Praeitą penktadienį buvo vieno iš mano skaitomo G+ vartotojo, vardu Goda, pasidalinta nuoroda apie nuo gegužės 1-osios (taip, tokia yra proletarų šventė, kas nežinot ir dar gal nepastebėjot, kad LSD partija dabar valdžioje, kuri šiuos ir gina, ir šventę tokią įteisino) įsigaliojusį kalbainišką (nes kalbininkišku vadinti liežuvis neapsiverčia ir spausdinant pirštai pinasi, štai taip: !@#$%^&) įstatymo nuostatą, uždraudusią nelietuviškai vadinti įmones, ir kaip viena va ėmė, ir ramiai apėjo.

Ačiūdiev, jau tuomet galvojau, kad spėjau dar įsiregistruoti įmonę (tiksliau – pavadinimą aš pasiūliau, įmonę registravo ir aš paskui ją nupirkau sau), skirtą tarptautinėms eksporto ir importo operacijoms (todėl iš savininkų inicialų dalyje pavadinimo yra prancūziškas žodis “gerai, puiku!“) iki šio įstatymo įsigaliojimo, nors anksčiau, ir be šito rūpestėlio lietuvių kalbos grožybe bei išlikimu, aš kitas dvi registravau tikrai tik visiškai lietuviškai: vieną naglai, nes antras žodis “rinka“ (kuris, žinia, juk labai “lietuviškas“), o kitą – puikiu naujadaru, kuris, tikiuosi, kada nors taps bendriniu (burvedys, jei ką).

Nieko nenustebinsiu ir pasakęs, kad nuopelnai už šitą idiotišką (ar turite kitokį vertinimą?) sprendimą priskirti liūdnai pagarsėjusiai energoūkio ministerei Atvėsaitei.

Aišku, atėjo prie komentarų Popo Mergaitės, buvusios šios ministerės atstove spaudai (gavusi darbą per tockių organizuotą blogerinį sabuntujų, jei pamenate) vyras paneigti pastarojo teiginio, kad Birutė čia kuo dėta.

Dzinkt – įsijungiau mikrobangę, šildydamas spragėsius (popkorną, kas nemoka lietuviškai).

Prisėskite. Nes buvo jablykšt.

Pirma, įstatymą, nepaisant mano švento įsitikinimo, paremto G+ ir FB diskusijomis (gal jau pasivaideno – imu savim abejoti…) ar tik ne su pačiu liberaliuoju buvusiu Teisingumo ministeriu Šimašiumi (ar ten jau ir nebe jis buvo, pasisakantis už biurokratijos ir suvaržymų mažinimą verslui, ir dedantis pastangas pagal kompetenciją lengvinti, o ne sunkinti ir įmonių registraciją), pasirodo pasirašė… ne kas kitas kaip ekonomiką beširdiškai liberalizmu gelbėjęs Kubilius ir pats liberalumo šauklys Šimašius.

Netikite? Žiūrėkite, Mindaugas Voldemaras (čia tos Mergaitės vyras) net nuorodą paslaugiai pakišo.

Antra, kad jau taip mažai nepasirodytų (mažum čia Andrius Remigijų suvedžiojo, ką tę kas žino?), dar pridėjo ir nuorodą į paties Remigijaus tinklaraštį, kur tas bėdavojasi, kaip čia ateis visokios vaicekauskienės su smetonienėmis ir užpliumpins spragilais už tai, kad pavadini įmonę kokiu nors PriceOn, o ne Kainu.info (beje, pastarasis pavadinimas buvo mūsų projektui, bet pirmasis, kol aš su akcininkais ginčinausi, mus ir aplenkė, bet tai – kita istorija, o jums ir taip išnašų skliausteliuose sočiai, ar ne?).

Todėl, suprask, jis pasilieka sau namų darbams, kad spaustų šio draudimo (sic!) įteisinimą įstatymiškai, nes LSD partija su totoškėmis ir kokoškėmis tokios iniciatyvos nerodantys (čia aš teisingai pateikiu laisvą citatą?).

Na, o trečia (lyg tų dviejų jau negana), tai štai jums ir prašom, kaip sako vienas toks žiurkėnas iš psichiatrinės miestuko – pati pašiepiamoji Atvėsaitė, pasirodo, buvo prieš šitą draudimą, nepaisant to fakto, kad taip sklandžiai ir logiškai mintis sudėlioti padėjo minėtoji jos (ar Mindaugo, ar popo) mergaitė.

Liūdna, merginos – pasakytų didysis kombinatorius drg. O. Benderis.

1346442130148_3741262

Nes sukalė mitą į vienus vartus: 0:3 – sausai prakišo liberalizmo citadėlė elesdepiniam nomenklatūros bastionui.

O mano mizantropija vėl suvešėjo.

Ne, jokia LSD partija bendrai ar Atvėsaitė konkrečiai man už tai nesumokėjo. Kaip ir tockės kamonsensėjai manęs nepapirko ir mano nuomonės apie aną makliavonę, siekiant darbo vietos (ne pačios patraukliausios, bet tikrai mažiausiai patraukliais būdais) šeimos nariui, nepakeitė. Gal tik kiek privertė darkart liūdnai šyptelėti, kai prasidėjo trolibaninis klykavimas dėl Ačo tapimo liberaliu sąjūdiečiu (right… DRE, sveiko proto liberalas su vertibėmis).

O ką aš manau apie tą draudimą, tai gal sakyti ir nereikia – ir taip juk aišku. Kad apeiti jį galima, ir jei to prireiks, aš tą padarysiu, aiškinti irgi nereikia. Kad hipokrizė banalioji yra lietuviškos politikos padažas, tai irgi ne naujiena. Bet kad šitaip pasistengė aniedu įstatymo signatarai, tai, sakyčiau, turėtų būti įvardinta čia, kad nesakytumėt, jog esu užsiangažavęs tik dėl vienos pusės (ypač, kai nepažiūrit archyvų – čia yra paskutiniai skliausteliai šiame tekste).

O pavadinimas?

Ką pavadinimas? Geras pavadinimas. Nieko nereiškia, bet už tai – kaip skamba! Ir svarbiausia – gi mano norai irgi geri buvo, kad jus perskaityti pritraukčiau, ar ne?

Kaip ir verslas, tai nėra ko ir pykti.