You are currently browsing the category archive for the ‘Politika’ category.
PODCAST S01E09 – teksto apačioje!
Yra tokio pavadinimo 1971 metų socialistinis amerikiečių režisieriaus Hall Barlett filmas pagal Jorge Amato knygą, kurioje, tiesa, tik kapitonai, o ne generolai – pasakojimas apie varguolių gaujas iš Brazilijos lūšnynų, kurį propagandos tikslais ir sovietai mielai prasuko per savo kinoteatrų ekranus tiek, kad šis išsireiškimas išliko tautosakoje, nors finale savaip pašaipiai interpretuotas.
PODCAST S01E06 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.
Praeita savaitė buvo įdomi pasaulyje establišmento kova dėl valdžios ir įtakos: pas mus STT dėka areštuoti neteisėti lobistai, vadovavę lobistinėms (sic!) organizacijoms, jau paleisti iš sulaikymo, jų taip ir neįkalinus, o JAV tęsėsi demokratų partijos rėmėjų organizuotos riaušės ir prekybos vietų pogromai per Antifa smogikų brigadas, kurios turėjo atgarsį ne tik Londone, kuriame policija yra ir neginkluota, ir bendruomenės paslaugų tiekėja, bet ir Vilniuje.
Aš prie šio epizodo dar grįšiu kitąkart, nes tiek škotiško kiemo, tiek ir mūsų agurkiniai buvo nuoširdžiai nustebę gavę aršius kaltinimus dėl buvimo privilegijuotais europidais arba “rasistais“ kaukazoidais ir dar dėl kažkokių užjūrio negridų žudymo. Ir netgi ypač turėjo patyliukais dantimis griežti tą vietinių dūdelių klūpojimą su Instagram adaptuotais angliškais plakatėliais prižiūrėję lietuvių pareigūnai, palaidoję prieš keletą dienų savo kolegą, žuvusį einant tarnybines pareigas Mažeikių rajone, kada atrodė, jog visuomenė lyg ir yra jų pusėje – ir še tau, Antanina, obuolių kraitelė pašventinimui po mišių pas klebonėlį.
Bet va ta STT akcija ir mūsų lobistais neregistruotiems, bet einantiems senu papratimu tas pareigas, buvo nesirišanti savo logika. Skaityti pilną įrašą »
Besiklausantiems podcast formatu – nuoroda į youtube pastraipa žemiau!
* * *
Jau senokai nebuvo VilNews rubrikos, ir po praeitos savaitės mano tinklaraštyje bei podcast aptarto politinio rinkėjų papirkinėjimo už 200 eurų mūsų visų biudžeto įsiskolinimo labui, atrodytų, tą temą pratęsti būtų galima visiškai kita linkme. Skaityti pilną įrašą »
Praeitą savaitę mes stebėjome įdomią situaciją – ketvirtadienį Seime posėdžiavo mažuma, save vadinanti opozicija.
Kadangi pastarieji turėjo ir degeneratą renegatą spykerį, įsikibusį kaip erkė į Vieno Iš Trijų™ sostą, kurios per daug iškrapštyti nepersistengė kultūringo komiteto dabar jau buvęs pirmininkas, kad tą kėdę vietoje šio baltojo klouno Pjero užtūptų bebrinis dukart didvyris vogtu magistro diplomu, tai labai jie patys sau eteryje džiaugėsi, kaip jie protingai diskutuoja tarpusavyje.
Pakeliui į šį išplėstinį frakcijos posėdį užklydo lietuviškas žirinovskis Petras, negalėjęs apsispręsti kaip ta beždžionėlė iš anekdoto, ar jam prie gražių, ar prie protingų, bet neužilgo pasirinko pagal pavardę ir išėjo.
Tai, apie ką aš iš esmės perspėjau dar vakar ryte (rašiau išties tai sekmadienį vakarop), įvyko tos pačios dienos vakarop (nors išties jie susiderino viską dar iki sekmadienio) – Lietuvoje de facto įvyko taikus pučas.
Nereikia savęs guosti, kad taikus ir be kraujo praliejimo, nes tai iš esmės vis tiek yra nedemokratinis būdas uzurpuoti valdžią – kitaip tariant, valstybinis perversmas.
Prasidėjo antroji formalaus neva-karantino savaitė, ir visi intravertai visą praeitą savaitę realiu laiku stebėjo kikendami nesibaigiantį tragikomišką serialą, kaip ekstravertai iš pasiutimo, kad nebegali siurbti energijos iš vargšų intravertų, jau laipioja sienomis, nežinodami ko dar griebtis, nes jie gražūs sau tik tuomet, kai gauna žavėjimąsi iš kitų, o ne dvasiškai savipatenkina (sic!), kaip tą sugeba intravertai.
Aišku, visas intravertų legionas, perdresiruotų į ekstravertus dėl to, kad toks buvo iki šiol spaudimas visuomenėje, šventeiviškai dėl kompanijos (sic!) apsimeta, kad turi apsčiai empatijos ekstravertų dvasinėms kančioms ir, suprask, jie irgi dėl to labai kenčia ir visų ofisinių tauškalų, penkiaminučių, korporatyfkių bei kavagėrių su stalo futbolu ar be, yra labai labai išsiilgę.
Šiandien sueina 30 metų, kai Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nubalsavo atkurianti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, ir nuo tos Kovo 11-tos Lietuva daugiau nebe tarybinė (nors tarybos, o ne istoriškai seimeliai, vis dar likę savivaldybėse, kai pati Aukščiausioji Taryba persivadino vėl į Seimą), ir nebe socialistinė (nors ir vėl atgimė tas eufemizmu vadinamas “gerovės valstybės“ mitas, o liberalizmas, sietas su laisve veikti individui visuomenėje bei versle, tampa keiksmažodžiu).
O aš jus sveikinu ta proga sulaukus Kovo 11-osios trisdešimtmečio!
Nes man – tai yra šventė ir svarbi diena, nors ją ir pasitikau Maskvoje čebatyne, kur pakliuvau tikrai ne savo noru (savo noru tai aš nuėjau Parlamento jau ginti iškart po Medininkų užpuolimo kitą rytą 1991 metais), bet nuoširdžiai tiek sabotavau “tarnavimą“ SSRSui, kad lietuvis (sic!) seržantas išgrūdo mane ir dar 7 tokius kaip aš “anarchistus“ pirmai progai pasitaikius į Komi ASSR (taip, aš prisižiūrėjęs Šiaurės pašvaistės, jei klausiate), o ten jau mes, po mano agitacinės ir motyvacinės kalbos Vendengos stotyje vos išlipus, dėjome galutinai linksmakočius ant visos tarnybos ir viso saldafoniško bei sovietinio marazmo in corpore (smagiai sužlugdydami ir referendumą dėl SSRS, po ko kai kas buvo patąsytas osobistų iš KGB…), kad jei ne tuo metu vykusi Perestroika, tai mus būtų buvę paprasčiau iškart nušauti kaip Brisių už kampo.
O va ką per šį laiką pavyko pasiekti mūsų šaliai ir Lietuvos valstybei?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Darome pertrauką cikle apie Lietuvos vadybos kokybę (pirma dalis – čia), ir trumpai šįkart apie tris Lietuvos politines bei visuomenines naujienas kiek apleistoje, bet besiprašančioje būti nuolatine, rubrikoje VilNews.
* * *
Pirmoji, aišku, visuotinė panika dėl koronaviruso.
Praeitą savaitę bedarant nedidelį vertimą iš 1903 metų Erskine Childers knygos The Riddle of the Sands, kas bus publikuota mano kitame tinklaraštyje po mėnesio kovo 12 dieną, prisireikė man išversti žodį “delikatus“, tačiau tame pačiame sakinyje “subtilus“ jau irgi buvo, ir man norėjosi lietuviško atitikmens.
Aš jo neparinkau.
Nes banaliai net nesuradau tokio – žodynas siūlo tuo pačiu subtiliu (kuris savo ruožtu lietuviškai išverčiamas tuo pačiu žodžiu arba rafinuotu) arba švelniu versti, bet dėl pastarojo juk visai kita reikšmė, sutikite. Juolab, kad delikatus žmogus, veikiantis subtiliai, nebūtinai yra švelniu – jis gali būti tarsi plieninis kumštis aksominėje pirštinėje, apie ką palyginimas buvo toje pačioje pastraipoje.
Kažko delikataus mūsų tautos mąstyme pritrūko – taip pagalvojau. Nes juk kalba yra mąstymo (ir tuo pačiu tautos mentaliteto) atspindys. Ir apie tai – šio įrašo temos.
Brexit means Brexit. ©
Tad kaip ir prognozavau šiems metams, Jungtinė Karalystė pagaliau jau išstojo iš Europos Sąjungos penktadieniui pasibaigus Europos (sic!) laiku, arba valanda jiems anksčiau, o mums – valanda vėliau.
Nors JK išstojo iš esmės be jokios sutarties (nelygu kurios pusės breksitinių glušių dabar klausysitės – kvanktelėjusių, kuriems gaila savos Teresės suderėtos kad ir belenkokios, bet vis tik sutarties, ar durnavotų, kurie apsimeta nepastebintys savo Boriso pasirašytos vis tik kad ir belenkokios, bet vis tik sutarties), tačiau jokia apokalipsė kol kas nenutiko.
Berašant tris pirmas mano šių metų “horoskopų“ dalis, kilo poreikis vis tik atskirai parašyti apie Lietuvos ekonomikos prognozes šiemet.
Ir va pradėjus kompiliuoti šį tekstą supratau, kad pasakyti galima gerokai daugiau, nei išeina sutalpinti netgi man į vieną tinklaraščio įrašą. Ir iš čia kilo tuomet klausimas, ar iškart sudėlioti brošiūrą pdf formatu atsispausdinimui su daug spalvotų paveiksliukų ir lentelių su skaičiukais bei mano komentarų prie jų, ar tiesiog nubrėžti tendencijas, kas galėtų įvykti, taip per daug jūsų neapkraunant statistika ir makroekonominiais rodikliais teiginiams iliustruoti.
Sveiki sulaukę Trijų Išminčių, o su jais – ir trečiosios dalies prognozių, kas laukia 2020-aisiais metais, ir šioji dalis yra skirta brangiai Lietuvai tėvynei, kuriai paskirsiu dar ir ateinančiąją dalį, atskirdamas čia politiką nuo ekonomikos ten.
Labai daug išminties nostradaminant ir vėl man nereikia, nes tiek JAV politikoje suplanuoti POTUS rinkimai, tiek JK tikėtinas ketvirtąkart (sic!) Brexit, tiek ir Lietuvoje mes juk turime šių metų, manau, svarbiausią įvykį politikoje – ateinančius naujojo Seimo rinkimus.
Nors metų pasikeitimas yra tik kalendorinis formalumas, kuriam tik smagūs girtuoklėliai suteikia šventinę prasmę, nes dar tūlas romėnas metus skaičiavo nuo kovo 1 dienos, kadangi pagal logiką jie ir prasideda nuo kalendorinio pavasario, o ne vidury žiemos per Švč. Mergelės Marijos gimtadienį, bet metų pradžia, matau, suteikė svarbių įvykių, kurio vieno ir šis tinklaraštis negalėjo praleisti nepakomentavęs, todėl įsiterpiu į savo horoskopus (trečioji ir ketvirtoji dalys apie Lietuvą – jau pirmadienį ir ketvirtadienį atitinkamai!).
Ačiūdie ir POTUS Doncei (nepainioti judviejų, nors iš esmės šiuo atveju tapatu), bet šįkart JAV ilgai nesiterliojo ir nepradelsė kaip dėl Osamos “Direktoriaus“ bin Ladeno su jo Al Queda, ir iranėnas Qasem Soleimani, vadovavęs paramilitarinei Quds, susitiko su savo 76 nekaltais rekrūtais pas Alahą, kurie ten jam dabar galės atlikti visas tinkamas džigi-džigi-tų rojaus apeigas. Skaityti pilną įrašą »
Kas jau vakar perskaitė pirmąją atėjusiųjų metų tradicinių prognozių dalį apie JAV, tiems įdomu, kas svarbaus laukia JK ir ES santykiuose.
Skirtingai nuo POTUS rinkimų rezultato, Brexit įvykimo galimybė šiais metais jau turėtų viršyti 90 procentų – po 3 atidėjimų, manau, taip triuškinančiai laimėjęs rinkimus Labradurnius išties būtų durnius, jei iš ES neišsigrūstų net ir be sutarties ar su belenkokia, kad turėtų kuo pamosuoti glušavotam savo breksitiniam rinkėjui tarsi 1938-aisiais po Miuncheno pirmtakas Neville Chamberlain. Skaityti pilną įrašą »
Tradiciškai po praėjusių metų apžvalgos – prognozės dėl ateinančiųjų.
Ar jau atėjusiųjų 2020-ųjų, jei tiksliau – labas rytas, girtuoklėliai mano mieli!
Aišku, šitas prognozavimas yra iš esmės tik būrimas iš žvaigždžių rūke, neturint net horoskopų žvaigždynams astrologiškai panaglišulinti, bet visumoje yra juk bendros tendecijos ir trendai, ir galima paspėlioti (!) apie galimus įvykius ir politikos bei ekonomikos posūkius Lietuvoje, JAV ir JK bei ES – tai, kas mums visiems yra svarbu, net jei kuri šalis ar tendencijos jums asmeniškai gal nėra tiek aktualios.
Juolab, kad kai kurie įvykiai yra pasaulyje suplanuoti ir be mano įsikišimo ar prognozavimo, nors jų baigtis bus aiški tik jiems išties įvykus.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Metai jau baigiasi, ir gera tradicija, kaip ir pernai, yra įvertinti, kas tokio svarbaus nutiko pasaulyje bei Lietuvoje, ir kas šio tinklaraščio požiūriu buvo verta dėmesio, kad čia buvo šiemet aprašyta ar pakomentuota: pirmoji pusė teksto – apie tai, o antroji – nuorodos į metų įrašus tinklaraštyje (todėl realiai teksto nėra tiek daug – neišsibėgiokite, skaitymo aristokratai!).
Tad pradėsiu šįkart nuo brangiosios tėvynės.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Metai jau į galą, tačiau metų apžvalgą padarysiu kitąkart, o dabar juk laukiate Kalėdoms kokios nors dovanos, tiesa?
Ir tai, kad šio įrašo nebuvo tuomet, kai visi dvaro ir savamoksliai politologai puolė nagrinėti pasibaigusias, pagaliau, abi jos ekselencybės Dalios “Trepsės“ Grybauskaitės kadencijas, rodo tiesiog faktą, kad tame liaupsių ir pataikavimo liūne, kuris nelabai skiriasi nuo liūno vidaus politikoje ir ekonomikoje, mano komentarai pasimestų.
Dabar gi, manau, su šiokia tokia distancija verta pažiūrėti, kokį čia mėnulio peizažą (nebent e-tulpes laikysite žydinčiu sodu?) turime po jos prezidentavimo, ir netgi tai, kad kažkas pasakys, kad neaktualu dabar šį tekstą skaityti, tiesiog įrodo faktą, kiek išties nyki ir tuščia asmenybė pasitraukė iš posto, nes jos politinis palikimas, kaip suprantu, nevertas dėmesio – bent jau tiek, kad verta man parašyti čia.
Tai pradėkime nuo jos “išrinkimų“, kas yra svarbiausias jos prezidentavimo kadencijų požymis. Skaityti pilną įrašą »
