Visada džiugina skaitytojų pastabas ir klausimai, kaip ir matote, kad visada atsakau į komentarus.
Šįkart komentaras prie praeito įrašo apie dvi matricas ir nuorodos facebook:
Ingrida:
– Kaip suprantu, aprašyta apie vieno produkto atsiradimą ir gyvavimą, bet tas matricas galima dar daugiau išbanguoti, jei tas “produktas“ yra verslo vienetas (pvz.įmonė), su keliais produktais, kurie gali varijuoti tarpusavyje ir kisti, todėl pats pirmos matricos produktas, dar augimo stadijoj, gali keisti strategiją?
Ir ko pasekoje, su antra matrica gautusi daugiau variantų? Produktas gali būt ir mažos įmonės “meniu“.
Gali, bet tada produktas yra svarbiau už verslo registracijos formą. Kitaip tariant, jei įmonė yra smulki (dažniausiai, bet ne visada – pagalvokite apie Coca Cola, tarkime) ir jos esmė iš tiesų yra tik tas vienas produktas (prekė arba paslauga), tada ir pačios įmonės strategija rinkoje bus tokia, kaip ir jos produkto.
Tokia įmonė, aišku, kartu ir labai rizikinga, nes mados ir susidomėjimai ateina ir praeina, ir, kaip jau žinome, produktas turi tam tikrą savo gyvavimo ciklą. Tad ir įmonė turės atitinkamai keistis.
Nebent produktas iš tiesų yra ne generinis ir ne prekinis ženklas ant susižavėjimo bangos, o iš tiesų stiprus prekinis ženklas – bet ir tuomet įmonė, ar tai būtų asmuo (kalbėdami apie Apple visi turėjo omeny tik a.a. Steve Jobs), ar kokia kita įforminta jos kaip juridinio asmens registracijos forma, yra nebesvarbu – produktas čia yra pirmoje vietoje.
Kitaip, be abejo, yra, kuomet įmonė turi visą produktų paketą – tuomet ir jos marketingo planai bus susieti su konkrečiu produkto ir jo gyvavimo ciklu, todėl produktų ciklo fazės tarpsavyje nesutaps (kas iš tiesų yra gerai). Gal netgi momentas bus išnaudotas – palaikyti ilgesnę brandos stadiją dėka kitų naujesnių modelių arba įvesti susietai naujus produktus, palaipsniui pakeisiančius esamus.
Vėl gi, įmonė yra verslo subjektas ne tik administravimo prasme, o visų pirma tuo, kad parduoda – kuria ar perparduoda, tai čia jau antraeilis klausimas. Visų pirma įmonė yra komercinis subjektas, ir čia svarbiausia yra pelnas (kas lieka iš pardavimų, atskaičius sąnaudas ir išlaidas). Todėl kad ir koks geras inžinerinis produktas, bet svarbu tik tiek, kiek kasos apratas dzingteli įskaitydamas įplaukų.
Jei kažkas pasakoja kitaip, tai myža į akis ir sako, kad lyja.
Katukas žino, ką sako (iš maximumpc.com)
O vadyba, jei taip plačiau žiūrėti, turėtų šito pirmaeilio tikslo nepamiršti, net jei visą pelną labdarai dalintų (bet reikia prieš tai uždirbti, kad padalinti būtų ką, ar ne?).
Nes jei iškeliami kiti tikslai, tai ir kylantys produktai nužudomi (pvz., Valensina sultys, kurių pardavimai augo – estas iki šiol atsidžiaugti negali, o apie mano pastangas marketinge socialiniuose tinkluose iki šiol atgarsiai sklinda, nes parduodavau per savo akcijas daugiau už Maxima) vardan kokių nors savų tikslų (net banaliai gali sprendimus priimančiam žmogui nepatikti net ne jūsų snukis, o jūsų sutuoktinės automobilis – true story), ir švaistomos tuščiai lėšos palaikymui seniai apmirusių ir nebepaklausių, bet už tai “savų“ produktų.
Bet čia, ko gero, būtų dar viena tema apie tai, kad strategijos ir marketingas bei jūsų planai nesutaps su tuo, ką mąstys jūsų rangovai ar partneriai. Tik tai nieko bendro su prekių gyvavimu gi neturės irgi.
Tad modeliai ir skirti yra geriau iliustruoti mąstymo variantus, koncepcijas ir parinkti strategijas, bet jie įmanomi tik izoliuotai, nes kuo daugiau įvesite veiksnių, tuo modelis darysis sudėtingas.
Kaip rašė poetas Lermontovas dar apie pirmąjį Krymo karą: sklandu buvo popieriuje, bet pamiršo apie įgriuvas.
Komentarų: 2
Comments feed for this article
2015-04-16 12:52
prowler
M.Lermontovas mire 1841m.Krymo karas prasidejo 1853m.
2015-04-16 20:44
Punkonomics
Ačiūdie, kad kažkas pagavo! 😀
Taip, norėjau išvis parašyti Puškiną, bet būtų per daug akivaizdu, o Lermontovas vis tik Kaukazo kare dalyvavęs. O autorius, be abejo, grafas Levas Tolstojus, kuris ir buvo Sevastopolio gynybos dalyvis.