kaip ir imigrantų, beje) išnaudojimui aplinkos Lietuvoje pagaliau jau 21-mame amžiuje nebeliktų.

Bet tai koks aš tik negatyvą skleidžiantis ir toks piktybiškas sutvėrimas, kad nenoriu, matote, va tokių plyno lauko ir panašių investicijų, ir kad šitoje valstybėje atsirastų pagaliau valstybė, o ne privatizuota valdžia, nuolat tik vagianti jūsų pinigus, nors tai jūs šventai tikite, kad ne jūs šitą visą jų atrakcioną apmokate.

Kol visa ta jūsų visų neapykanta mažiau galimybių (nes talentu ir gabumais aš netikiu) turinčiam tautiečiui iš provincijos; kai tas jūsų šykštumas sumokėti pilną kainą kad ir tuo taksistu dirbančiam tik priešokio ekonomikos beteisiam į lizingines skolas bei įsipareigojimus įveltam “pavežėjui“ ar primokėti dosniais arbatpinigiais kurjeriui išvežiotojui bei aplink jus šokinėjančiam kavinių presonalui; ir kai tas jūsų godumas svetimų pinigų, kuriuos jūs manipuliacijomis, ką laikote profesiniais gabumais ar profesiniais ryšiais, ypač čiulpdami iš to, ką vadinate klaidingai valstybe, ar iš tų, kas iš jos jau iščiulpę, ir ką vadinate visiškai ne korupcija bei nepotizmu; ir kai tas jūsų begalinis pavydas, kad kaimynas, kurį kažkoks nukryžiuotas žydas prisakęs prieš kone 2000 metų mylėti kaip patį save, bei tas jūsų taip niekinamas bendrapilietis taip netyčia (!) galėtų palypėti arčiau jūsų socialiniu laipteliu…

– taip tik visada šią ydingą, išsunkiančią ir, nuliūdinsiu, jūsų taip pat galinčią neaplenkti, sistemą skatina ir palaiko gerokai tvirčiau, nei visas tas tik tąsomais pagal savo pireinamas užgaidas įstatymais ir nubukintos teisėsaugos palaikomas mirusios respublikos™ simukliaras, kuo, kaip moko istorija (kuri tik moko, kad iš jos niekas nieko nesimoko), bet Lietuvoje įsitikino visi valdininkai, funkcionieriai, ir kitokie ponai prakutėliai ir dar 1940-aisiais.

Jokios tuštučio ekselencijaus pavapėtos jo patarėjų vizijose gerovės valstybės čia nebereikia – sau tą gerovės valstybę jūsų visų sąskaita valdininkija ir funkcionieriai jau senokai yra susikūrę, kai jų kotletiniai propagandistai, išlaikomi jūsų pinigais, dar jums nepamiršta papostringauti apie orvelišką gyvulių ūkį, nors jame seniai yra tapę tik “lygesniais gyvuliais“.

Guoskitės mintimi, kad jums šitose plynėse ir be tų investicijų jau pasisekė geriau, nes juk galite irgi prie tos gerovės prisišlieti. Prie tvartuko sienojų, stovint basnirčia šiltame mėšle, bet juk – šilčiau, tiesa?

Na, kad būtumėte tos gerovės ne jums dalimi, tai aš, prisipažinsiu, vis tik abejoju (atsiprašau!), nes šie “elitiniai“ – tai jai jau tikrai mano tinklaraščio neskaito, nes ne jų tai tema. Jūs irgi to, šiukštu, neprisipažinkite!

Tai kur tie lyg ir valdę, bet paaiškėję esantys tik apsišaukėliais, tie “socdemai“ su “krikdemais“, kai jų seniai čia reikia?

A-ūūū?!…

Balsas tyruose. Arba plyname lauke.

Investuotas, panašu, irgi tuščiai.