Kas šieną ravi?

Klausimas ne retorinis, nes ravėjau aš.

Tik ne visai šieną, bet mes, buriuotojai, paprastai visą trukdančią dugno augmeniją, kuri kimba už plūgo (t.y. falškylio) ir sraigto bei vairo plunksnos, vadinam šienu. Tai va tą šieną ir ravėjau sekmadienį.

O tai ateinu ryte, matai, niurktelėti į upelį soduose, kur sugalvojom nakvoti – vat ir matau, kad aplinka kalta, viskas apžėlę, o tarp žolių rankiotis siurbėlių nenoriu (jų ir vyriausibeje™ netrūksta), nes buvo prieš savaitę viena tokia pradėjus siurbtis, kuriai svarbiausia – žmogus.

Bet ir per savaitę taip jau apžėlė, kad teko nubėgti (nes negi pėsčias eisi?) kilometrą iki kitos maudyklės, o po pusryčių atėjau jau su kauptuku, kai po pietų – dar ir su grėbliu. Gerai paravėjau, ir dar ravėsiu, nes noriu padaryti plačią maudyklę, o Mazuronis vis tiek išvyksta į Briuselį, tai ministerijoje tarpuvaldis, niekas, įskaitant žalius balsius, man siautėti netrukdys.

Vis tik galvoju, ar tai sutapimas, kad žalieji ir raudonieji išvien, o vat tokiems konservatoriams kaip man tenka paskui tarsi Kubiliui vis apleistą dugną ravėti? Nes liberalai čia tikrai nepadės – tie leidžia užželti, sakydami, neva, nematoma ranka išravės, srovė viską pati sureguliuos, aha.

Tai vat aš ir esu ta ranka.

Bet gal yra žvejų jūsų tarpe? Pasiskolinčiau savaitgaliui tuos guminius batus iki pažastų – noriu prasieiti per nendryną, o ten gerokai jau įdumblėję, nesmagu pranciškoniškai klampoti. Po to leisiu liberališkai srovei atlikti likusį darbą.

Mano vaikai, kojas į Spengą įmerkę maudyklėje Spengloje