You are currently browsing the category archive for the ‘Politika’ category.
“Mokykitės anglų kalbos – ja net glušiai anglai kalba!“ – Nobelio premijos laureatas fizikas Levas Landau (1906-1968).
* * * Skaityti pilną įrašą »
Reklama
Ketvirtoji dalis buvo daugiau skirta tam, kas Lietuvą išties valdo ir ją kruša įvairiomis pozomis bei progomis (o šiemet progų dar bus daugiau – nerenkame tik Seimo, iš kurio ir pareina visa sodomija šiuo metu, tai apturėsime kone pilną Kamasutrą), tačiau jūs paklausite, o tai kas jums iš viso to – bent jau be žinių, nuo kurių darosi, kaip poetas sakė, liūdniau ir liūdniau (aišku, jei jūs esate kokios naisijos dvarponis, tai tik linksmiau ir linksmiau)?
Tai gal jūs papeipalinate, kad man taip liūdna nebūtų, o aš jums dėkoju – ir jums irgi pasidaro linksmiau.
Tada jau paskaitome, ką aš siūliau dar 2017 metų pradžioje kaip bendrus patarimus apokaliptiniam variantui – nedaug ir tepasikeitę, tiesą sakant.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Viskas, kas turėtų ar galėtų įvykti JK (pirmoji dalis čia), JAV (antroji dalis čia) bei ES (trečioji dalis čia), vienaip ar kitaip įtakos ir Lietuvos situaciją šalies politikoje bei ekonomikoje.
Tai pradžioje jūs papeipalinate, aš jums dėkoju, o po to žiūrime, kokią kiaulystę (ar lašinukų), kad jau tokie metai, gali atnešti 2019-ieji Lietuvai, nes argi jums įdomu visi tie užjūriai?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Pirmosios dalys buvo čia (apie JK) ir čia (apie JAV), o šiandien apie mieląją mūsų senutėlę Europą.
Nepamirškite papeipalinti euriukų – ačiū!
* * * Skaityti pilną įrašą »
Kad jau vakar buvo pirmoji dalis mano prognozių 2019-iesiems, tai antroji dalis neišvengiamai tebūnie apie supervalstybę JAV, kuri ir toliau nenueis iš spaudos antraščių, juolab, kad niekas JAV prezidentui tviterio neatjungė.
Ta proga primenu, kad vis dar galite paremti tinklaraštį per Paypal čia.
Kadangi praeitas įrašas buvo apie tai, kas įdomesnio įvyko 2018-aisiais, ir kokius tris reiškinius, įvykius ar žmones laikyti svarbiausiais, tai, apsižiūrėjau, kad esu dar daręs prognozę 2017-iesiems, kuri iš esmės ir išsipildė. Tai gal jau galiu ta proga gauti Nostradamuso ordino Vangos medalį, ar čia tik pretenduočiau į nausėdijos garbės narius?
Jei ne, tai vis tiek galite paremti per PayPal čia.
Labai daug, ką rašiau anuomet, puikiai tiko net ir 2018-iesiems, nes kai kurie reiškiniai tiesiog užsitęsė ne vieneriems metams, tai dabar pažiūrėkime per tuos penketą punktų, ko galime tikėtis kinų Kiaulės arba pagonių lietuvių Ežiuko (ežiukas angl. hedgehog – tai pažodžiui gyvatvorių kuilys, tai kaip ir tas ant to™) metais pasaulyje ir Lietuvoje:
* * * Skaityti pilną įrašą »
Prieš septynerius metus buvau sudaręs gana smagų svarbių įvykių, reiškinių bei žmonių sąrašą, tai, pagalvojau, kodėl gi to nepadarius šiemet?
Tiesa, nominacijas irgi sau va imsiu ir pakeisiu, ir išvardinsiu tik trejetuką (nes daug vežimu veža, sakoma), kuris man atrodo įdomiausias ir pagal šio tinklaraščio esmines temas – vidaus politiką, ekonomiką bei verslą ir pasaulinę politiką:
Jei pats niekur nevažiuoji, tai pas tave atvažiuos – ar kaip ten toje musulmonų patarlėje apie kalną ir Pranašą?
Perkeliu ir čia savo įrašą praeito sekmadienio iš Facebook, kuris šiam momentui sulaukė 99 komentarų, juo savo paskyrose pasidalino 196 skaitytojai, reagavo savo pritarimais 548 skaitytojai, Seimo narys Laurynas Kaščiūnas kreipėsi laišku į generalinį komisarą su klausimu, o Seimo narys Arvydas Ališauskas ketina iškelti šį klausimą artimiausiame Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje. Jau nekalbant apie gautą žurnalistų ir doros valios žmonių bei teisininkų palaikymą.
Mano nuoširdus ačiū jums!
Nes tik viešumas gali čia padėti – ne tik man ar tiems dar keliolikai opozicionierių, tapusių “nusikalsti linkusiais asmenimis“, bet ir bendrai apsisaugojimui nuo teisėsaugos institucijų virsmo į represines ir išsaugojimo mūsų konstitucinių laisvių (pagal įspėjimą – susirinkimų ir protestų laisvės, pagal vėliau sekusius pareiškimus, nepagrįstus jokiais oficialiais dokumentais, tai – ir žodžio laisvės).
Apsikask tu po pernykščiais lapais! – sako vienas iš lietuviškų nedraugo pasiuntimo už akiračio būdų, o aš šiurenu jau demisezoniniais batais auksaspalvius klevų lapus po Vilniaus grindinį (#šimašeu!) ir galvoju, kai toks gražus tas sezoninis intarpas rudenį, vadinamas bobų vasara pas mus, o indėniška – anapus Atlanto, tai va tuomet pats sveikiausias dalykas yra “neskaityti bolševikinių laikraščių“, anot profesoriaus Preobraženskio iš Michailo Bulgakovo romano “Šuns širdis“ patarimo jo kolegai daktarui Blumentaliui.
Šiandien kaip tik sukanka 10 metų, kada Rusija karine jėga įsiveržė į Gruzijos (dab. ir orig. Sakartvelo) teritoriją.
Nors galima sakyti, kad ji jau ir taip ten buvo, “žydrašalmiškai“ prievartaudama Pietų Osetijos ir Abhazijos teritorijose vietinius gyventojus, kartu instaliuodama sau palankų politinį režimą ir finansuodama karo išvakarėse jau 2/3 viso šitų dabartinių Novorosijų gruziniško prototipo biudžeto (Gruzija, pati stokodama išteklių, dar ir finansavo sau priešiškus regionus bent jau trečdaliu, kas, tarp kitko, stebima buvo, o vietomis ir yra, Ukrainos rytuose).
Labiausiai pagiežingo politinio susivienijimo kaip TS-LKD partija, ko gero, Lietuvoje nerasi.
Šiaip konservatoriais aš vis vadinu socdemus (kurie stabdo progresą, traukia į praeitį ir atstovauja stambųjį, jų pačių užprichvatizuotą, kapitalą), o ne TS-LKD, net kai tie glušiai patys save pasivadina konservatoriais (nuo kokios šyvos kumelės naktinio košmaro – gal vardu Gediminas “Indeksuotas Talonas“ Vagnorius?). Nes norisi sąvokas tiksliau naudoti: krikdemai, kaip Tėvynės Sąjunga ir vadinasi oficialiai pagal partijos pavadinimą (LKD – tai ne Lithuanian Kolkhoz Demolition), kur ir krikščioniška meilė bei atjauta artimam savo, ir demokratija, kaip sprendimų derinimo būdas, apeliuojantis į tą patį supratingumą bei įsiklausymą. A-ne?
Bet jei konservatyvumą sieti su tamsybe, nepakanta šviesesnėms iniciatyvoms ir laisvesniems žmonėms, noru riboti ir drausti, dūsavimu dėl pagedusio jaunimo, įžeistų egzaltuotų jausmų isterišku kaišiojimu ar graudulingu rypavimu dėl herojinės (?) arba trauminės šalies praeities – tai būtų kaip tik apie šią partiją, nors jūs kažkaip pasiskaitėte protėvyniasąjungininių burbulų purslojimų ir sakote, kad tai išties jums susišvietė čia apie valstiečius. Taip, tai yra ir apie valstiečius.
Ramūno Karabaso-Barabaso lėlių teatras su Buratinu Sauliumi, lenciūginiu (bulg.) Artemonu Veryga, mėlynaplauke (kai žilus jos paprastai taip pasidažo) Malvina Širinskiene, liūdno vaizdo Seimo Pjero Pranskiečiu. Už Arlekiną ten Gražulis ar Skardžius dabar, nepamenu?
Pridėjus opozicinius katiną Bazilijų Palucką su lapiuke Alisa Anūkėliu, tai tik į Kvailių lauką jiems pinigų sodinti traukti – taip ūkiškai, užkasant žemelėje, hipsteriniam targetui tai vardinant kaip plyno lauko arba startuolių investicijas atitinkamai.
Užsikriokiau iš juoko, kaip vakar POTUS Doncė prasuko ant savo štolco visą šitą glušių karalystę™ su abiem vadovaujančiom merginom – jos didenybe Babce bei jos praimerybe Kvanka.
O taip, lietuviškai dar ir Jungtinė Karalystė bei Anglija irgi moteriškos giminės, jei aršios abiejų lyčių feministės dabar apsiputoję pradėsite straksėti, kaip tie glušiai proteste Londone (bet apie juos irgi žemiau).
Pirma, nu kai durnums šitos tautos, kuri nesupranta, kad po to, kai ES jau pusantrų metų nepabaigia patyčių prieš glušiukus brexitukus, POTUS (President of the United States – jei kam skamba kaip potnas vertakas) Doncė atvyko ištiesti pagalbos ranką.
Iškart privalau deklaruoti savo interesus, nes jų prikaišiojimo neišvengsiu.
Šio įrašo, mano dideliam liūdesiui, o jūsų nusivylimui, deja, bet neapmokėjo MG Baltic koncernas, ir nemanau, kad sumokės man post factum – profesoriaus Liudo Mažylio honoraro pavyzdys parodo, kad su pažadėtais pinigais išsiskirti nėra taip lengva, kaip juos žadėti, net kai jų yra daugiau, nei tūlas lietuvis uždirbs per dešimtmetį (ar netgi visą savo darbingą gyvenimą).
Labai gaila, kad ilgesnės diskusijos tinklaraštyje yra itin retos, o ir, galop, tą tikrai patogiau daryti Facebook – vien dėl visokių galimybių spausti like, reaguoti emociškai pagrandukais, pridėti gif ir pan.
Tuomet, kai ta FB neblokuoja – o taip, ilgai netruko.
Jos ekselencija Trepsė trypė kojytėmis, skeryčiojosi rankytėmis ir kvykavo kaip pempė ant dirvono prieš gandrinius valstiečius, kad jei reiks, tai dar ir savaitgalį dirbs, bet čia tie mokestiniai įstatymai tai pro Daukanto aikštės generalgubernatūrą taip paprastai į mases bei kodeksus nepraeis.
Ir ką?
Ogi nieko – tylėdama pasirašė viską urmu, ką jai pakišo, ir tuomet peršasi dvi išvados:
Apsižiūrėjau, kad čia nerašiau jau pusmetį, ir dar būčiau toliau nieko nerašęs, jei ne FB mano užblokuotos visokios raimondėlės (sako, kad nesikeikčiau, nors lenkiško italų kilmės “su išlinkimais“ žodžio lietuviškas atitikmuo kekšė skamba kaip pupa-uoga, tai va ir kalbėsiu eufemizmais čia jūsų padorioje kompanijoje dabar), kurios randa sau laiko patyliukais sekti mano įrašus kita susikurta paskyra, o po to lėkti FB administracijai stuksenti, kad aš publikuoju kažką pornografiško.
Štai anąkart buvo Youtube klipas su jachta bangose (kas pasakė, kad tai nėra sexy?!), o šįkart ir 4 minučių netruko, kuomet A. Tarkovskis Joninių proga pasirodė nepriimtinas dorai (o, ne ū) kataliko sielai, kas yra ironiška, nes sveikinime buvo palinkėjimas atšvęsti pagoniškai lakant ir krušantis, ir kad laimintų Pizius (Naisių romuvos dievas toks – čia kaip Šventoji Dvasia, kuri nekaltas mergeles apvaisina, jei nežinote apie pagonybę iš bendro išsilavinimo, ir ne, čia ne apie Seimo narį vis dar Petrą).
Liūdna žiūrėti per žinias, kaip ukrainiečiams tenka trauktis iš savo bazių.
Be šūvio. Be teisės priešintis. Kaip mūsiškiams 1940-aisiais, tik jiems bent jau neliepė savų antsiuvų persisiūti į okupantų, kaip anuomet. Bet jausmas tas pats – politikai gi žino, kaip visiems (?) geriau, o tu, prisiekęs kautis už Tėvynę, prisiimi jų gėdą savo sąžinei.
Nežinau, ką aš daryčiau jų vietoje, jei būčiau kokio padalinio vadas. Skaityti pilną įrašą »
