Tai sveikinu aš jus, mielieji jūs mano, sulaukus džiugių žinių – ilgai netruko, kai LSD partija, pridalinusi pažadų, suprato, kad už plačių velionio AMBo pečių (ar pasturgalio – nelygu pareigos) slėptis neišeis, po rinkimų įprastai ciniškai spjaunant į savo rinkiminę programą, ir dalį prisižadėjimų nori-nenori, bet teks vykdyti.

O biudžetas, žinia, pas mus pertekliniu nebūna, tai iš kur babkės, ponai?

Deficitiniu – taip. Kad per daug mokesčių pririnktų – nepamenu (gal ir buvo?). Ir nors ekonomika po truputį pradeda atsipaipalioti nuo blogojo Kubiliaus ir dviejų bankų analitikų (Nausėdos ir Mačiulio) sukeltos pasaulinės krizės, bet mokesčių kažkaip stebėtinai biudžete, o bet tačiau ir nedaugėja. Ir kad ir kiek darbo grupių prikurtum priežastims išsiaiškinti ir tendencijoms numatyti, o vis tik šnipštas su saldžiu pypkės dūmeliu teišeina.

Todėl nenustebino sprendimas imti tarką ir brūžinti daugiau mokesčių nuo turimų.

GPM krutinti pabijota – lietuviškieji socdemai progresnių mokesčių bijo labiau nei Gražulis gėjų. Ką nors burti su PVM irgi sunku – gi neseniai lengvatų pasiūlyta, su Jos Generalgubernatore Daukanto aikštės kontoroje prisitąsyta, derant, ką nuo ko atleisti, tai negi imsi ir pats persigalvosi? Gal ir galėtum – teta Dalė yra baisiau už visą sukilsiančią ordą jau laimėjusių lobistų (kai kurie hipokriziškai prisidengė kultūrininkais bei socialines vežiojimo paslaugas teikiančiaisiais).

Tarkuoti pelno mokestį, aišku, irgi galima, netgi nuo savęs, kas būtų skausminga (LSD partija yra turtingiausia partija Lietuvoje ne iš žvaigždynų išsidėstymo mūsų padangėje – konservatoriai pagal prigimtį ir kapitalistų intersų globėjai pagal paskirtį). Tačiau jau jiems ponas Lukauskas ašaka gerklėje stovi, rėks visi verslo magnatai, lobistai, institutai ir neįsivaizduojamas spiečius verteivų, kad…

Na, taip, kur po to rasi geresnių kadrų, kai galvą vis tiek teks kurią aukoti, už autoūkio ministrą, pakeitusį kvėštelėjusią energoūkio ministrę? Kadrais švaistytis neišeina, nes kas paskui dirbs? Virėja, kuri valdo valstybę, ar… vat bufetininkių tik nereikia siūlyti, gerai?

O NT mokestis yra pati geriausia alternatyva – gi jau konservatoriais pravardžiuojami Tė-eS krikdemai, tevais balseliais paprieštaravus liberiesiems partneriams, dar anoje kadencijoje įvedė ir buržujus, kurie turi turto virš 1 mln., jau nudrožė. Bet tai, žiū, ir nieko, Lietuva nesugriuvo, vilos lūšnomis nevirto.

The Pinnacle List

Bet su vaizdu pro langą į jūrą

Tad atėjo metas tarifą truputėlį (bet tik truputėlį) spustelėti žemyn (kas jiems – žemyn, tas jums, nepamirškite – per kišenę, nes mokestis tai aukštyn!). Ką tę mažum vieną meleoną vertės tas turtas – darom 750 tūkstančių litų!

O kodėl ne 500? Ne 499 tūkstančiai ar ne 345280 litų (100000 eurų)?

Suprantama: numeti į Seimą, o ten apstu varguolių iš kaimiškų apygardų (tiesa, pagal mūsų rinkimų įstatymus tie “kaimiečiai“ kažkaip yra visai nuo seno jau sostinės miestelėnai, kaip antai koks Bradauskas, mūsų “gerbiamas“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirminyks – dieve dieve, koks tu kūdas… ai, bet aš ne apie tai, nes ir ponas Bradauskas nei dievas, nei kūdas).

Ir va tie kaimiečiai gali pelnytai paklausti (nors ir ranką prie širdies pridėjęs dievagotaisi, kad čia rūpiniesi jais), o kodėl tik tiek?

Jų apygardose prabangus kelių aukštų namas su įrengta mansarda ir nedidele asmenine SPA cokolyje net kadastrine verte netempia iki kokio butuko Vilniuje. Ir ką jis savo varguo…, t.y. rinkėjams grįžęs pasakys, kai tie paklaus, kad ką, ir vėl turtuoliai neapmokestinti? Jam tos sopulingos paskolinių sostinės kartonkių milijonierių godos visai nerūpi – ne jų balsais jis darbą ir algą (bei kanceliarines ir kitas reprezentacines išlaidas kompensuojamus kišenpinigius) gauna.

Bus įdomu stebėti, kaip vyks debatai Seime dėl tos ribos, ir kaip virkaujama bus, kad gal, žiū, tarifas per didelis, gal derėtų diferencijuoti ir pan.

O ir kaip čia tą vertę įvertinsi tiksliai? Aš antai namo dairiausi, tai sublokuotą radau, pas jau įsikūrusius kaimynus užėjom. Tie prasitarė, kad virš 800 tūkst. tuomet, iki burbulo pokštelėjimo, mokėjo. O “maniškė“ identiška dalis dabar, kai jau rinka, suprask, atkuto, parduodama yra už kone triskart mažesnę kainą (ir tai manęs nesugundė, nors tokių kaimynų norėčiau – mainais į maniškius kai kuriuos egzempliorius).

Kitaip tariant, šiandien rinka sako tiek, rytoj – gal dar kažkiek kitaip, ir nereiškia, kad tik “būtai brankz“.

Šveicarai, sako, išsprendė vertės klausimą paprastai: kiek pats šeimininkas vertina – tiek į savo turto deklaraciją ir įrašo. Ir nuo tos vertės jis NT mokestį moka.

Sakote, taigi ims sukčiauti visi, kaip antai Mažeikių Naftos pardavimo signataras tokis ponas Kaktys, kuris mito dangaus mana, bet namą iš algos pasistatė, o trūkumą jam uošvė dovanojo (kuri apie dovaną išgirdusi vos nepaspringo iš pykčio, nes žento nuo vestuvių vengia)! O kam šveicarui, tarkime, rizikuoti?

Įsivaizduokite, jūsų turtą prireikia visuomenės reikmėms perimti. Kas pas mus paprastai nutinka? Teisingai: jis staiga pabrangsta dešimteriopai, o valstybė neišperka, nes tenka bylinėtis dėl kainos. O čia – paprasta: įvertinai savo milijoninį vienu tūkstantėliu – še tą vieną tūkstantėlį už savo turtelį, ir teismas iš tavo ieškinio apie “teisėtus lūkesčius“ tik pasijuoks, o po teismo jau juoksis mokesčių inspekcija. Mokestis už godumą ir šykštumą, beje.

Galop, jei parduoti rinkoje brangiau, nei deklaravai ir mokesčius mokėjai, tai, atsižvelgiant į infliaciją, matyt, skirtumą irgi padengti dera? Ir jei skirtumas yra ženklus (įvardinkime tai įstatymu), tai gal yra mokesčių slėpimo ir sukčiavimo požymių? Per snapą, baudą, delspinigius – ir bylinėkis su mokesčių inspekcija (iš tiesų, su valstybe, kurią atstovauja teismai, kuriems pinigus algoms surenka ta pati inspekcija iš tų pačių ieškovų).

Aha, sėkmės – aš jau bandžiau. Niekam neįdomu net, kad atsakovai neina į teismus ir neatsimušinėja į tavo argumentus, nes su valstybe ne-si-by-li-nė-ja-ma!

Tad nereikia išradinėti dviračio – jei yra turtas, tai deklaracijon tegul patys savininkai jį pagal tai, kaip vertina, ir įrašo, nes kas gali geriau turto vertę žinoti, jei ne pats šeimininkas? Dar jei pakabinus tokį Damoklo kardą, kad savivalda bet kada ta deklaruojama verte turtą gali išpirkti ir įrengti kokį socialinį būstą ar tarnybinį butą jauniems specialistams ir pan. – tai gal geriau susimokėti didesnį NT mokestį, kaip manote? O orientacinę kainą ir pas mus gausi iš rinkos skelbimų ir kadastro ar turto vertinimo įmonių – nematau jokių čia sunkumų.

Tačiau manau, kad tas neapmokestinamas minimumas NT turėtų būti panaikintas iš viso. To paties deklaruojamo socialinio solidarumo vardan (šneku kaip visiškas kairiūkštis, matyt, ne veltui žoliapjovė tėvui sugedo… apie ką aš čia?).

Tiesiog tarifas irgi tebūna vienas ir tas pats (flat): ar nuo lauko tualeto už 100 Lt, ar nuo marmuru tviskančios vilos už kelias dešimtis milijonų – santykine (procentais), o ne absoliutine (litais) išraiška. Ir kai nėra šito NTNM (nekilnojamojo turto neapmokestinamo minimumo), kai nevaizduojamas rūpestis “pirmo būsto neapmokestinti“, “pencinykus nuo mokesčio atleisti“ ir pan. – tai ir įtampos nuslūgsta dėl to, kad gal daugiau sumoki už kaimyną. Jei mėgsti pūstis, kad turi daug turto – tai galėsi po to deklaraciją nors ir ant durų sau pasikabinti, kiek realiai tavo mokestinis linksmakotis didesnis už Jono ar Petro.

Na, o jei nenori mokėti už valdomą turtą, tai nevaldyk, o parduok ir nuomokis. Vis tiek į nuomos mokestį bus įskaičiuota (tik jei rinka veikia, tai nebūtinai visa NT mokesčio suma, tarp kitko). Bet vėlgi – jei be išimčių, lengvatų ir kitokių mokestinių iškrypimų.

Gali tuomet paaiškėti, kad pas mus ne tik yra begalė bešeimininkio turto, kurį galima parduoti nebūtinai patyliukais “grupei draugų“. Gali paaiškėti, kad lietuvio godulys NT yra kvailai nepagrįstas ir finansiškai nepamatuotas.

Bet tai būtų kita istorija, ir nepradėkite man čia moralizuoti ar išvedžioti, kaip mokesčiai per se yra Visatos blogis.

Dabar gi istorija bus apie rūpestį paprastu žmogumi ir buržujų klasės naikinimą (progresuojantį baudimą – bet čia juk taip humaniška pirštus po vieną daužyti, nei kad vožtelėjus iškart į snukį, ar ne?). Nors cinikas manyje sako, kad biudžete nuo to pinigų itin ir nepadaugės. Bet premjeras galės vėl bejėgiškai maskatuoti rankutėmis, naiviai žvelgdamas pro savo dioptrijas: norėjome kaip geriau, o gavosi kaip visada.

Tad jei butai nebrangs, tai nors mokesčio bazė plėsis, ane, LSD partiečiai, ką? Jau spėjot “susitvarkyti“ žemiau ribos? Siūlau susirūpinti ir tiems, kurių pusę milijono vertas – ar maža kur tie jūsų debatai nuves…