Sekmadieninė hermeneutika apie kaikarėjančios Lietuvos problemą ir skalūnus – Išėjimo knyga:

“Betgi čia žmonės troško be vandens ir murmėjo prieš Mozę dėl perteklinio sviesto ir dujų bado , sakydami:

“Nejau išvedei iš SSRS Egipto troškuliu nužudyti mus ir mūsų vaikus, ir mūsų nedarbines pajamas beigi spekuliacijas galvijus?”

Mozė šaukėsi VIEŠPATIES ir sakė:

“Ką aš turiu daryti su šitais runkeliais šia tauta? Dar truputį, ir jie ims mane akmenimis mušti kaip sausio 16”.

O VIEŠPATS tarė Mozei:

“Eik ir atsistok prieš žmones. Pasiimk su savimi keletą Izraelio seniūnų iš žemaičių, laikyk rankoje lazdą nes su debilais gražiuoju nesureferenduminsi, kuria sudavei į Nilą, ir eik. Tikėk manimi ES ir NATO, aš stovėsiu ten prieš tave ant uolos prie Žygaičių Horebo. Suduok į uolą, ir ištekės iš jos degantis vanduo iš čiaupo durniams gąsdinti žmonėms atsigerti”.

Mozė Žygaičių Izraelio seniūnų akivaizdoje taip ir padarė. Jis pavadino tą vietą Ševronu Masa ir Hitachi Meriba dėl to, kad lėkštučiai su kaikariais izraeliečiai barėsi ir mėgino VIEŠPATĮ, sakydami:

“Ar yra VIEŠPATS tarp mūsų, ar ne?”

– o Mozė jiems sakė, kad nėra ant jūsų šlubo vokiečio su lazda, sovokai jūs užsiriaugėję!

Mozė iš vikės