Kam pabrangęs pavežėjimas?

Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E33 buvo publikuotas 2021-06-14 Patreon paskyroje:

---

Žinia, kad Rūpintojėlio šalyje nuolat dėl saulės ir lietaus vis verkiantys europašalpiniai mūsų ūkininkai bei palangiškiai rentininkai ir kurortiniai prekeiviai turi dar savo kompanijoje, kuri niewielka, ale bardzo przyjemna, sau tokius pačius etatinius raudotojus, nepriklausomai nei nuo oro, nei nuo ekonomikos ciklo – ar ta ekonomika kyla, ar smunka ir stagnuoja, bet tie vargšiukai darbdaviai vis verkia ir verkia, kad neranda sau darbuotojų.

Nes tiems reikia juk algas mokėti – paverkime ir dėl to. O va darbdaviai yra tokie kilnūs ir geranoriški, mat tiems juk darbo duoda – nors gal pagaliau pradėtų samdyti jų verslo užduotims atlikti, tai mažiau tektų po to verkti.

Apie šiuolaikinę vergiją (2/2): šaunioji priešokio ekonomika (gig economy)

Nuoroda į PODCAST S02E05 yra teksto apačioje:

---

Praeitame savo podcast sezone dar pernai metų gale jums pristačiau pirmąją dalį pamąstymui apie šiuolaikinę vergiją, ir parodžiau, kad šioji Lietuvoje to, ką klaidingai vadinate valstybe, yra netgi dar ir skatinama.

Ir tos šiuolaikinės vergijos užslėptos formos tarpsta, deja, ne vien tik vaizdinguose išsireiškimuose visokių niekinamų nevykėlių liumpenų, pravardžiuojamų viešosios nuomonės sklaidoje runkeliais, buduliais ar pašalpinėmis lervomis, nes juk taip daugeliui norisi tą savo vidurinės socialinės klasės tik vidutinių pasiekimų maudžiančią nykumą bent tokiu, būdingu šiam visam lietuviškam psichočernobyliui™, būdu pasikelti kiek arčiau to “elito“.

Bet ne veltui juk sakoma, kad jei nori pažinti tikrą žmogaus charakterį, tai pažiūrėk, kaip jis elgiasi su už save žemesniais socialine klase – aptarnaujančiu ir patarnaujančiu personalu, mažiau prakutusiais kaimynais bei artimaisiais, kas angliškoje Naujojo Testamento versijoje skamba kaip mylėk kaimyną (love thee neighbour), nežinia kodėl lietuviškai išvertus kaip apie susietus asmenis metrikacijos dokumentais.

Apie tokį prakutėlių netikrą elitą ir tą jų klaidingą įsitikinimą, kad jau jie taip yra miros aliejumi pateptieji “elitiniai“, tai irgi esu rašęs: tiek apie anglišką, tiek ir lietuviškąjį, kas įžeidė savimeilę ne vienai verslo (jei ten verslas) ir visuomenės tuštutei bei socialinių tinklų barškučiui.

Balionėliai nedžiugina – kaip pasakė Mikė Pūkuotukas Paršeliui.