Nepraėjo nei 11 metelių, kai šiame tinklaraštyje aš vėl dabar tarsi kokistais (© AMB) komuniaga pasveikinsiu čia mielus kolegas tarptautinės darbininkų solidarumo dienos proga:

Visų šalių proletarai, vienykitės!

Tiesa, nors ši frazė iš UNESCO registruoto žmonijos minties paveldo (sic!) Kommunistisches Manifest yra padefaultu priskiriama šio 1848-ųjų metų politinio pamfleto autoriams ir marksizmo pradininkams, t.y. filosofui ir politekonomistui Karl Marx (1818-1883) bei jo rėmėjui fabrikantui Friedrich Engels (1820-1895), tačiau išties tikroji jos autorė (!) yra feminizmo ir bendruomeninio socializmo pradininkė bei dailininko postimpresionisto Paul Gauguin (1848-1903) močiutė iš motinos pusės Flore Célestine Thérèse Henriette Tristán y Moscoso, d.ž.k., nors dabar faktiškai net užmiršta tiek feminisčių, tiek ir visokių profsąjungiečių bei įvairaus plauko kairuolių, Flora Tristan (1803-1844), paskelbusią šį šūkį savo knygoje apie darbininkų sąjungas dar 1843-aisiais.

Na va, dabar turėsite omeny, kad tai ne marksistų, o feminisčių išmislas.

* * *

Aišku, pas mus gegužinės dar mūsų močiučių laikais labiau buvo siejamos su pirmosiomis pavasarinėmis iškylomis gamtoje, apsikeičiant mergoms ir bernams jų nedviprasmiškais žvilgsniais ir dviprasmiškomis replikomis dėl perspektyvos pasiglamžyti kur klėčių pakampėse ar sula varvančiuose beržynėliuose, kurių šakelėmis dar puoštos bažnytkaimių aikštės, nors tos gegužės irgi prasidėjo gerokai anksčiau iki šių jaunystės, nes buvo naudojamos nuo XIX amžiaus galo tiek lietuvių socialdemokratams tose parapijų ir kaimo bendruomenių šventėse susirinkti ir viešumoje atsargiai savo marksistines darbininkiško solidarumo mintis propaguoti, tiek ir tuomet mūsų “nacionalistams“ taip skleisti Lietuvos tautinio atgimimo ir būsimos nepriklausomos valstybės idėjas.

Ir nepaisant to, kad jau tarpukaryje Didžiosios Depresijos pasekmių Lietuvos ekonomikai išdavoje turėjome rimtus kariuomenę malšinimui prisišaukusius Suvalkijos ūkininkų ir Panemunės bei Dainavos valstiečių maištus 1934-1936 metais bei paskesnius 1937-ųjų tuometinės sostinės Kauno darbininkų streikus ir visuotines šalyje politines protesto demonstracijas, ko pasekoje ne tik sunkiųjų darbų katorga, bet ir karo tribunolų buvo nuteista myriop daugiau “revoliucionierių“, nei tie vėliau sovietų ideologų išpyarinti 4 (penktąjį kaip savo žentą išgelbėjo feministė Lazdynų Pelėda) trockistai komunarai per kone prieš dešimtmetį įvykdytą 1926-ųjų karinį valstybės perversmą, anuomet “tautos vadu“ pastačiusi, deja, bet net dukart nuo bolševikų iš tėvynės sprukusį, Vasario 16-osios signatarų Lietuvos Tarybos pirmininką Antaną Smetoną (1874-1944).

Kas irgi simboliška, kad dabar būtent ta pati šaika, kuri lygiai taip pat spruks Suvalkų koridoriumi “smetoniškai“ nuo ruso, labai spirga dėl šio “kailio“ įmonumentinimo.

Į Grūto parką iš Kauno perkelta 1973-ųjų metų skulptūra “Keturi komunarai“, dar pašaipiai sovietmečiu pravardžiuota kaip “trys draugai vieną girtą namo veda ir taksi kviečia“ (foto iš vikės)

* * *

Bet nei tai, nei šią darbo žmogui minėtiną dieną dėl 1886-aisiais Čikagoje policijos jėga išvaikytos darbininkų demonstracijos ją sušaudant netgi be formalaus teismo kaip paminėtinus komunarus, reikalavusios dabar, atrodytų, lyg ir įprastos jau 8 darbo valandų darbo dienos, mūsų “proletarams“ niekaip neįsimintina, nes va verčiau kokias bulves į dirvą užkasti, jei gamtoje ar soduose tam šašlykiukui su alučiu dar yra kiek per šalta, yra toks šventas tūlo tautiečio, širdyje vis dar artojo, reikalas.

Ir juolab, kad ši diena yra dar ir nuo 1955-ųjų popiežiaus Pijaus XII (1876-1958) paskelbta taip pat šv. Juozapo Darbininko diena.

Taip, čia tas pats Romos Katalikų Bažnyčios popiežius nuo 1939-ųjų, kuris, švelniai tariant, buvo palankus fašistams ir nacistams, bei kiek, jei taip pasakytume, labiau abejingas persekiojamiems ir genicidą patyrusiems žydams – aš tai esu jau minėjęs, rašydamas kritiką įžangai į distributizmą. Ir va šis šv. Juozapas Darbininkas kaip minėtina doram katalikui diena vietoje “komunistinio proletarų solidarumo“, yra iš tos pačios marksistinių idėjų proletarų tarpe užkardymo doktrinos.

Tad išties galima šią šventę paminėti kas kaip linkęs: norite – bulviasodžiu užsiimkite; norite – kepsninių sezoną atidarykite; norite – jau kaip tik prasidėjusį navigacinį sezoną Lietuvos vidaus vandenų keliais; norite – minėkite kaip proletaras ar net marksistas; norite – kaip tūlas katalikas ir tautininkas; norite – kaip koks feministas ar įstojimo į ES entuziastas (kas dabar čia pasakė ginekologė???) arba binarinės nomenklatūros (kad ir ką tai bereikštų…) bei gegutės dieną.

Ku-kū!

* * *

Kad man taip šiandien (ir ne tik…) jau “kukū“, tai gal greičiau pabumbės kokie priešokio ekonomikos (gig economy) “entrepreneriai“ su visokiais “individualistais“ bei “patentininkais“, kurie klaidingai mano, kad švęsti neturi ko, nes juk taip patys yra ne tik “sėkmingai nuedukuoti ir aukštesnes pajamas pričiulpiantys“, bet tikrai nepriklauso jokiam čia mano paminėtam proletariatui, kadangi yra patys sau tos gamybos priemonės ir patys sau tų savęs kaip tų gamybos priemonių valdytojai, taip tapdami jau petite bourgeoisie (nors patetiškai mažuliukas, bet vis buržujukas, aha), ir taip su jokiais liumpenais neturintys nieko bendro.

Nors tas šv. Juozapas Darbininkas yra ne vien tik tas savo “grandines tegalinčių prarasti“ samdinių globėjas, bet juk ir bendrai iš savo darbo mintančiųjų, o ne kaip parazitai gyvenančiųjų iš rentų bei palūkanų, kurias sėkmingos sėkmės pardavėjai vadina kažkodėl ne pašalpomis, bet, aišku, “pasyviomis pajamomis“ – dėl ko išties verslininkais vardan gautino pelno esantys tuo tik nusistebėtų, kad nieko sau tokios “pasyvios“ prie kokių nors jų 16 valandų darbo paroje be laisvadienių!

Tai pastarieji nei kada turi tą tokias dienas švęsti, nei jų tą darbą kas iš dirbančiųjų gi darbu laiko – tai jų čia ir nesveikinsime, nes ne jų tai diena.

O kol dar mūsų ir pasaulio proletarai stokoja “klasinės sąmonės“, tai vienykitės šiandien nors šventei nuo darbo vardan… darbo – kad tik jo būtų ir badauti netektų!

Didelis ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2023-04-28, o taip pat dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!