You are currently browsing the category archive for the ‘Politika’ category.
Na, vatnykiniai patriotai ir šaikiniai “nerunkeliai“ nuedukuotieji glušiai, kurie čia retkarčiais vis dar per klaidą neiškentę botais ateinate (taip tiesiu taikymu Akismet dėka tik į brukalą) akučių man, senam parlamentiniam gynėjui bugailiškiui-prūdui, padraskyti, tai va dabar atsakykite:
O kaip vakar jūs patys paminėjote Kalantines, kurios oficialiai vadinamos Pilietinio Pasipriešinimo Diena, tačiau dėka mūsų nomenklatūrinio ir taip va jau daugiau nei trys dešimtmečiai neišliustruotų ir toliau valdžioje šiknas užsėdusių ir mūsų nacionalinius aktyvus pasisavinusių bei viešuosius finansus erkėmis siurbiančių kompartiečių elituko dėka jokia minėtinų ir atmintinų dienų sąraše būti todėl ir negali?
Niekaip, aišku.
O kaip kitaip? Skaityti pilną įrašą »
Aš nemanau, kad mes šiandien jau esame subrendę adekvačiai diskutuoti Antrojo Pasaulinio karo pabaigą mums, kaip tautai ir mūsų šaliai – ypač šiandienos karinių įtampų mūsų regione ir vykstančių karinių veiksmų Ukrainoje kontekste, kada tiesiog stovime ant trečiojo pasaulinio karo slenksčio, jei optimistiškai laikysime, kad jis dar tarsi ir nevyksta, nes, suprask, gi “ne branduolinis kaip turėtų (sic!) būti“ (nepaisant to, kad ukronacikai pleškina į Zaporožės AE, o naglosaksai šiems dar ir “nusodrinto“ urano sviedinių parūpino).
Tūlas dar ir nusistebės – o kam išvis ta tema diskutuoti dabar reikėtų?
Nepraėjo nei 11 metelių, kai šiame tinklaraštyje aš vėl dabar tarsi kokistais (© AMB) komuniaga pasveikinsiu čia mielus kolegas tarptautinės darbininkų solidarumo dienos proga:
Visų šalių proletarai, vienykitės!
Sakykite, kas jums yra svarbiau: mokėjimų kortelė ar televizorius?
Atsakysite, jei dar esate nors kiek nenuvakcinuotai adekvatus, o ne nuedukuotas “mokslu“ tikintis, kad be televizoriaus puikiausiai gyvenime apsieisite (gal netgi jo ir nebežiūrite net fone taip barškančio), skirtingai nuo turimos banko kortelės, kurios prireikia kone kasdien.
Dar pernai spalį aptikau neblogą, mano galva, vieno politinio veikėjo pasisakymą, kuris puikiai iliustruoja dabartinę situaciją visuomenėje (mano kiek pakoreguotas vertimas): Skaityti pilną įrašą »
Užbaigiant pirmoje ir antroje dalyse paminėtą temą, tai tas užsitęsęs karas Ukrainoje realiai jau visiems pasaulyje atsibodęs ir nueina į antrą planą, taip dirbtinai dėmesio centre palaikomas tik Europoje ir ypač pas mus – ir ypač isteriškai ten, kur ypač daug vidinių ekonominių ir socialinių problemų šalyje.
Juolab, kad ir denacifikavimu Vokietijoje užsiiminėjęs JAV seržantas Henry Kissinger bandęs paaiškinti savo establišmento aktyvistams, kad niekas prie smunkančios ekonomikos nekariauja! Biskutuką, mažum, tę da i lukterėkite, kap JAV atsispirs nuo dugno ir vėl ims atsigauti, o jau tada – kaaaaaaip!…
Pernai, kaip ir pirmoje dalyje paminėtasis emeritas popiežius, taip pat anapilin, nors ir nelabai aiškia kryptimi, iškeliavusi reptiloidų mamka pravardžiuota senutės Anglijos ilgaamžė karalienė Elžbieta II, mačiusi britų imperijos išformavimą, ir šitaip pati dabar užsibaigusi angliškąją Vetinų dinastijos atšaką, jos sostą užėmus šios sūnui jau pagal tėvą Pilypą iš Oldenburgų dinastinės atšakos, nors abu jie ir vadinami jau dabar trečioje kartoje bendrai Vindzorais pagal esamo karaliaus Karolio III senelį Jurgį VI.
Atrodytų, kad toks pasikeitimas yra visiškas menkniekis.
Apie šias šventinio laikotarpio baigiamąsias dieneles toks evangelistas Matas pirmame amžiuje dar ano tūkstantmečio rašęs, kad:
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų ir klausinėjo: “Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome pagarbinti Jį”. Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė.
Pribūrė ne tik sunerimusiam Erodui su jo visa sunerimusia Jeruzale tie trys gerokai vėliau iš mohelių karaliais pervadinti šarlatanai apie Mesijo atėjimą, taip po savęs Beatlėjuje palikę fizinį Jėzaus egistavimo šioje Žemėje įrodymą, nes tas jų atneštas dovanomis Juozapo ir Marijos šeimai auksas, mira ir smilkalai, lyginant su dvasinėmis vertybėmis, juk yra laike praeinantys ir gana greitai susinaudojantys dalykai, kas yra gana paradoksalu ir labai ironiška bar mitzvah atliekų atveju, aišku.
Tikiuosi, kad jau atsipaipaliojote, mano mielieji girtuoklėliai, nes šiemet 2022-ųjų ir 2023-čiųjų metų sandūra išpuolė savaitgaliui, tai va jau, žiū, pirmadienis, kuris dar ir pirmasis metų darbadienis.
Na, mieli mano broliai ir sesės katalikai – ar jau gerai pašventėte šv. Kalėdas ir pasirengėte Naujamiečio sutiktuvėms su draugais beigi artimaisiais, o ir su šildančiais ir putojančiais gėrimais, kaip dera tikriems savo artimus labiau už save mylintiems ir už koloratkės pilantiems krikščioniams?
Su – primenu, sutinkama va taip, kaip aprašiau, o va sveikinti su su, atsiprašant už tautologiją, jei nesate nutautėję kaip ruskiai, tai dera doram lietuviui švenčių progomis bei net ir iškart linkint linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų. Nes antraip juokingai skamba kaip ir “ai kongratuleit jū viz birzdej“ – Londės šnekta.
Tuo lietuvių kalbos pamokėlę nuo #grammarnazi ir baigsime – nes tarpe tarp šių dviejų švenčių yra dar ir trečioji šiemet proga, kuriai buvome šiek tiek dėti, nors nelabai taip jau savo noru ten į ją padėti.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai