Vasariškų karščių fone karščiausias Lietuvos vidaus politikos įvykis buvo nesutarimas dėl tolimesnės Lietuvos užsienio politikos – taip valdančioji šaika© nusprendė primesti savo (?) karštligiškas vizijas ir destrukcinę strategiją apsimetančiai opozicija opozicijai, atsiprašant už tautologiją.

Matyt, tam, kad net jei neperinktų šių gerokai jau įgrisusių kvankų nenumaldomai artėjančiais 2024-aisiais (bet jie gi lyderiauja savo apmokamuose jūsų pinigais portaluose jų užsakytose apklausose!), tai, suprask, būtų tęstinumas, ir kompradorai ne veltui gauna pinigus ir pripažinimą iš savo šeimininkų Vakaruose, taip ir toliau sėkmingai stumdami mus užsitvoti į ruskių tanką, o va kam tokia kryptis nepatinka, tas gali evakuotis į emigraciją lauk iš tėvynės, nes ir taip kokiu pusantro milijono dar čia mūsų jiems yra per daug.

Be va šito jų siekio, tai juk realiai ir jūs, turbūt, irgi negalėtumėte įvardinti, o tai koks yra tas Lietuvos užsienio politikos strateginis tikslas, tiesa?

* * *

Net užingridai, tapinoidai ir kitokie pasiutligiškai aplinkinius puldinėjantys žiurkėnai iš esmės viauksi ir kiauksi tą patį ir tik apie tai, kaip Rusija, tarsi romėnams anuometinė Kartagina, turi būti sunaikinta, ir tai yra šventa visų tikrų nuedukuotų patrioškinių lietuvių kova bei NATO sąjungininkų palaikomas, suprask, kryžiaus žygis prieš Rytų netikėlius.

Nes – grėsmė, rusai puola ©!

Ką, kur, kada ir kaip čia juos puola konkrečiai, ir ko prieš tą savo neramų paklaikusių smegenėlių miegutį susapnuodami apsirijo ar priputo arba pripūtė, tai šie adekvačiai nepaaiškins, bet jei tu abejoji, tai esi šimtasiūle vilkintis Kremliaus agentas iš penktosios pėstininkų brigados “Dvigalvis Vištgaidis“.

Čio? Čerez pliečio!

Man jau banaliai atsibodo pirštu baksnoti, kurioje Neries pusėje aš buvau 1991-aisiais su ginklu, gindamas Parlamentą ir vardan tos, naujos Lietuvos, kurią per pastaruosius dešimtmečius po to šie, jums pritariamai išsirenkant ir partškolinę antivalstybininkę iš priešingos Neries pusės ir burokinės kompartijos, baigia dabar prakrušti, pakeliui jus atkrušdami, atsiprašant – bet tai tik nuokrušėlės gali dėl to man ir priekaištauti.

Kai užsirašysite į KASP ir kokioje nors misijoje su ginklu atitarnausite, tai ir galėsite man priekaištauti (pasiūlymas liečia ir einamuosius kariuomenės eilinius generolus, sėkmingai išsisukusius nuo tokių misijų ir savo antpetukus pričiulpusius ant keliukų, tame tarpe ir iš “keliuko“).

* * *

Grįžkime prie to, kas gi vis tik nutiko, kai IVA+ koalicijos kvankų pasiūlymui įsipareigoti būti tokiomis pačiomis kvankomis ir menamai opozicijai vis tik nebuvo džiaugsmingai pritarta.

Maža to, jie, matai, dar ir sąlygas “patriotams“ iškėlė!

Sako, galima bus kažką svarstyti ir kažkam pritarti tik po interpeliacijos dabartiniam užsienio reikalų ministrui – ar ne akiplėšiškumas? Matyt, akivaizdu, kad visi nepritariantys yra rusų įtakos agentai – tą juk visi žino, ir šnipu paverstas bei įkalintasis Algirdas Paleckis neleis sumeluoti!

Na, gal ir leistų tą sau, ar netgi pirštą prie smilkinio pasukiotų, nes sėdi cypėje tai jis, o ne laisvėje laisvai neršianti menama opozicija, tačiau kas jo klaus ir kas jam leis tą daryti – nėra ko suteikti dėmesį ir eterį Kremliaus ruporui!

Kažkam žvejot patinka, kažkam – sode kapstytis,
Kažkas taip mėgsta girtas su BMW lakstyti!
O man patinka lovoj su Maryte vartytis,
Bet sėdžiu aš kalėjime – ir laisvės nematyti!

PRIEDAINIS:
Muša – rėk, jei duoda – griebk!
Lak už tėvelį jau!
Lak už tėvelį jau!
Samanės trilitriakas…

O juk čia, propagandonų vapsima, mes turime ne tik “visų laikų geriausią“ valdžią (patys sau ir likusiems ją juk išsirinkote, gerbiamieji 19 procentų šių rinkėjų!), kurios frontvumenė (liet. priešakiškė) yra TS-LKD markitantė PIŠ, dirbanti Gedimino 11 “kalbančia kojine“, bet juk ir visa pastarųjų metų valdančiųjų užsienio politika yra titulinio anūkėlio prisiimamas nuopelnas!

Toks labai savotiškas nuopelnas, aišku, kur milžiniški ekonominiai ir toliau beaugantys socialiniai nuostoliai pasiekti tik aršia, agresyvia ir toksiška mūsų šalies demonstruojama užsienio politika, sukūrus ne diplomatiškus, bet šaltojo karo, net eskaluojant ir provokuojant iki karinės invazijos, tarpvalstybinius santykius (o kitąkart – tiesiogine prasme, valstybėms tiesiog nutraukus su mumis diplomatinius santykius ir uždarius ambasadas!) su artimais ir tolimais kaimynais, pagrindiniais užsienio prekybos partneriais (taip, Rusija iki šiol buvo svarbiausias Lietuvos užsienio prekybos partneris tiek importe kaip žaliavinis ir energetinis priedas, sukūręs žemesnėmis sąnaudomis mūsų gamintojams konkurencinį pranašumą, tiek ir mūsų esminių prekių eksporte į tą nepasotinamą ir palankiai vartotojams į mūsų gaminius žiūrėjusią rinką), bei svarbiomis globalios ekonomikos valstybėmis, įskaitant ir mūsų rangovų komponenčių atsisakymų dėl įvesto embargo, ir t.p.

Net niekieno nerinktiems (nes rinko tai juk valstiečius!) menamiems demokratams vardan Lietuvos (trūksta veiksmažodžio ką jiems veikti, prisidengiant ta jų “lietuva“, kaip įprastai, nors ir taip numanoma, kad visų partijų rinkiminis šūkis yra “jūsų pinigus pavogsime teisingiau“) pirmentalijantis Saulius “Panaudota Gumelė“ Skevernelis neištvėrė, pasakęs (paryškinta mano):

“Užsienio politikos pagrindinis principas, kad Lietuvos žmonių interesas turėtų būti prioritetinis, toje „rašliavoje“ nėra išsaugotas. Yra ir daugiau dalykų, kurie iš tikrųjų labai ideologizuoti, persmelkti liberaliąja dešiniąja ideologija, išskirtos atskiros valstybės, kurioms skiriamas ypatingas dėmesys“.

Tai arba jis naivus, arba kvailas, arba paikai naivus – nuo kada kompradorams vietinių čiabuvių interesai yra prioritetiniai?

* * *

Tad ir kyla klausimas, o tai va šitos esamos užsienio politikos siekis yra – ko?

Koks tikslas, tai aš neklausiu – kompradorams čiabuviai, kaip sakiau, yra tik priemonė asmeniškai pasipelnyti ir kartu iš šeimininkų taip nusipelnyti geresnio sau ir savo nesaugių lytinių santykių neabortuotoms pasekmėms gyvenimėlio “metropolijose“, kur yra “tikra civilizacija, progresas ir europinės bei vakarietiškos vertibes™“, o ne tamsuma tautoje, kurios, giedok negiedojęs vienporiu gaideliu, bet himne minima saulė neprašalina, aha.

Aš klausiu, ta politika siekiama, kad būtų kas?

Daugiau užtikrintumo dėl nacionalinio saugumo? Kad ne – atvirkščiai, karo grėsmė kaip niekad pasidariusi reali.

Daugiau gerovės ir turtėjimo Lietuvos verslui ir Lietuvos “namų ūkiams“? Kad irgi ne – per tarpininkus įsigyjami mums vis tiek būtini ištekliai brangsta jau kartais, ir nedarbas auga, ir didžiosios įmonės stabdo veiklą, ir net valstybinės strateginės, kaip uostas ir geležinkeliai, atleidžia darbuotojus.

Daugiau palankaus mūsų šalies ir tautos vertinimo ir įvaizdžio pagerėjimo? Kad visiškai ne – Lietuva vos per keletą metų iš esmės tapusi toksine kloaka, nuo kurios kaimynai turėtų statyti sanitarinį kordoną, o dar geriau, jei nuo mūsų agresyvumo atsiriboti nepavyks, tai… tiesiog sanitariškai anihiliuoti “demilitariuozant ir denacifikuojant“.

Tai dabar va šita aršių psichopatų šaika bando priversti slunkius opozicionierius palaikyti ir toliau tokią politiką?

O tai ačiū-pačiū, lįsk į pečių, ten yra saldžių sliekų – jums pačiulpti šių… (susirimuokite patys).

* * *

Bendrai paėmus, aš suprantu ir visus tuos valdančiųjų paranoidinius ir sau įsikalbėtus nuogastavimus, kai gyveni apgultos tvirtovės mentalitetu, ir galvelėje apsčiai knibžda tarakonais įsivaizduojami tėvynės išdavikai, o Konstitucija yra ne šiai tautai ir ne šiai šaliai skirta, nes į tą rašliavą, perfrazuojant aukščiau pacituotąjį prelegentą, esi pratęs nusispjauti.

Tai aš priminsiu jums, kad mūsų Konstitucijos preambulėje juk rašoma aiškiai (o paryškinta ir pastabos skliausteiuose yra mano):

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (oi, ne joks ten Atkuriamasis Seimas, žiū…) Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, remdamasi 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktais dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo ir 1991 m. vasario 9 d. visos tautos pareikšta valia ir matydama pastangas bet kokiu pavidalu išsaugoti buvusią SSR Sąjungą su visais jos užkariavimais ir ketinimus įtraukti Lietuvą į postsovietinio Rytų bloko gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias „erdves“, nutaria:

1. Puoselėti abipusiškai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksčiau buvusia SSRS sudėtyje, tačiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas.

2. Veikla, kuria siekiama įtraukti Lietuvos valstybę į šio Konstitucinio akto pirmajame straipsnyje nurodytas valstybių sąjungas ar sandraugas, yra laikoma priešiška Lietuvos nepriklausomybei ir atsakomybė už ją nustatoma pagal įstatymus.

3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS (ir ne joks prezidentas…)
VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. birželio 8 d.
Nr. I-2622

Aš dar pastebėčiau, kad pirmame punkte pradžioje vis tik nurodoma “puoselėti abipusiai naudingus ryšius su kiekviena valstybe“.

Tačiau cinikas manyje veikiau pasakytų, kad dar džiaukimės, kad ne imperatyviai taikomas visiems antrasis punktas, kad bet koks pasiūlymas tokius santykius “papuoselėti“ yra laikytinas priešišku veikimu Lietuvos (valdančiųjų Lietuvos, ne jūsų!) nepriklausomybei – ir baustinas pagal įstatymus (jau irgi minėtasis “rusų šnipas“ neleistų sumeluoti, jei kas jam leistų, aišku).

Tad aš labai abejočiau, kad valdantieji kada išties rimtai studijavę savo patriarcho ir mentalinio vado pasirašytą Konstituciją bei konkrečiai šią jo pridėtinę prie tos Konstitucijos preambulę.

* * *

Ir naivu būtų čia man taip viltis, kad Lietuva kada taptų regione draugiškiausia valstybe, ir iš šio visiškai pagrįsto įvaizdžio mūsų žmonės ir šalis turtėtų, Lietuvos kol kas tik klaidingai dabar vadinamai valstybei puoselėjant tuos paminėtus abipusiai naudingus ekonominius ir politinius santykius netgi, įsivaizduokite, su Rytų kaimynėmis.

Nelemta taip pat ir šiai godžiai, šykščiai ir pavydžiai tautai tapti išvis draugiška – mūsų politikai yra tipiniai tautos atstovai, nors tos tautos jie valdžioje ir neatstovauja.

O ir toje “rašliavoje“, kaip išsireiškė anas nacionalinius interesus žadantis atstovauti politikas, tikrai ne apie įsipareigojimus primygtinai Konstitucijos preambulės buvo pasirašytinai reikalaujama laikytis.

Todėl niekas jau nebesustabdys tų pakalnėn vis sparčiau dardančių paklypusių vežėčių.

Bet NATO šalmas apsaugos net pačią durniausią galvelę avarijos atveju! (gif iš abdofolio)

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-07-24, ir dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal.