Labai abejočiau, ar knygnešių dieną šeštadienį gerai kurie paminėjote – o juk turėjome tokį šalies ir tautos istorijoje reiškinį 1864-1904 metais, kuomet lietuvių kalbą ir rašymą lotyniškais rašmenimis gelbėjo spaudos kontrabandininkai (žymiausiojo jų Jurgio Bielinio gimtadienis yra pasirinktas šia minėtina diena) ir savamoksliai namiškių mokytojai, vadinami daraktoriais, nuo lotyniškojo veiksmažodžio docēre “mokyti“.

Abejočiau, nes kas gi šiais trumpikių laikais tas knygas skaito (tai gal ir gerai, kad JAV Kongresas uždraudžia “kinų“ TikTok)?

Juolab, kad čia jau ne už tą sorošėkų brukamą rašliavą susimokėti norisi, bet prašyti ženklios piniginės kompensacijos už tai, kad išvis paskaitytum (štai todėl mano rašliavų čia nei kas skaito, nei susimoka už tą patį per tą patį Patreon ar PayPal – su savimi pasišnekėjau, o nieko nėra geriau, nei pabendrauti su protingu žmogumi, kai vienas kitą taip puikiai suprantame iš pusės žodžio, ar ne?).

O jei grįžtume prie aukščiau paminėtosios išmirusių romėnų kalbos, tai penktadienį dar ir buvę Kovo Idos (lot. Idus Martiae) – toks mėnesio vidurys (kai mėnesio pradžia vadinta kalenda, o iš čia ir pats kalendorius). Kadangi 44 metais iki Kristaus buvo per kovo idas nužudytas Romos Senate Gajus Julijus Cezaris, tai Kovo Idos yra dar ir neišvengiamos nelaimės nuojautos metafora.

Per šias Kovo Idas gi taip visiškai netikėtai atsistatydino PIŠ asmeniniu jam prašymu jokiais skandalais nepasižymėjęs santūrusis ir kone vienintelis tikęs pagal kompetencijas toms vyriausybėje pareigoms nuo “ilgo, bet tuščio profesionalesnių už profesionalus suolelio“ krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ir beskaitant tą absoliučiai nieko nenušviečiančią “kontrabandinę rašliavą“ (nes tarsi koks kontrabandininkas šaikos propagandonas, nuo žodžių gandas ir išnešioti, aišku, o ne sargis žargonu, ir sorošėkas Edmuntas Jakilaitis tą gandą iš ko ir neaišku kaip parnešęs bei išpliurpęs apie KAM vadovo at-si-statydinimą), tai dabar manęs tikrai neapleidžia mūsų šaliai ir tautai nebeišvengiamos nelaimės nuojauta.

* * *

Jei tai būtų mūsų politikuoktelėjusiems įprastinė priešrinkiminė taktika, kada blusoms reikia pakeisti stimpantį šunėką į šviežesnio kraujo keturkojį, tai galima būtų suprasti, nors ir nebūtinai pateisinti.

Juk politinė prostitucija šioje klaidingai vadinamoje valstybėje seniau nėra jokiu amoraliu elgesiu, o kekšių ir barakudų apsčiai kaip blusų veisiasi ten, kur sukasi dideli pinigai (įskaitant ir mokesčių mokėtojų), kuriuos galima smagiai prisičiulpti botoksinėmis bei sorošėkinėmis lūpytėmis, po ko gliancu vadinamos “stilingų žmonių“ blizgios prekių su kainos akcijomis brošiūrėlės sėkmingiausias čiulpėdras sureitinguos į abiejų lyčių “verslininkes“ (čia kai yra cukrinis tėtukas) ir “entrepreneres“ (čia kai frylancini pripuolamai ir be nuolatinio sponsoriaus), “stilistes“ (kai kartais į viešumą jau aprengtą pasiima tarsi mopsu)  ir “dizaineres“ (trykštančio kūrybiškumo namų šeimininkė), arba “travelblogeres“ (čia kai tratina viešbučio kambaryje) ir “nutricionistes“ (kai burną dar ir pavalgymui naudoja), iš esmės taip neatsiliekant apie nesamą politiką šioje mirusioje respublikoje™ tokius pačius gliancus beskelbiančius visokius filadelfinius portalus.

Gi Arvydo Anušausko atveju, matome, tai ne tas atvejis – jis iš šaika save žvygalionio pavadintos TS-LKD niekur juk neišeina, ir jokių asmeninių ambicijų per artimiausius rinkimus brautis į rentininkų Europarlamentą ar Daukanto a. gubernatūrą (ironiška – tik per tvorą nuo KAM) nedemonstravo, kad užgožtų savo stotu tiek ir vėl ant to paties grėblio ketinančią pasismaginti (husarai, tylėėėėėėėt!) PIŠ, tiek ir visą tą jo “kolegų“ sorošėkinį blusyną, ir į Seimą grįžta, matyt, atgal į jam kiek ramesnį Nacionalinio Saugumo ir Gynybos Komiteto pirmininko postą (einamajam šio aktyviam rusofobui ir nacistukui Laurynui Kaščiūnui tiesiog begėdiškai per galvas net brukantis mainais į KAM).

O ir gaujos užsienio įtakos agentų bei paikų karibos™ sorošėkų paviešintas erzelį visuomenėje sukėlęs “kritiškasis“ PR demaršas, išlaukus visą kadenciją ir pradėjus kvykauti jau pristabdytų (jiems?) Lietuvos biudžetui nepakeliamai per didelių pirkimų fone (ar pirmas kartas?), kur afera su nefunkcionaliais vokiškais griozdais net nublanksta, matyt, nėra vienintelė ministro at(si)statydinimo priežastis.

Arvydas Anušauskas pas valstybės vadovą – su konvojumi (foto ELTA)

* * *

Kadangi dar anoje kadencijoje beretinis sveikatos apsaugos psicho-ministeris Hitleryga matuliškai (sic!) užraukė galimybę laisvai įsipilti ko nors tauraus ir šildančio, idant būtų galima suprasti gilumines priežastis, slypinčias taros dugne, kaip postringaudavę aukščiau vėlgi paminėtieji lotyniškai in vino veritas, šio pagalba neužilgo gaudami atsakymą į klausimą cui bono?, tai beliko tik paklausyti, ką vaduku save įsivaizdinantis (ypač kai nuo “mamulės“ iš namų į darbuką pasprunka) tas su epiniu seneliu bendrapavardžiu paikena iš URM (ir sutapk, kad abu labu su irgi užsienio reikalų seimūnu žvygailioniu tokie?) leptelėjęs ir be tokio liežuvį mažamečiams debilams™ atrišančio pagalbininko.

Atmetus tuščius ir jo formaliai vadovaujamos politinės gaujos jokiais realiais veiksmais nepagrįstus papostringavimus apie krašto apsaugą ir gynybą, tai mane suneramino ši dalis:

“Reikalinga papildoma energija ir didesnė sparta, Lietuvai rengiantis visiems sudėtingiausiems scenarijams“.

Aš seniai nesu tiek naivus, kad tikėčiausi, jog šitas durnius su iniciatyva išvis nors truputį supranta, kad ne tiek KAM, kuri iš esmės yra tik paskutinė gynybos priemonė, bet jo URM yra viena iš kasdienių ir kertinių šalies saugumą bei tolimesnį suverenitetą užtikrinančių institucijų!

Antraip, nekalbant apie ekselencijui per visą jam nemielą kadenciją aktyviai ir efektyviai finale sutrukdytus atkurti santykius su lenkais bei nuolatinį šio blokavimą vykdyti aktyvesnę politiką ES institucijose, tai dar nebūtų šio užsienio įtakos agento dėka “laimėta“ prieš didžiausią pasaulio ekonomiką Kiniją (tik kinai, deja, ne tik to nežino, kaip skaudžiai mums pralaimėjo, bet jau jų net muitinė tokios valstybės “panašios į puodynes“, išvertus tą jų dantiraštį 立陶宛 pažodžiui, savo registruose išvis nebežino); nebūtume paversti toksiškiausia valstybe regione, po ko buferiu tarp mūsų ir Rusijos tarnavusi Baltarusija tapusi pastarosios dar ir branduoliniu forpostu (o šios prezidentas Batka mūsų visą šaiką tiesiog vadinasi “pasiutėliais“ – бешеные, kas angliškai mad rabid dog); nesiprašytume “demilitarizacijos“ dėl kone karą sukėlusio tranzito blokavimo bei “denacifikacijos“ dėl grasinimo uždaryti rusiškas mokyklas (kas prieštarauja ES sutartims dėl nacionalinių mažumų), kaip ir dabar vykdomu turto konfiskavimu iš privačių asmenų (rusakalbių “propagandistų“ butai bei pilietybių atėmimai ir deportacijos “prisišnekėjusiems“, nekalbant apie baltarusių sanatoriją Druskininkuose ir dabar automobilius rusiškai numeriais, kas išvis yra tarptautinės konvencijos pažeidimas), ir pan.

Todėl mane drasko miglotos abejonės ne tik dėl tautą ir šalį į pražūtį vedančios esamos kompradorų šaikos politikos, bet ir kyla pagrįstų įtarimų, kad Kovo Idos KAM pačiam Arvydui Anušauskui ne tik buvę asmeniniu netikėtumu, koks ten pas jį dar brutas su peiliu atėjo smeigti į nugarą (mėgstamiausia šitų “konservatorių“ tarpusavio kolegiško bendravimo praktika), bet kam prie Arvydo Anušausko KAM stojo skersai kelio?

* * *

Aišku, šioje godžios, šykščios ir pavydžios tautos rinktinių ir išskirtinių “krikdemų“, kurie nei krikščionys (ne tik Dekalogo nesilaiko, bet ir išvardinti papunkčiui nesugebėtų – gerai, kad dvaro šunauja irgi pas mus katalikiška tik apklausų anketose, nes “taip visi parašo“), nei demokratai (kurie net savo sitz-pirminYko patys iš savo tarpo nesirenka, o jiems tiesiog fiureriukas paskiriamas ir po to tik pasitvirtinama vėl – gi ne tarybukai, kad tarybose rinktųsi, nors senelis ir mėgsta iš Vasario 16-os Tarybos balkonėlio urbi et orbi pamokslėlius šventatatiškai papostringauti), tai pagrindinė jų mamona yra tik pinigai (apie ką vėlgi aukščiau minėtieji romėnai turi ne vieną patarlę).

Tai Arvydas Anušauskas, komentuodamas savo at(si)statydinimo priežastis, juk pasakęs, ką kitądien patvirtinęs ir ekselencijus Gitanas Nausėda, juk į KAM atėjo su antikorupcine dienotvarke – ir, deja, sako, kad ne vienas šios šaikos chebrantas, nuvytas nuo valdiško papo, verkšlendamas nuskuodęs tiesiai į Seimą ir ten, koks gi netikėtumas prie labiausiai apsimelavusios ir prisivogusios valdžiukės, gavęs supratimą (kas abejotų) ir visokeriopą palaikymą.

Gal todėl šiam nepatikusi ir numatyta rokiruotė, kad jis iš KAM keliaus į Seimą, o iš Seimo tegul atkeliauja tas į KAM, kuris “nestabdys“?

Nestabdys – ko?

Sąrašas gana ilgas, kurį skubinasi PIŠ įgyvendinti per ateinantį pusmetį, matyt, jau stipriai spaudžiant naglosaksų kuratoriams, kurių šalyse irgi šiemet rinkimai į valstybės vadovus, ir nepanašu, kad pavyks išlaikyti esamą valdžią bei įtaką, ir dar tiems panašu, kad mūsų KAM užsiėmė jų nurodymų vykdymo sabotažu, tikiu, Lietuvos kariuomenės kūrėjui ir savanoriui Arvydui Anušauskui visiškai netrykštant entuziazmu mus pagal šių užgaidas užtvoti kaip chocholus į proverbinį rus(ki)ų tanką.

Beje, apie tankus – šie yra puolamosios ginkluotės rūšis, skirtingai nuo jau įsigytos savaeigės artilerijos, kurią galima panaudoti ir ginantis mūšyje.

Tad kyla pelnytas tuomet klausimas, ką gi taip ketinama pulti, jei neturime teritorinių pretenzijų braliukams latviams (išties, tai turime – kadangi Kuršių marios pas mus, tai Kuršas su Liepojos uostu irgi turi būti mūsų!) ar ATR bendrataučiams lenkams (išties, tai ne tik jie Wilno Nasze, bet ir turime ir dėl Suvalkų kaip Suvalkijos dalies!), o tai gal priešais iš draugiškiausių kaimynų paverstiems baltarusiams (čia jų nacistukams litvinistams Vilnia yra mūsų, kaip žmudzinų, okupuota, o va jų dar turimas Gardinas, žinia, ilgisi sugrąžinamas prie Druskininkų, ar kaip?) bei, aišku, rusams (Rytprūsiai yra ne Kaliningradas, o Mažoji Lietuva, kurią “neteisėtai“ Stalinas okupavęs, o jau terminai baigėsi, ir būtina grąžinti, ir aišku, kad mums!).

Beje, ir tas Krymas, jei ne visas, tai tikrai jo geroka pusė, yra lietuvių – įrodymas tam yra ne Vyckos poniai, kuriuos tas Juodojoje jūroje girdęs, bet realiai Lietuvių pusiasalis prie Perekopo (kas, be abejo, toks lietuviškas senas etnonimas ne “perkasa“, nes yra tokia Pervalka kuršių, o tai reiškia, kad mūsų, Nerijoje, o Perekšlių Kopa!).

Nežinau, kaip ir su kuo susirengė tuomet kariauti PIŠ su visa savo šaika, dvikadencinei partškolos trepsei karingai kvykaujant užnugaryje Drang nach Osten! šūkius, bet likviduotinos mūsų socialkės ir medicinkės bei švietimo (tik ne viso – dalį reikia karalienėms morkoms atsegti!) sąskaita, tačiau aš vis tik norėčiau žinoti artimiausius strateginius tokios karinės doktrinos planus (kai patriotiškieji kavianski už tai prieš dvejus metus, kas simboliška, iškart tuomet susizgribo ir masiškai atsinaujino pasus… išvykimui, o kai kas savo aktyvus ir artimuosius jau per tą laiką perkėlė visokių mažorikų landsbergučių pavyzdžiu, kad irgi iš kuo toliau “būtų naudingesni Lietuvai“, aha), ir kuriuos tas “lėtapėdis“ Arvydas Anušauskas tame jo KAM užstabdė.

Ir svarbiausia – kam jo KAM užstabdė?

* * *

Čia supratau, kad turėčiau išvardinti didelį sąrašą viešoje diskusijoje jau pavalkiotų padarytinų darbų.

Ir ne tik apie prisižadėtą, bet taip ir nesukurtą diviziją (stebiuosi, kad tarpukaryje net trys buvę prie panašaus gyventojų skaičiaus), nes toji juk ne nuo pričiulptų divizijos generolo antpetukų nuo visų karinių misijų išsisukusiam sorošėkui prasideda, kurio pakeitimui, žinia, KAM taip pat turi įtakos (šiaip jokio skirtumo, kokį sukalbamą ir buką vietinį zalūpną kaip Ukroreiche ir čia naglosaksai jų įsakymų vykdytoju pasiskirs); ar sukarinimui sukarintos policijos bei to peraugusių skautų būrelio esminiam pertvarkymui, ką dar galima iš “kovinių šaulių“ išties kombatantais paversti, pervedus į KASP (rašiau jau); o gal ir žvalgybos bei smogiamųjų dronų plėtojimu būriuose ir kuopose (ypač KASP!) vietoje tų šarvuotų griozdų bokserinių “vilkų“, sunkiai užvažiuojančių ant kalniuko, klimpstančių gruntui pažliugus ir užstringančių artimiausiame miškelyje dėl gabaritų (todėl taip spėriai aplinkos “apsaugos“ ministras skubinasi iškirsti?) su Šaltojo karo laikus menančių “leopardų“ (jūsų pinigai už pažadus avansu, aišku – su bokserių pirkimais nieko nepasimokyta ar pasimokyta pakeliui geriau pasivogti atkatukus?).

Bet tada įsilėkusius minčių tabūnus sustabdė mano sūnaus gimnazisto telefono skambutis – klausė, ar man nereikia laptop, kurio visi atsisakė, o aš atsakiau, kad mielai paimsiu Velykoms, kai tik iš tų paskirų dalių jis atgal į vėl naudotiną daiktą surinks (prieš pora savaičių pats susirinkęs sau desktop).

Ir pakalbėjus man po to dar toptelėjo mintis ne tik apie tai, kad nenorėčiau irgi leisti savo jau greitai suaugsiančio sūnaus šitai visai užsienio įtakos agentų kamarilei nužudyti “vardan tos“ (jų kišenės ir jų mažorikų gerovės!), o kad tas KAM atliktinų arba sabotuotinų darbų sąrašas net nebesvarbus, jei jau šaika rinkiminiu laikotarpiu leido savo nariui išviešinti saviems metamus įtarimus korupcija.

Nes jei ne tik Valstybės Gynimo Taryboje klausimas buvo svarstomas dėl Lietuvos karinio kontingento išsiuntimo prieš rusus į Ukrainą, kaip sorošėkas Makaronas karingai ir vėl naglosaksų nurodymu pučiasi lyg mikro-napoleonas, ieškodamas net ne savo Svetimšalių legiono atmatų, o tokių kaip mes čia kvailų čiabuvių savanorių užsitvojimui (kai pati tokiam “internacionaliniam aljansui“ tarsi Krymo kare pavadovauti užsimojusi Prancūzija neįgali nieko pasiųsti, nes ženkliai sumažino savo karinį biudžetą, jau ekonomiškai nebepajėgi atstatyti išsiųstos kone pusės artilerijos į Ukrainą, ir net išformuoja “nereikšmingus“ karinius dalinius, kai iš jų pusė Afrikos jau juokiasi), tai tuomet jau visos čia mūsų kompradorių ir jų pakalikų bei sėbrų gaujos korupcijos tiesiog nublanksta kaip nereikšmingos.

Nes, nuojauta kužda, šios Kovo Idos yra ne šiaip tik Arvydui Anušauskui KAM.

Didelis ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2024-03-16, o taip pat dar dėkoju atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal!