Ateities profesijos pagal UžT

Kai darosi iki artėjančių demokratijos atrakcionų, klaidingai vadinamų “rinkimais“ prie nesamų pasirinkimų ir atstovavimo ne tiems, kurie šias kalbančias kojines pasirinkę, taip vis sunkiau šaikos popinamų sorošėkų gaujoms ir bankinių propagandonų prisukamiems apelsinams maskuoti į ekonominę (nes politinė šalyje jau seniai – valstybės likęs tik simukliaras, kai į Konstituciją ne tik kojos, bet ir sėdimoji, atsiprašant, nusivalyta) ir socialinę krizę grimztančios Lietuvos vis labiau kukulakes badančias problemas, tai aš net nežinau, ką galima būtų patarti šiandien abiturientams dėl jų profesijų pasirinkimo.

Kita vertus,  jums visada į pagalbą atskubės bedarbių išpardavimo po tris už vieno kainą turgus, save skambiai persivadinęs į Užimtumo tarnybą.

Ir va aš juk praeitą kartą pažadėjau, kad pratęsiu darbo temą.

* * *

Darbo trukmės patrumpinimo užtrumpinimas

Apie penktadienio vakaro teroristinį išpuolį Maskvoje aš trumpai jau parašiau šeštadienio ryte savo Patreon paskyroje, duodamas prieigą prie šio microblog įrašo ir už minimalų €5 mėnesio abonentinį mokestį.

Ir gal vėliau parašysiu išsamesnę analizę į Seiikan tinklaraštį, kai bus daugiau aiškesnių detalių, tad dabar, atsiprašau, aptariamos čia ne šios tragiškos aktualijos, kurios ir toliau taip spėriai savo rusofobijose degraduojančiam užsienio įtakos agentui ir JAV dempartijos pakalikui URM Anūkėliui net nėra svarbios, kad, kaip ir priklauso pagal diplomatinį protokolą ir tarptautinę užsienio reikalų praktiką, pareikštų oficialią užuojautą nukentėjusių artimiesiems ir Rusijos valstybei (nekalbant apie tai, kad jokių gėlių į buvusią Latvių g., o dabar Ukroreicho XEP-ojų, nenuveš ir lankytojų knygoje nepasirašys – susireikšminęs mužikiškas chamizmas yra mūsų “elituko“ skiriamasis bruožas, mieli mano bičiuliai “runkeliai“).

Vėl Gegužės 1-osios sveikinimas

Nepraėjo nei 11 metelių, kai šiame tinklaraštyje aš vėl dabar tarsi kokistais (© AMB) komuniaga pasveikinsiu čia mielus kolegas tarptautinės darbininkų solidarumo dienos proga:

Visų šalių proletarai, vienykitės!

10 būtinų sėkmingai sėkmei įgūdžių prie kompų kiurksantiems (pagal Forbes)

Apie Ukrainos įvykius rašyti ir toliau man nėra čia jokios prasmės, bet va pas mus artėja sostinėje ir vėl eilinis kompiuterinių paikenų pasismaukymo festivalis “Įsilogyk! (arba – rąstas jau ten)“, tad infočigonai internetuose stumdo visokias sėkmingas sėkmes nulinkedinintiems lemingiukams, ką vadina įžvalgomis (jei taip išvertus trendus beigi vizionieriškas prognozes).

HR chapiteau, arba – kai dešimt vieną burunduką minko

Senokai, matau, jau nesijuokėme čia iš klajojančio lietuviškų darbdavių cirko chapiteau su jų nejuokingais HujaRo eičaro klounais.

O vertėtų, kai šaikos marionečių sociopatinė PIŠ bobiausybė pokyčiais po pokyčių vis giliau stumia šalies ekonomiką nuo krizelės link niekada taip gerai ir negyvenimo lygio, įskaitant ir faktiškai jau sužlugusią darbo rinką, kurioje voltižiruotojai susikeitė su fokusininkais, bandydami priversti šuoliuoti pastipusį ponį, o lyno akrobatės demonstruoja mirtinai kamasutrinius špagatus jau ant panelio, guosdamos save mintimi, kad fakyrui daro tai, ką angliškai pasako to vardas, bet įgūdžiai ryti kardus gilia gerkle uždirba honorarus įteisintuose linksmuolių barų užkabariuose.

Allez hop!

O štai ir pats darbo skelbimas:

Sociopatijos ministerija: “kas trečias ukrainietis…“ arba kodėl tu esi mulkis

Perfrazuojant šmaikštuolio Mark Twain mintį apie melą, tai Lietuvoje mulkiai (škot. ežeras) yra paprastai šeriami trimis melo rūšimis:

1) akiplėšišku melu, tolokai pažengusiu per mentalinių “valstiečių“ ir psichopatinių “konservatorių“ valdymą nuo vietinių “socdemų“ šliundrinimo į akis, teigiant apie lijudrą;

2) dar nuo tulpių paštininkės laikų, kai LSD įsakmiai buvo partškolinės dukart ekselencijos nurodyta paskaičiuoti surašytus gyventojus mirusiomis dvasiomis Marijono šlagerio leitmotyvais, pareguliuojama euroleftistinė statistika su džiugiais kvykavimais palydinčiais bankinių propagandonų kokaininiais ir LSD suaudrintos vaizduotės komentarais bei

3) šaikos pišdurnių bobiausybiniais pranešimais, lydimais kažkokio pataloginio gazlaitingo, kai neslepiama prievarta ir institucinis smurtas yra vadinama laisve bei globa plebsu, kalbant ne tik apie prievartinius masinius eksperimentus su feikinėmis vakcinomis, legalizuojamas policines represijos priemones bei karinės “nepaprastos“ padėties įvedimus visuomenės nepasitenkinimams užspausti.

Tai kodėl manote, kad visų šių dūzgių neatsiejama dalimi esanti sociopatijos ministerija turėtų elgtis kažkaip kitaip?

* * *

Šiandienos krizelė™ Lietuvoje: “nukritęs“ nedarbas, “stabilios“ vartojimo išlaidos, “pažabota“ infliacija

Įžangai dabar nekukliai pacituosiu save:

Klausimas atrodo tikrai keistas, ir ne tik todėl, kad jau ne tik aš primenu apie pareinančią p**ę ateinančią krizę, bet ir establišmento pyarščikai, prisistatantys bankų ekonomistais, pradeda atsargiai bėdavotis. Tai jų darbas yra ne makroekonominė analizė, o propaganda,[…>

Atrodo, kad rašiau vakar, nes kalbu apie dabar?

Tai va ir ne!

Lietuviškasis skurdo naikinimas per pajamų naikinimą

Gal vertėtų dabar jau aptarti pirmąjį šios Vyriausybės pateiktą ateinančių metų valstybės biudžeto projektą (šiuos valdymo metus vis tik pildė pirmtakių palikimą, todėl “nesiskaitė“), bet jame, užmetęs akį, išties jokių esminių pokyčių po pokyčių ©, anot inovacinio barškučio iš tiktokinio rūsio, nepamačiau, nepaisant kai kurių išimčių, kurios vėstančio oro šį ekonominio rudens sezoną nedaro, tad ir propagandonų krykštavimo sukeltų dūzgių aptarimą aš galiu ramiai sau atidėti kitam kartui.

Vis tik man į akis krito vienas mano jau irgi paminėtas anksčiau faktas, kurį pastiprino tolimesnės diskusijos apie skurdą ir pajamas.

Lietuviškas NT ir kiniškas Evergrande

“Kaip tu mane užknisai su savo kontekstu, plačiu kaip vandenynas…“ – atsiduso ir, ko gero, taip pagalvojo žodžiais iš dainos apie meilę, tik tą meilę ne man, Laimontas Lainius Dinius tiesioginėje Šeule RS2 radijo laidoje Sinkopės, sugrąžindamas mane nuo išsiliejusių tarsi jūra postringavimų atgal prie vietinės reikšmės temos apie bukalaures, kurios ne tik versle niekada nedirbę, bet ir darbo jame net negautų su tokiomis savo “profesinėmis kvalifikacijomis“.

Ir jo mergikės paleista The Cars daina You Might Think (I’m Crazy), po muzikinės pauzės, eteryje pripažinau, kad tinka labiau man su savo įžvalgomis apie Kiniją, ir kuo tie įvykiai tarpusavyje susiję (“o jūsų pašnekovas jau sėdi kalėjime?“ – perklausė išėjus iš studijos vienas pagyvenęs radijo klausytojas Laimonto, ir į šio pasidomėjimą, o kodėl taip mano, tik atsidusęs, kad taip tas va pašnekovas eteryje drąsiai šneka… na, ir Laimontą dar pasodins, jei taip toliau).

Apie šiuolaikinę vergiją (2/2): šaunioji priešokio ekonomika (gig economy)

Nuoroda į PODCAST S02E05 yra teksto apačioje:

---

Praeitame savo podcast sezone dar pernai metų gale jums pristačiau pirmąją dalį pamąstymui apie šiuolaikinę vergiją, ir parodžiau, kad šioji Lietuvoje to, ką klaidingai vadinate valstybe, yra netgi dar ir skatinama.

Ir tos šiuolaikinės vergijos užslėptos formos tarpsta, deja, ne vien tik vaizdinguose išsireiškimuose visokių niekinamų nevykėlių liumpenų, pravardžiuojamų viešosios nuomonės sklaidoje runkeliais, buduliais ar pašalpinėmis lervomis, nes juk taip daugeliui norisi tą savo vidurinės socialinės klasės tik vidutinių pasiekimų maudžiančią nykumą bent tokiu, būdingu šiam visam lietuviškam psichočernobyliui™, būdu pasikelti kiek arčiau to “elito“.

Bet ne veltui juk sakoma, kad jei nori pažinti tikrą žmogaus charakterį, tai pažiūrėk, kaip jis elgiasi su už save žemesniais socialine klase – aptarnaujančiu ir patarnaujančiu personalu, mažiau prakutusiais kaimynais bei artimaisiais, kas angliškoje Naujojo Testamento versijoje skamba kaip mylėk kaimyną (love thee neighbour), nežinia kodėl lietuviškai išvertus kaip apie susietus asmenis metrikacijos dokumentais.

Apie tokį prakutėlių netikrą elitą ir tą jų klaidingą įsitikinimą, kad jau jie taip yra miros aliejumi pateptieji “elitiniai“, tai irgi esu rašęs: tiek apie anglišką, tiek ir lietuviškąjį, kas įžeidė savimeilę ne vienai verslo (jei ten verslas) ir visuomenės tuštutei bei socialinių tinklų barškučiui.

Balionėliai nedžiugina – kaip pasakė Mikė Pūkuotukas Paršeliui.