IRA-landija, kur laimi Sinn Fein (3/5)

(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

O dabar grįšiu irgi į pernai metus – taip maždaug į balandžio 11-tąją ar keliomis dienomis anksčiau, kai norėjau išsisaugoti šiam dabar jūsų jau skaitomam įrašui tezes, dabar tiek papildytas platesniu kontekstu apie tai, kas ten išties vyko tuomet ir vyksta šių dienų mums aktualiame kontekste.

Ir apie ką privačiai mes tada padiskutavome su “tikroje“ Airijoje gyvenančiu jau čia anksčiau paminėtu Senojo Testamento žinovu Tomu, taip Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje savo pareigą tėvynei atlikusiu ne žodžiais ir šūkiais, kaip dabartiniams mūsų patriotėliams būdinga, o karine tarnyba tuomet dar motodesantiniame Geležiniame Vilke (t.y. “konkurencinėje firmoje“ man, kaip iš SKAT operatyvinio būrio, tapusio vėliau YPT ir pasekoje mūsų SOP Aitvaras).

IRA-landija, kur laimi Sinn Fein (2/5)

(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Pasakyti, kad tokia “meilė ir taika“ nebuvo abipusė, tai faktiškai sumeluoti.

O tuo jūs ir taip esate gausiai ir kasdien čia šeriami, kaip jau pradžioje įrašo paminėjau, taip dar užtektinai ir mūsų iš žiniasklaidos virtusioje tik masinėje propagandoje, kur jau gerą dešimtmetį yra mirusi toji žurnalistika su savo buvusiais faktų patikrinimais (“jei mama sako, kad tave myli, tai būtinai vis tiek pasitikrink!“) bei “nu davaj išklausykime kitą pusę, ką toji turi pasakyti“ – “nežmonių“ nuomonė yra a priori tik neteisinga.

IRA-landija, kur laimi Sinn Fein (1/5)

Pas mus apie tai gal net ir nerašo bei nekalba (jau gi sakiau, lietuviškų portalų tapo nebeįmanoma skaityti, kaip gerokai anksčiau tas nutikę su televizija) – ir ne todėl, kad toli tas Europos užkampio britiškasis užkampis aname krašte nuo mūsų.

Bet kad pagal užsakymą ukroisterikuojančiai propagandinei šunaujai nebuvo suformuluota ši užduotis dabar sutartinai amsėti bei klišomis klišėmis paremtas melagienas į smegenis lemingams siautulingu domkratu apie tai lieti. Tik jei jau ketveri metai aš tame amžino rudens ir juodojo pelėsio krašte negyvenu, tai nereiškia, kad tos jų dūzgės manęs nebedūzgina – ypač, kai ne tik mano Patreon rėmėjų yra dar ir iš ten (apie ką truputį žemiau).

Kaip bebūtų, bet gal viena meškos nulaipiota ausimi vis tik girdėjote, kad prieš savaitę Šiaurės Airijoje nacionalistinė Sinn Fein (t.y. “mes patys“, jei taip gėliškai – ša, husarai, L, o ne J!) partija laimėjo daugiausia vietų vietos, atsiprašant už tautologiją, parlamente, pasiimdama 27 iš 90.

Nepaskelbtas karas Ukrainoje – tik dviejų rusų tautų vidaus reikalas?

Šiandien, kai mano uošvės gimtadienis šitai rašau ir publikuoju savo paskyroje Patreon, tas nepaskelbtas karas Ukrainoje jau vyksta 35-tą dieną, bet net kai skaitysite šį įrašą tinklaraštyje, tai šitas karinis konfliktas, matyt, vyks ir toliau jau 40-tą dieną – tačiau vis tiek karo nei viena pusė kitai pusei taip ir nebus vis dar paskelbusi.

Iš pradžių mane šitas Ukrainos delsimas tą Rusijos “spec.operaciją“ įvardinti karu pagal visas JTO procedūras ir tarptautines konvencijas išties stebino – aš dar suprasčiau tą Ukrainos valdžios pasimetimą pirmomis invazijos dienomis, tačiau juk tikrai neišlėkė tarsi akis išdegę URM ministeris su savo vykdančiaisiais pareigūnais į frontą skubiai atsišaudyti, nes net simboliškam ir visiškai teisiškai beprasmiam (neišspręsti teritoriniai ginčai!) prašymui priimti Ukrainą kandidate į ES to laiko kažkaip surado (kurio “nesuradę“ nuo Euromaidano laikų)?

Ne? O tai ko iki šiol tą karą pagaliau paskelbti Rusijai Ukraina delsia?

Dar mažai žuvusių, per mažai sugriovimų ir atimtos teritorijos, kurioje nebėra Ukrainos įstatymų?

* * *

Metas pagaliau išformuoti šaulius

Išformuokite šaulius.

Nepaisant net to fakto, kad aš pats pažįstu išties kovinių ir pasirengusių, ne tik gana greitai po šūvių į patį išsigaruosiančiu patriotiniu pasiryžimu, bet pačių susipirkta karo veiksmams reikalinga įranga, ginti tėvynę šaulių, kurie karo metu, matyt, neblogai iškart papildys po KASP jau antriniu rezervu mūsų kariuomenę, arba, nespėjus, tai pereis savarankiškai kariauti diversantais priešo užnugaryje (t.y. partizanauti).

Ir vis tik dabar, vykstant karui Ukrainoje, aš sakau – išformuokite šaulius.

Nes tokia dabartine forma ši organizacija jau nebeturi jokios ne tik moralinės teisės klaidinti visuomenę ir dar švaistyti mūsų visų pinigus.

* * *

Dar ne paskutinioji šioji 32-oji Kovo 11-oji?

Sveiki sulaukę per pandemijos karantinus atidėtosios ir dabar jau atlaisvintosios šiemet 32-osios Kovo 11-osios.

Karas Ukrainoje – ir apie mus pačius?

Dar pačią pirmą karo Ukrainoje dieną aš pradėjau rašyti, kaip visa tai vertinu, ir po daugiau nei 7000 žodžių supratau, kad nebeturiu tam žodžių, kaip visa tai pakomentuoti…

Galima, aišku, iš ukrainiečių skausmo ir mirčių sau nuolatinį dėmesį susikurti – tarsi visi tie mūsų dėmesio ištroškę narciziukai mirusiais vaikučių veidukais, apsimetantys “ekspertukais“, kurie net taikos metu apgailėtinai (!) išsisuko nuo tarnybos savo kariuomenėje, dabar pezantys keliais frontais kaip veteranai pliurpalogijos generolai, dar vakar įsivaizdinę virusologais, epidemiologais, politologais, sociologais ir ekonomistais, nors jokios kvalifikacijos nei vienoje srityje realiai neturi.

2022-ųjų Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės valdiški šermenys?

Nors mano prie Baltijos nulūžusi karta dar pamena sovietmečio galą, po kurio jau SSRS simukliarinė “valstybė“ ir gavo galą, bet net aš, toks prakeiktas “anarchistas“ (ar pankas, jei taip pagal šio tinklaraščio užvadinimą, ir kuo mes vadinome alternatyvinėje, bet gerokai tikresnėje, realybėje gyvenančius “neformalus“, kuriems buvo įdomi roko muzika bei geri eiliuoti tekstai ir protingos mintys knygose, kas sukeldavo intelektinių pastangų reikalaujančią ir gyvą tarpusavio diskusiją apie tai), negalėjau netgi nuspėti tokio šitos visiškų melagių ir begėdiškų grobstytojų bei paikų švaistytojų šaikos valdomos šitos mirusios respublikos, klaidingai vadinamos valstybe, pasiekto degradacijos lygio.

Aišku, totalus optimistas manyje sako, kad čia tikrai dar ne dugnas – ir bus, tikrai bus, dar blogiau.

* * *

Kaip parduoti Ukrainą Rusijai, kai Huilo neperka?

Praeitą savaitę geopolitinis turgus dėl Ukrainos pardavimo pasipildė dar vienu prekeiviu ja – dabar jau ir prancūzų Emmanuel, kartu su Jean-Michel bei Frédéric, Macron pabandė įsiūlyti Huilo pasiimti tą visiems ES ir JAV įsiėdusią tik besarmačiu kaulinimu ir gautų dolerių bei eurų išvogimu žlugusią teritoriją.

Kuri net valstybinio vientisumo nei dabar turi, nei kada sugebėjusi jį užsitikrinti (mes bent jau savo istorines “nuo jūros iki jūros“ LDK žemes galime objektyviai įvardinti, kol dar jų galutinai gudų imperialistai sau su visa istorija nepasisavino), nei pati jau turi kažkokią šalies ir tautos ateities vystymosi viziją bei seniai apie tai išdalintus ir galutinai išsemtus pažadus, kad pagal tą viziją ims vykdyti ir atitinkamą nacionalinę strategiją (jei ten dar nacionalinė valstybė išvis kada buvusi).

PIŠ – tai dabar jau Prezidentė Ingrida Šimonytė?

Melagingai save konservatoriais vadinantiems ir klaidinančiai iškabose užsirašiusiems krikdemais, kai nei krikščioniškos atjautos ir vertybių surasta, nei demokratija rūpi, nuolat pažeidinėjant net Konstituciją, tai tikrai ne pirmiena, vos pripuolus prie valdžios kėdučių, iškart nustumti nuo užsienio politikos ir valstybės atstovavimo ekselenciją, kas ten tuomet Daukanto a. bebūtų.