Gal vertėtų dabar jau aptarti pirmąjį šios Vyriausybės pateiktą ateinančių metų valstybės biudžeto projektą (šiuos valdymo metus vis tik pildė pirmtakių palikimą, todėl “nesiskaitė“), bet jame, užmetęs akį, išties jokių esminių pokyčių po pokyčių ©, anot inovacinio barškučio iš tiktokinio rūsio, nepamačiau, nepaisant kai kurių išimčių, kurios vėstančio oro šį ekonominio rudens sezoną nedaro, tad ir propagandonų krykštavimo sukeltų dūzgių aptarimą aš galiu ramiai sau atidėti kitam kartui.

Vis tik man į akis krito vienas mano jau irgi paminėtas anksčiau faktas, kurį pastiprino tolimesnės diskusijos apie skurdą ir pajamas.

* * *

Nežinau, perfrazuodamas šmaikštuolį John Maynard Keynes apie jo pastabą dėl periodų trukmės ekonomikoje, kada čia išties buvo tas “anksčiau“, tačiau anksčiau, jei nenorėjai skursti, tai tiesiog susirasdavai darbą, jei reikia – tai ir papildomą prie etatinio (nuo tų laikų turime tokį žodį chaltūrkė), ir tuos trūkstamus pinigus taip užsidirbdavai.

Netgi planinėje sovietų ekonomikoje prie visuotinio užimtumo (sic!) to darbo vis tiek atsirasdavę, tad labai daug studentaujančių po paskaitų, ar dar ir moksleivių per atostogas, taip kažkur laikinai vis įsidarbindavę, kad, kaip dabar pasakytume, “pasiektų savo finansinių tikslų ir išpildytų savo svajones“. Ir net disertacijas rašę būsimos žinomos ekonomistės padirbėdavę valytojomis, ar būsimi žinomi aktoriai be maivymosi ir sceninės svarbos arba rašytojai, iki tapdavę Rašytojų Sąjungos revizoriais, kraudavę vagonus.

O ir labai buvo iki to Lūžio prie Baltijos™ šitoje “mažoje agrarinėje šalelėje“ įprasta dar vaikystėje kokiame rajono kolūkyje nurinkti akmenis pavasarį, krauti vasaromis šieno kitkas, ar surankioti bulves rudenį – ir taip būdavo užsidirbama prie sutaupomų mamos duodamų kišenpinigių kokiam kasetiniam magnetofonui, Šiaulių ar Minsko gamybos dviračiui ar gal netikriems Vilkaviškio siuvimo fabriko džinsams, juolab, kad į tuos bulviakasius ir taip masiškai visus vežiodavę privaloma tvarka vietoje atšaukiamų pamokų, o to meto “gimnazistai“ dar ir paskutinėse klasėse, išskyrus tik abiturientus, kuriems jau buvo egzaminai, vykdavę į darbo ir poilsio stovyklas.

Ne, mileniukai, dirbti nepilnamečiams tik dabar Lietuvoje pagal darbo įstatymus ir kodeksus išties jau faktiškai uždrausta, o ir mokyklas baigiate nebrandžiais pilnamečiais be jokio darbo stažo (nors tuoj jūsų glušės laisvūnės įteisins teisę būti išrinktiems į Seimą!), ir ne apie pramiegamose istorijos pamokose viena ausimi girdėtą katorgą ar konclagerius, kaip jums tai nuoširdžiai atrodo.

Bet kaip šitame laže (ne vieną vasarą aš irgi buvau po mėnesiuką taip savanoriškai parsidavęs, kaip tuomet visiems buvo įprasta) “nukentėjęs nuo sovietų valdžios represijų“ (vienoje iš dvejų tokių stovyklų buvau netgi ir “komisaru“ – taip vadinosi seniūnas ant visos tos hormonų audrų kamuojamų moksleivių šaikos, tad kaip aš su kibiru vandens laukais vijausi jaunutę anglistę stažuotoją, tai jau kitos istorijos subjektas ir objektas…), tai labai nuoširdžiai aš pritariu Anties dainai “Buržujus“: už sugriautus kolhozus, tai “dėkoju Landsbergiui, tebūna jam dangus!“

* * *

Supranta, kad tokiose sąlygose užaugusiai ne tik vyresnei už mane, bet ir mano kartai dažnai yra nesuprantama, iš kur tas dabar skurdas, kai darbo pasiūlymų gi – tūkstančiai!

Na, kad tie darbo skelbimai absoliučioje masėje yra feikiniai, tai labai greitai dašunta ir tam, kuriam staiga prireikia per tuos skelbimus sau darbą susirasti. Bet čia ne apie tuos darbo skelbimus rašysiu, nors iš jų rašitojjų™ tyčiotis yra žemai kabančių vaisų raškymas, ką aš kartais pramogos dėlei vis čia padarau.

Mane neramina iš to padaromos neteisingos išvados, kurios po to tiesiog primygtinai su didžiule neapykanta brukamos šiai godžiai, šykščiai ir pavydžiai tautai į jos persuktą snukį – kad ir apie jų gerbūvį kramsnojančių “pašalpinių“ legionus, kurie taip, suprask, žlugdo šios šalies ekonomiką, tarsi kai jie tas pašalpas gauna (bedarbių pašalpų nebeliko dar anos krizės metu prie A. Kubiliaus II-ojo vyriausybės), taip va tuos iš jūsų atimtus pinigus kažkur slojke užsimarinavę po matracu pasikiša, kad supūtų.

Absoliuti diduma socialinės paramos pinigų forma taigi net nepasiekia tų socialiai remtinų gavėjų: išskyrus pensininkus ir jiems išmokamas senatvės pašalpas, vadinamas “pensijomis“, faktiškai dalies jų, kaip ir kitų jaunesnių likusių, vardu tuos pinigus iškart pasisavina kokie nors vietiniai prichvatizuoti šilumos tinklai, arba šių maistpinigiai iškart taip patenka į banko sąskaitas tuos “viešuosius pirkimus“ laimėjusioms maitinimo įstaigoms bei maisto parduotuvėms, taip vietoje išmokų tuos “maisto talonus“ atiduodant kruopomis.

Iš esmės, mūsų socialinės paramos sistemoje vyrauja toks graikiško praskolinimo modelis, prieš kurį kovojęs ir finansų ministras Yanis Varoufakis, ir kurį todėl pasistengė Troika patraukti, nes juk ES vokiečių pensininkams reikia mokėti jų pensijas, o skolas už jų mokėjimą užkarti ant paikų graikų (jei manote, kad jūs taip jau artimoje ateityje būsite tais “vokiečiais“, o ne “graikais“, tai manykite iš naujo).

Maža to, vietos seniūnai dar išnaudoja prievartinį tokių bėdžių darbą, užuot savivaldybėms šiuos išties įdarbimus (oi, bet tada teks mokėti pajamų mokesčius ir dar jau nebe “pašalpiniui“, o darbuotojui kaupsis darbo stažas, reikalingas po to pensijai gauti – “negalima“ taip!), o jūs esate nuolat užpjudomi prieš visokius “pašalpinius“, nes dar romėnų pasakyta: divide et impera (lot. skaldyk ir valdyk).

Ir ypač gerai valdyti čia “sekasi“ tautiniams “konservatoriams“, ciniškai besivadinantiems krikščionimis (sic!) demokratais (čia kai triskart pasitvirtini savo šaikos vadovą be rinkimų, o valdžioje sieki panaikinti visus tiesioginius rinkimus valstybėje?), kurie iš tos pataloginės neapykantos savo tautai gatavi ir lazdą iš ubago atimti.

O kairiūkščiai čia ko dabar patenkinti kikena?

Gi tais Linksmaisiais 90-aisiais iš mūsų nacionalinius aktyvus pasivogę ir dabar jau zombių partija tapę menami socdemai tą pačią ubago lazdos atiminėjimo politiką vykdę gerokai subtiliau, mikliai manipuliuodami socialine politika tarsi patyręs antpirštininkas stoties prieigose, maustantis eilinį atvykėlį į didmiestį provincialą lochą, nes tie emigracijos ir skurdo bei socialinės atskirties rodikliai ir prie jų augo nei kiek ne prasčiau, kad ir ką jų blinkės tada ar dabar sysintų mums į akis savo blėnyse.

Tai gal vis tik jums patarsiu nepasiduoti propagandai ir nesileisti užpjudomam prieš silpnesnį socialiai, net jei tą žmogišką empatiją jums yra išoperavę dar gariūniniame dešimtmetyje, papildant taip godžios, šykščios ir pavydžios tautos gretas šiame jos va tokio moralinio pobūdžio (amoralaus – tiktų tiksliau) establišmente.

* * *

Kaip žinote, man teko provincijoje padirbėti anglų kalbos mokytoju tris semestrus, ir pasakysiu, kad visų pirma reikia gelbėti mūsų vaikus, jei išvis dar norime turėti kažkokią ateitį šioje šalyje ir šiai šaliai (negaliu rašyti valstybei, kuri taip klaidingai vadinama, nes pastarąją dera sugriauti iš pamatų, tebūnie aš prakeiktu anarchistu) – ir aš čia kalbu ne apie pedagogiką ar jų švietimą, kurie tame švietime pagal prioritetą lieka išvis paskutinėje vietoje.

Tai yra socialinė, o ne edukacinė bėda, nepaisant gerokai daugiau ES vidurkio banaliai tik iššvaistomų ir pasivagiamų švietimui formaliai skiriamų biudžeto pinigų, atimamų prieš tai iš jūsų arba pasiskolinamų “vardan tos“ jūsų vardu.

Nes nupirkti kompiuterį nuotoliniam mokymuisi ar šiems susikombinuoti išmanųjį telefoną nėra joks sprendimas ir išeitis, kaip ir masiškai atiminėti iš tėvų jų vaikus į gyvanašlaitynus, neva, taip apsaugant juos nuo neigiamos aplinkos, kurioje šių besikapanojantys ir besimurkdantys tėvai tiesiog sociopatiškai yra pribaiginėjami visomis prieinamomis ir įvairiomis valstybiniu mastu vykdomomis priemonėmis juos demoralizuojant, dehumanizuojant ir deklasuojant.

Dievaži, tuomet gal jau tiesiog masiškai šaudykite kaip brisius už tvartuko – juk tokios kol kas (!) nedrįstamos oficialiai (nors viešumoje propagandistų jau pratinamos) įvardinti “galutinio sprendimo“ priemonės sukasi “prakutusių ir edukuotų“ galvelėse?

* * *

Bet ne ką geriau ir toje provincijoje užstrigusiems dirbantiesiems, kuomet tenka dirbti mėnesį už savaitės algą pagal tą ne pirmą dešimtmetį galiojančią emigrantų pašaipą.

Štai ir antroji biudžeto šimonytė pasidalino savo džiugesiu, kad minimalus mėnesio atlyginimas kitais metais, jos šaikai taip priverstinai dar darbdaviams įkalus baudžiauninkų panaudos mokestį valdžiai papildomai taip dar nuo 88 eurų ir daugiau, taip pakils penkiasdešimčia eurų ir 7 centus kas mėnesį (nu bet, be L po B, nenup*sus, atsiprašant, bent 38 eurų iš tų 88 ši valdžiukė niekaip negali nurimti!) net iki, šių metų mokesčių atskaičiavimų paskaičiavimais, atsiprašant už tautologiją, €518.48 vietoje dabar esamų €468.41.

Tiesa, sako, kad vis tik “gausis“ kiek daugiau nei tiek, nes, matote, dar ir tuo pačiu ji pati labai graudžiai, tarsi pričiuptas už vairo alkoholikas (ai, sutapimas čia!) verkia, kad taip godusis ir pavydusis mokesčių bei šykštusis išmokų šitos klaidingai vadinamos valstybės iždas nedarinks dėl jų va tokio “begalinio gerumo“ kone €74 milijonų, nes gi ketina pridėti, matote, prie neapmokestinamų €400 dar net (!) €60 pasiskaičiavimams, kada jau yra būtina atsibašliuoti į iždą papildomai, nes nuo mokesčių tai socialinei paramos (klaidingai vadinamos valstybiniu draudimu) sistemai reikia net ir varguoliams vis tiek susimokėti nuo pirmojo uždirbamo euro (ir net jei neužsidirbote jokių pajamų – nuo PSD jūsų, mokesčių slėpikai, niekas neatleidžia!).

Tik neįsisvajokite dėl tokios valdžios malonės ir jų begalinio gerumo antplūdžio – šis ketinimas nebus taikomas uždirbantiems bent jau vidutinę (sic!) mėnesio algą, kuri šiuo metu yra vos išmokamų darbuotojui net (!) €872.79 prie iždui atiduodamų dar papildomai €479.91, kurie, kaip matote, yra netgi sumoje išvis daugiau už minimalią algą Lietuvoje.

* * *

Dar kraupiau tas jau mano paminėtas ir jos vice finmin anksčiau įgarsintas faktas, kurį pakartojo gintarinė skaisčioji šimonytė, kad LSD (čia kai yra melas, didelis melas ir tokių kvaišalų sukelti kliedesiai, vadinami “statistika“) duomenimis tos vidutinės algos neuždirba net 73% visų Lietuvos dirbančiųjų.

Šioje vietoje stabtelėkite, ar gerai supratote skaičių.

Taip, deja, bet tik 27% Lietuvoje uždirba vidutinę algą ar kiek daugiau.

Bent jau dabar pasidžiaukite, kad minėti statistikos apskaitininkai, kaip praeitą kartą rašiau, yra prie šitų, bet ir bendrai valstybinis sektorius šiuo metu uždirba bent šimtine daugiau, nei privatusis – ir aš nematau ne tik jokių judesių, bet bent jau skambių pareiškimų, kad šis “nesusipratimas“ (valdininkams, aišku, tas net ir nekliūna!) kažkaip būtų dabar sprendžiamas (ir kur tie kubiliški saulėlydžiai, kai jų labiausiai reikia???), ir vien šito fakto užtektų, kad nustotumėte pezėti apie liberalus valdžioje (kokius dar čia jums liberalus?!).

Tad kai eilinį kartą toks lsd tipo stimuliantų prišniojęs prisukamas banko mauričiulis vėl tokioms pačioms žurnalistais apsimetančioms viešnuomonės prostitutėms pezės apie nepaliaujamai kylančias darbuotojų pajamas, tai turėkite omeny, kad kitais metais neišvengiamai dar padidės toji 73-procenterių vargetų dalis, o taip sumažės anoji prakutėlių 27-procenterių, nes tas matematiškai vidutinės algos dydis persislinks tiesiog statistikoje aukštyn.

Deja, bet tuo šitiems samdytiems bankų propagandistams kaip glušiukams suteikdamas tik dar daugiau džiugesio, už kurį vis labiau artėjantys prie tų jau žemiau skurdo rizikos ribos esančių ketvirtadalio (!) Lietuvos gyventojų (ir kas yra trečdaliu daugiau, nei užteko išrinkti einamąją visą valdžios IVA+ Vėlinių raganų koaliciją pernai!) nuolat brangstančio maisto į savo vis labiau tuštėjantį pirkinių krepšelį, kuriame maistą vis dažniau keičia tik kalorijos, neįsidės.

* * *

Bet čia kalbu, kaip minėjau, šįkart ne apie godžių, šykščių ir pavydžių tautos vertus savo moralinėmis vertibemis™ darbdavius ir jų raudas apie “tinginius“ darbuotojus, kurie nenori užimti perteklinių laisvų darbo vietų už tą paminėtą savaitės algą mėnesiui, kai daugelis ponų dabar jau žada netgi “nemokamai atsivežti“ į savo “plyno lauko investicijas“ (kur kelionė užtrunka keletą irgi nemokamų valandų į vieną pusę) – tarsi tokį savo pakiurksojimą prie alkoholio lentynos parduotuvėje taip irgi graudžiai verkiant, kad va, matote, niekas neduoda degtinės už kelis jų euriukus, kai lentynoje pigiausia kainuoja virš dešimkės (atsiprašau, nežinau tikslios kainos – aš esu viskių mėgėjas…), o juk štai kiek lentynose tų butelių yra pristatyta, tai negi jam “parduoti“ už jo kainą yra gaila?!

Kiek pamenu, o šie “verslininkai“ labai netikėtai tokiais atvejais “pamiršta“, tai rinkoje kaip ir galioja rinkos dėsnis, kad rinkos kaina nusistovi pagal pirkimo-pardavimo sandėriui sutapusią paklausą ir pasiūlą, todėl viešumoje verkti, kad už grašius nerandi specialisto, yra savęs negerbimas ir rinkos dėsnių ignoravimas, ne mažiau panašus į plokščiažemininkų argumentus (sakyčiau, daug pasako apie mūsų verslo intelekto įgalumą, ar ne?).

Bet neapsigaukite, kad tas brangiu kostiumu vilkintis ir asfaltinį “visureigį“ vairuojantis psichopatinių tendencijų turintis babuinas, puikiai įsisavinęs “bananų“ atiminėjimo įgūdžius iš kitų naivesnių beždžionių, to nesupranta – visi darbdaviai tą kuo puikiausiai suvokia, todėl ir užsiundo jus ant silpnesniųjų (skaldyk ir valdyk – אֵין כָּל חָדָשׁ תַּחַת הַשָּׁמֶשׁ‎).

Juk apie tai dar rašęs Adam Smith, kovojęs su merkantilizmu Anglijoje vardan kapitalizmo pergalės savo 1776-ųjų metų darbe An Inquiry into the Nature and Causes of the Wealth of Nations:

Sandėrininkų interesai … bet kurioje paimtoje prekybos ar gamybos šakoje tam tikru atžvilgiu visada skiriasi ir netgi yra priešingi visuomenės interesams … [Jie] paprastai suinteresuoti apmulkinti ir net pavergti visuomenę … Retai girdime kalbant apie šeimininkų susimokymus, bet, dažniausiai, tik apie tokius iš darbininkų pusės. Tačiau bet kuris, kas šiuo klausimu įsivaizduoja, kad šeimininkai retai tarpusavyje susimoko, yra visiškas neišmanėlis pasaulio suvokime. Šeimininkai visada ir visur yra tarsi tyliame, tačiau nuolatiniame ir vienodame susimokyme nekelti darbo užmokesčio daugiau, nei esamas … Tad yra nesunku nuspėti, kuri iš šių šalių privalo, įprastinėmis sąlygomis, turėti pranašumą šiame ginče ir priversti kitą sutikti su jų sąlygomis.

Ne, čia dar ne prakeiktas komunizmo kūrėjas Karl Marx.

Pastarasis rašęs apie pridėtinę vertę – tokią labai fetišizuojamą dabartinių pseudo-liberalų sąvoką.

* * *

Nes, deja, bet labai dažnai tas lietuviškas verslas, ypač provincijoje, išties negali mokėti daugiau – juk visas mūsų eksportas ir toliau laikosi tik pigios darbo jėgos pardavinėjimu (pigios, palyginus su jų eksporto rinkomis, bet vis labiau brangstančios tik mūsų vietos verslui), taip šios sąskaita ir tesukuriant tą “pridėtinę vertę“ vietos darbdaviui bei tą “konkurencinę kainą“ bendrai rinkoje jų parduodamam produktui tik va per šį darbo sąnaudų dalies sumažinimą šio sąnaudų struktūroje (energetiniai ir gamybiniai ištekliai brangsta, mokesčiai kyla, iščiulpiamų per iždą dotacijų dalis kompensavimui vis mažėja).

Vis daugiau lietuviškos ekonomikos sektorių, kurie dar save išlaiko, patenka į taip vadinamus vidutinių pajamų spąstus (apie ką ketinau parašyti – paskatinkite materialiai, ir bus kaip tik, taip iškart!).

Aišku, toks ciniškas ir beatodairiškas godžių, šykščių ir pavydžių tautos išsirinktų į savo valdžią dar labiau godžių, dar labiau šykščių ir dar labiau pavydžių politikų nuoseklus siekis ir toliau taip damušinėti mokesčiais dar kiek alsuojančius rinkoje čiabuvių verslus ir jų samdomus bei jų prekes perkančius namų ūkius prisiprašo tik kaip svetimos ir tik kolonijos administracijos funkcijas vykdančios klaidingai vadinamos valstybės apibūdinimo.

Tad ne, bet nematau aš jokių esminių skirtumų tarp šio ir anų valdžių sukurptų biudžetų – nesvarbu ką jūsų priešai, įsikibę čia valdžios, suoks savo propagandos giesmėse.

* * *

Aš netgi pasiūlyčiau tiesiog vienu ypu imti ir damušti tą visą Lietuvos ekonomiką pagal visuotinį (nu)“edukuotų“ lūkestį – panaikinant išvis bet kokią socialinę ar valstybės paramos sistemą: pašalpas, mokestines lengvatas ir išmokas, nemokamą švietimą (austėjos lietuvoje™ jūs vis tiek jo negausite), nemokamą mediciną (pagal logiką, tai ne “antivakseriai“, bet susirgę nuo koronaviruso paskiepytieji taip turėtų sugrąžinti jiems iššvaistytas lėšas vakcinacijai ir gydymui, kadangi ligoninėn neturėtų pakliūti, ar ne?), “nemokamą“ teisėsaugą ir krašto apsaugą, ir pan.

Nesuprantu, kam tą šuns uodegą po gabaliuką vis kapoti – ir gyvulį kamuojate, ir patys vargstate?

Nušaukite kaip brisių už tvartuko – ir bus ramu!

Aišku, šiuos varguolius aptarnaujančius verslus taip irgi vienu šūviu nušauname, bet tai nėra čia ko tokiems verslams išvis rinkoje būti, nes juk 21-mas amžius ir Europos Sąjunga, ar kaip ten?

Išplečiant Andriaus Kubiliaus mintį apie pensininkų klasę kaip “ekonomiškai nenaudingus žmones“, tai nenaudingi yra visi namų ūkiai, kuriems mokamos bet kokios dotacijos, kad po to darbdaviai šiuos išvis galėtų pigiau įpirkti.

Nes jei verslui dar tektų susimokėti pilnai ir už šių maistą, vaikų išlaikymą, šildymą ir vandenį, kaip ir švietimą bei šių mediciną, ir už tų būstus tarpuose tarp darbo bei kelius į darbą nuvažiuoti, ir kad tie dar pensijai, gobšiukai, matai, atsidėtų bent rogutėms į mišką, tai tas minimalus darbo užmokestis rinkoje (!) jau gerokai viršytų vidutinį dabar esamą šalyje.

Bet juk čia yra darbdaviams neatmušamas vis poreikis samdyti kažkodėl tą daugumą iš 73%, o ne likusius 27%, kurių dar ir liktų bent perpus mažiau, šias socialines išlaidas užkrovus į jų algas bei verslo sąnaudas tų algų susimokėjimui.

Tiesa, laisvoje rinkoje paprastai yra kaina skaičiuojama ne pagal formulę sąnaudos+pelnas, bet vyksta nuolatinis palindimas po rinkos kaina, nulemta tų produktų pasiūlos ir paklausos jiems, taip nupjaunant kitų sąskaita arba permetant tas sąnaudas kitiems. Ir tas deficitas susiformuoja tuomet, kai toji kaina yra neadekvati, nes yra per žema rinkos kainai – ne tik apie tą darbo jėgos menamą “trūkumą“ rinkoje kalbant.

A nu bet jo – pertekliaus “iššaudymas“ (humanistinėje visuomenėje gyvenant – pakanka išstūmimo į užribį arba emigraciją) tikrai “padeda“ tą norimą pasiūlą prie esamos paklausos “padidinti“.

Tikrai tikrai, aha.

Viskas “logiška“, kaip ir visi tokie patys “logiški“ savęs taip negerbiančių ir mus niekinančių tos mūsų esamos valdžios todėl va tik bobų (abiejų lyčių) sprendimai.