Kvazi-karas: ką turim ir ką darom? (6/7)

Pradžia čia.

* * *

Šioje dalyje tik apibendrinsiu tai, ką mes vadiname teisėsauga, ir kas pirmiausia patirs kontaktą su priešu, jei konfliktas su Rusija iš kvazi-karo pereis į hibridinio karo fazę (konvencinio karo atveju kontakte dalyvauja kariuomenė, o teisėsauga pasitraukia į užnugarį).

Sakoma, kad sukurti kariuomenei reikia trijų mėnesių, policijai – trejų metų, o žvalgybai gali ir trisdešimties pritrūkti.

Aš nesiimsiu vertinti VSD – kaip kontržvalgybos institucija, jie privalo identifikuoti ir neutralizuoti ne tik priešo šnipus, bet ir prisidėti aktyviai prie politinės liustracijos, identifikuodami priešo įtakos agentus, kenkėjus ir sabotažo bei diversijų veikėjus, netgi kai tie neveikia, o tik rengiasi ar rengia pradinį parengiamąjį darbą ar renka jiems reikiamą informaciją.

Su VSD mes visada turėjome daug problemų, kartais perdėtų, o KGB skausmingi prisiminimai tautos sąmonėje neleidžia iki šiol deramai pažvelgti į šios srities tinkamą aprūpinimą tiek žmonėmis, tiek ir finansais. Bet kokia klaida priimama itin skaudžiai ir nepalankiai visuomenės nuomonėje. Nuolat iškyla kažkokie klaniniai nesusipratimai, tad ir dabartiniam vadovui tyla tapo gera byla.

Tarnyba VSD iki šiol nelaikoma prestižine netgi tarp teisėsaugos pareigūnų, nors situacija po truputį keičiasi, ir vis daugiau kriminalinės policijos pareigūnų pereina dirbti į VSD (kaip ir mano draugas). Ir po truputį jau, dėka Mečio Laurinkaus, o dabar jau ir dabartinio direktoriaus Gedimino Grinos, VSD fokusuojasi į pritinkamas veiklas, nebeužsiimant kitų teisėsaugos funkcijų dubliavimu (kova su kontrabanda kaip prie Jurgio Jurgelio, antikorupcija ir pan.).

Kova su korupcija irgi svarbi, tad STT darbo bendram krašto gynybos potencialo stiprinimo labui čia irgi užtenka, nors ir nepanašu, pirmu žvilgsniu, kad jie yra kariškiai (ir kas mane iki šiol erzina, tai palikimas šitos rusiškos “vidaus tarnybos“ sukarintos struktūros su kariniais laipsniais teisėsaugoje).

Džiugina ir tai, kad dabar ta pati policija nebenusimetė vindikacijos savo struktūroje, pavesdama išorinei STT, o ir pati aktyviai veikia, valydamasi nuo korupcijos sistemos viduje. Nestebina, nes tą inicijavo patarėjas (man patinka toks civilis rangas, kurį jis turi) Povilas Malinauskas, kuris ne šiaip galvoja “dešiniu pusrutuliu“, bet vadovavęs tiek STT, tiek ir VSD.

Bet vat pati VRM sistema manęs taip nedžiugina.

* * *

Turiu pažiūrėti, kas tas vidaus reikalų ministeris.

O taip, gi buvęs kelių policijos, buvęs generalinis policijos komisaras – Saulius Skvernelis.

Kaip policijos šefas, tai jis buvo silpnokas.

Šveiko nuotykiai po pasaulinio karo (iš respublika.lt)

Liūdniau, kad jis silpnas ir kaip ministeris, atsakingas už visą šalies “vidaus tvarką“ (policiją, sienų apsaugą, priešgaisrines ir gelbėjimo tarnybas) bei netgi savivaldos reikalus (ne, Druskininkų caras R. Malinauskas, galimai prikišęs nagus prie HESo užambalinimui, kai jo tėvas yra sovietinio sąvartyno Grūte savininkas, yra šios asocijacijos galva, bet nenuostabu, jei supainiosite).

Na, tarkime, negebėjimas spręsti netgi elementaraus Bendrojo Pagalbos Centro tarpžinybinio konflikto (net nekalbant apie sudėtingesnį dalyką, kaip civilinė sauga) arba išlindusi korupcija Migracijos Departamente, kuomet paaiškėjo neteisėtas leidimo gyventi Lietuvoje (ir judėti visame Šengene!) išdavimas – aišku, palikimas jam teko, bet kur jo aiškūs ir ryžtingi veiksmai sprendžiant?

Aš jau nekalbu apie policiją – ten vienaip ar kitaip, bet jų funkcija aiški, ir hibridinio karo atveju jie veikiau praneš labiau kontaktui parengtas institucijas ir pajėgas, nei patys savo pistoletais prieš specnazą mosuos (o ir nemosuos, ir iki dabar kviečia antiteroristinę rinktinę ARAS, kada tenka su ginkluotu įkaitų grobėju, tarkime, aiškintis).

Bet kokie reikalai VSAT?

Sienų apsauga, paaiškėjo, nelabai netgi turi pakankamai amunicijos atremti ginkluotą užpuolimą. Kaip ir nesiruošia išvis bet kokiam pirmąjam kontaktui, kada priešo šarvuočiai kirstų mūsų sienas. Net nekalbu, kad išlaikytų – bet nelabai ir pristabdytų.

Galop, netgi jiems reikalingi laivai yra KJP pavaldume, o ir SARS (search and rescue at sea) tarnyba yra ne pakrančių apsaugos, o kariuomenės funkciniame pavaldume.

Ir, tarkime, kaip jūs identifikuosite tokį sovietinį atavizmą VST (viešojo saugumo tarnyba) – atskirsite juos nuo vojentorge apsiprekinusių opolčencų, kuomet vėvėšnykų stiliaus kamufliažas, kalašnikovai ir rusiško pavyzdžio ekipuotė, tarpusavio sąveika ir struktūra (ne NATO standarto!) bei netgi neoficiali jų bendravimo kalba yra niekuo nesiskirianti nuo priešo?

Ne, bet va taip hipotetiškai paklausiu: vat atvažiuoja VST kareivukai į mano kiemą, o aš, tarkime, netgi turiu kuo priešintis – kaip aš atskirsiu? O kaip civiliokai?

Galite neatsakinėti.

Išformuoti juos reikia nedelsiant, konvojavimo funkcijas perleidžiant patrulinei ir mobiliai policijai prie vietos komisariatų (nedaryti atskiros struktūros ir pagaliau aprengti policijos uniformomis!), kalėjimų apsaugos funkcijas – Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, o kitus, kurie tinkami karo tarnybai, pasiūlyti rinktis PKT (profesinę kario tarnybą).

VRM bėda tame, kad ten niekada nebuvę dešiniųjų, o tik koalicijų partnerių, arba valdė visada kairiųjų atstovai – labiausiai korumpuota, nereformuota ir itin lėtai vakarėjanti institucija, vis paraginama tik spyriais dėka sąjungininkų skiriamų lėšų ir apmokymų.

Augijaus arklidėse rastum mažiau mėšlo, o Heraklio politiniame horizonte aš nematau.

* * *

Šešėlinis VRM – Arvydas Anušauskas.

Nu turi diedas potencialo, ne? (iš 15min.lt)

Gaila, kad tik šešėlinis. Nes jis KGB tyrinėjo su mokslininkui būdingu akademiniu preciziškumu. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavo. Nevadovavo dar VRM, ir dėl to turėtų būti ne man vienam gaila.

Jei taps tik egzilinės vyriausybės vidaus reikalų ministeriu, tai irgi nepaves, nes užsienio politikoje irgi ne naujokas.

Bet mums reikia VRM pertvarkyti jau dabar, ir tos struktūros demilitarizavimas (jokios statutinės, jokių vidaus tarnybos karinių laipsnių!), kad ir kaip dabar paradoksaliai atrodo kvazi-karo metu ir gresiant hibridiniam, yra ne vieninteliai, tačiau pirmaeiliai uždaviniai.

Prokurorai tai kažkaip dabar be karinių laipsnių jau apsieina.

Ir savivaldos pertvarkymas, kad ir lėšos efektyviai būtų skirstomos, ir kad karo atveju vietos institucijos tinkamai reaguotų – irgi yra juk VRM funkcija ir pirmaeilis uždavinys.

Ir aš abejoju, kad ne tik bendrai valdančioji koalicija, bet ir jos dabartinis deleguotas “jėgos struktūrų“ technokratas į ministerius VRMe tą suvokia.

* * *

(skaityti toliau)