Šiandien pirmoji naujojo mano miesto mero darbo diena. Po kelių kadencijų konservatoriaus Boris Johnson, Londonas vėl gavo darbietį.

Ankstesnis iki Boriso meras Ken Livingston buvo negatyvo genijus, sakęs, kad “jei kas savaitę pakartum po bankininką, tai bankai imtų dirbti geriau“ (suprask, dorai ir paprasto žmogaus™ naudai). O ir dabar pastarasis skandalas, kada reikalaujama šį jau parlamentarą išmesti iš partijos už netikslų (kaip jis ir jo brolis sako – neteisingai suprastą žurnalistų, o brolis yra ne Butkevičius, jei ką) ir antisemitiniu bei Hitleriui simpatizuojantį pareiškimą, Darbo partijai gero nieko perspektyvoje rinkimuose nežada.

Išties būdami opozicijoje jie prarado šalyje, berods, jau 25 ar 26 mandatus savivaldose iš turėtų – toks opozicinės partijos praradimas yra pirmas nuo Folklendų karo laikų.

Kita vertus, manęs naujojo mero pergalė nestebina.

Na, visi akcentuoja jį kaip musulmoną. Ir kas čia tokio?

Jungtinė Karalystė nepaisant savo himno “Dieve, saugok Karalienę/Karalių“, išties yra daugiau pasaulietinė, nei religinė. Monarchas čia yra bažnyčios galva ir karališkos giminės metrikacijos biuras – kas yra labai protestantiška tradicija (surašant šeimą ir genealoginį medį į šeimos Bibliją). Ir kas įdomiausia, valdovu gali tapti tik anglikonas arba… katalikas. Taip, nepaisant istorinio negatyvo Popiežiaus atžvilgiu, dabar katalikai jau gali tapti Jungtinės Karalystės valdovais, o kitų konfesijų – ne. Dabartinis valdovės Elžbietos II vyras Pilypas yra graikas, pakeitęs stačiatikių tikėjimą į “tinkamą“, kad galėtų vesti pusseserę, kuri neplanavo tapti jokia karaliene (kas planavo, kad jos dėdė atsistatydins ir tėvas taps trumpam valdovu?). Ir kuri labai neigiamai žiūrėjo į princesės Dianos ryšį su išvis ne krikščionimi.

Bet grįžkime prie merų.

Manęs nenustebino, kad laimėjo imigranto ir buvusio autobuso vairuotojo sūnus. Iš esmės demokratija dabar yra liaudies savivalda ne vien šioje karalystėje, o šioje karalystėje ir titulus gali nusipirkti (na, formaliai gauti už nuopelnus, bet turėk pinigų ir noro aukoti bei pirkti savo geradarystės išviešinimą – ir bus tau titulas: sero arba netgi ir barono).

Iš esmės laimėjo opozicija, o ne valdantieji konservatoriai, kuriems neigiamų emocijų susikaupė šalyje jau pakankamai, o ne laimėjo būtent šis kandidatas. Lodonas visada buvo toks labiau proletariškas miestas (labai panašus į Kauną ir savo pragmatizmu bei domėjimusi pinigais), kurį kasdien papildo nauja ir pigi darbo jėga, nes čia daugiausiai susikuria darbo vietų, lyginant su visa likusia karalyste (ir netgi Northern Powerhouse projektas iš esmės patyliukais numarintas – nepavyko dirbtinai perkelti dalies JK galios į pramoninį lanką šiaurėje, netgi geležinkeliams pinigai neįsisavinti). Šitas ar kitas būtų kandidatas, bet Darbo partija turėjo pranašumą rinkimuose vien bendra nuostata prieš konservatorius.

IMG_4965JPG

Dar nežino, ką su jais darys kaip meras (iš mirror.co.uk)

Ir ne tiek svarbu, kad laimėjo musulmonas – taip, čia jų yra sočiai, o halal prie ne vien rytietiško (įskaitant ir kinų!) užkandinių iškabų tapo privalomu atributu kaip “higienos inspekcija garantuoja“. Manęs nenustebino, kad jau imigrantų antroji karta ateina į politiką, nes taip yra visose sveikose atvirų institucijų visuomenėse.

Pirmieji čia laisvai ėmė atvykti britų imperijos pavaldiniai iš Indijos, Pakistano ir Bangladešo (iš esmės, tai ta pati Indokinija). Kinai turi Honkongą, Singapūrą ir Taivanį. Indai su pakiais turi tik JK. Tad faktas, kad jų bendruomenės prasisiekėlis prasimuša į politiką yra natūralus (kaip ir nestebina, kad ne indas, nes jei tiems karvė aukščiau už moterį, tai toks ir “supratimas“ apie socialinius procesus, kuris reikalingas politikoje). Galop, Boris Johnson senelis buvo irgi turkas (osmanas), o tų atsiradimas britų imperijoje vyko dar iki indų su pakiais legalizuoto antplūdžio.

Antroji banga jau buvo afrokaribiečiai. Tad jei kitas ar dar kitas po jo bus juodas meras, tai bus irgi natūralu. Nors juos gali aplenkti čia vis tik kiek gudresni Rytų europiečiai – jau ir dabar lenkas dalyvavo rinkimuose, o Canary Warf prabangųjį rajoną supirkęs turtą valdo rumunas, pasisakantis prieš Brexit. Jei norite kairuoliškai spėlioti – bus juodas išeivis iš Karibų kitu, o jei nepolitkorektiškai, tai statyčiau vis tik už Rytų europietį. Nors dar prieš tai gali išrinkti ir true britą, jei dabartinio mero politika visus gerai užpypins.

Sadiq Khan bus sunku perspjauti Borisą, kuris atgaivino Londoną, gautą po darbiečio Keno kaip niūrų ir be perspektyvų miestą, į kurį niekas nenorėjo investuoti ir, juolab, čia gyventi. Borisas aršiai gynė užsienio investuotojus ir NT plėtros užsienio kapitalą. Rezultatas dabar akivaizdus – besiformuojantis NT kainų burbulas, o Londonas tapęs trečiu brangiausiu pasaulio miestu (po Monako ir Honkongo, kurie objektyviai neturi kur plėstis net aukštyn, nes ploto nelikę, kai Londonas dar gali augti į viršų nors ir šimtą metų).

Bet Londonas tapo patraukliu miestu gyventi turčiams ir žvaigždėms, su kuriais ateina pinigai ir investicijos. Čia dabar gali valgyti viso pasaulio maisto, ko anksčiau niekada nebuvę (fish and chips LOL). Čia yra didžiausia Top-10 pasaulio universitetų koncentracija, kaip ir hi-tech įmonių buveinių koncentracija. Čia yra investicinės bankininkystės pasaulio sostinė. Čia yra Europos finansų sostinė (nepaisant to, kad Frankfurte yra ECB) ir čia išties yra Europos fondų biržų sostinė bei vienas iš pasaulio finansų galios centrų.

Tam tikra prasme, Boris Johnson laikais Londonas tapo naujosios ekonomikos kartos britų imperijos sostine, ir čia vyko neįtikėtinai sėkminga ir finansų prasme Olimpiada, kur Londono miestas išties sugebėjo dar ir organizuoti visą reikiamą infrastruktūrą (palyginkime su graikais, kurie centrinį baseiną paliko be stogo, nes nespėjo įrengti, o “juk ir taip nelis, o pas mus šilta, saulė šviečia“). Ir Londonas tapo dar ir dviračių miestu – Boris bycicles yra kiečiau nei Zuoko oranžiniai, nes pastarųjų likusi tik legenda, o ne faktas (ir faktas, kad Švarcas mynė Boriso, o ne oranžinį, tarp kitko).

Perspjauti tą net su Alacho pagalba ar musulmonų naftininkų kapitalu bus sunku, juolab, kad lieka neužbaigti Londono centrinio geležinkelio linijos projektai ir nebaigtas ginčas, kur tiesti trūkstamą pakilimo taką Heathrow ar Gatwick (pinigai tam yra Vyriausybės, tai Londonas, tiesą sakant, būtų seniai padaręs, bet trintis tarp pinigus laikančio lordo Kanclerio ir lordo Mero, kovojant dėl partijos lyderio vietos, neleidžia projektų išspręsti – ir todėl dabar Boris yra Brexit šalininkas, einantis va bank prieš George Osbourne).

O tai vėl, jei jau taip – ką apie mano bendraamžį naujai išrinktą merą?

O gi nieko. Todėl ir pasakyti nėra ko. Pažiūrėsim, kaip bus. Kampanijos metu buvo išsakyta nemažai kapitalo atstovų nuogastavimų, o ar baimės išsipildys – laikas parodys. Kad nieko ypatingo ir geriau nenuveiks tiems patiems darbo žmonėms, kuriuos atstovauja, tai lažintis net ir nereikia. Daug darbo jėgos, apie kurią peza darbiečiai ginantys dar šimtmečio pasenusiomis kategorijomis, čia jau yra tik imigrantai, o tie juk nebalsuoja, tai stengiamasi gi dėl rinkėjų, o ne dėl tų, kurie išties dirba.

Nors jo karjera padaryta kaip teisininko, kuris gina nuskriaustųjų darbuotojų ir tautinių mažumų teises, tai empatijos rodė daugiau, nei buvo jo oponentuose. Bet pridėkite dar dabar Brexit neapibrėžtumą – ir Londono problemos gali būti net ne mero kompetencijos ir pajėgumų klausimas, empatiškas jis ar ne.

Bet kai visur socdemai ateina ant gatavo, palikto po konservatorių, tai ir šitam sektis turi neprastai. Svarbu, kad nepersistengtų ką nors daryti ir laiku pasitrauktų į kokius Lordų Rūmus.

* * *

Na va, papildymas, kaip ir prognozavau: nauju Bristolio meru jau išrinktas darbietis 43 metų amžiaus Marvin Rees, afro-karibietis.