PODCAST S01E06 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.

Praeita savaitė buvo įdomi pasaulyje establišmento kova dėl valdžios ir įtakos: pas mus STT dėka areštuoti neteisėti lobistai, vadovavę lobistinėms (sic!) organizacijoms, jau paleisti iš sulaikymo, jų taip ir neįkalinus, o JAV tęsėsi demokratų partijos rėmėjų organizuotos riaušės ir prekybos vietų pogromai per Antifa smogikų brigadas, kurios turėjo atgarsį ne tik Londone, kuriame policija yra ir neginkluota, ir bendruomenės paslaugų tiekėja, bet ir Vilniuje.

Aš prie šio epizodo dar grįšiu kitąkart, nes tiek škotiško kiemo, tiek ir mūsų agurkiniai buvo nuoširdžiai nustebę gavę aršius kaltinimus dėl buvimo privilegijuotais europidais arba “rasistais“ kaukazoidais ir dar dėl kažkokių užjūrio negridų žudymo. Ir netgi ypač turėjo patyliukais dantimis griežti tą vietinių dūdelių klūpojimą su Instagram adaptuotais angliškais plakatėliais prižiūrėję lietuvių pareigūnai, palaidoję prieš keletą dienų savo kolegą, žuvusį einant tarnybines pareigas Mažeikių rajone, kada atrodė, jog visuomenė lyg ir yra jų pusėje – ir še tau, Antanina, obuolių kraitelė pašventinimui po mišių pas klebonėlį.

Bet va ta STT akcija ir mūsų lobistais neregistruotiems, bet einantiems senu papratimu tas pareigas, buvo nesirišanti savo logika.

Aišku, didesnė dalis komentatorių tiesiog numojo ranka į šį teisėsaugos šou: ar pirmas kartas, kada STT ką nors sulaiko, prokurorai pateikia šiems įtarimus, o visus kaltinimus finale teismas (!) atmeta – ilgai ir nuobodžiai posėdžiavęs ir vis savo posėdžius atkėlinėjęs, kai jau po ne vienerių praėjusių metų visuomenė net nebepamena, kas už ką ir kurioje čia Seimo kadencijoje dėl kaltinimų korupcija buvo sulaikytas.

Ir taip iki kito karto, Seimui tarsi pagal prievolę vis tobulinant įstatymus, nukreiptus prieš korupciją, tuo pačiu metu konvejeriu leidžiant kitus įstatymus, kurie padeda pagrindus dar įvairesnei korupcinei veiklai.

Pasiremdamas Lietuvos Banko kotletiniu ekonomistu ir jo sąnaudų (t.y. rus. kaštų) bei naudų balansu, tai pasakysiu, kad bet koks apribojimas padefaultu sukuria motyvą jį apeiti, užuot konkuravus rinkoje, kai papirkimais bei politinės įtakos būdu stambiam verslui tą daryti apsimoka, nes balansas yra naudos labui prie mažesnių sąnaudų, deja, papirkime, nei kad įstatymo ar šio įvesto apribojimo paisyme.

Galop, ir tų proverbinių kotletukų lygesnis už kitus gyvulių ūkio™ gyvulys, atsiprašau, joks viešojo sektoriaus samdinys nesigvieštų, jei korupcinė dalis, nusukta nuo sumokėjimo į iždą, nedotuotų šio kainos, ir tas kotletas kainuotų lygiai tiek pat, kiek jis kainuoja tame pačiame prospekte.

Nors pagal sąnaudas, tai kainuotų netgi daugiau dėl ribotos paklausos ir nesusidarančios masto ekonomijos gamyboje, tačiau ne visi, akivaizdu, ekonomikos profesoriai mikroekonomiką studijavę – gal kad toji tik mikro, o jie patys yra net makro savo tarsi ekshibicionisto linksmakotis merginoms parkeliuose kaišiojamu keiksmais pasodrintu (kad tokie buduliai liberalai kaip aš suprastų?) entelektu bei sau įsiteigtu reikšmingumu pagal dviejų žemutinių pusrutulių užsėstą kėdę.

Bet mat juos šunes – ar kates, jei jau ir nine lives matter, too.

Iš esmės, tiek šių kotletų, tiek anų dviejų sulaikytų lobistų atveju yra nelabai jau atitaisomi reputaciniai nuostoliai – tiek pačių veikėjų, tiek ir jų institucijų, kurias atstovauja. Privatus verslas šiuo atveju tvarkosi gerokai efektyviau, žalą minimizuodamas tokių žalos generatorių praspyrimu ir atitinkama krizine PR kampanija.

Tai apie LB tą galite tik pasvajoti – ECB šulai raštu profesoriui Kęstučiui Glaveckui, kuris neaišku kam ir kodėl tų atsiklausti bandė, prigrasino, kad Lietuvos jokia institucija neturi teisės peržiūrėti LB darbuotojų atlyginimų, nepaisant to, kad tos centriniu banku apsimetančios kontoros vadovas jau ragina tą pačią Vyriausybę peržiūrėti biudžeto išlaidas, dabar surinkus 30 procentų mažiau nei planuotų pajamų.

Sakyčiau, derėtų ir čia pačiam LB siūlytojui tuomet persižiūrėti savo algos bei dotacinio maitinimo ir motyvacinių pramogų fondus, kad jau Lietuva neturi teisės įtakoti ECB buhalterijos filialo Vilniuje tuos biudžetus, nes labai smagu iš rentinio bokšto postringauti apie gyvulių lygybę, pačiam būnant truputėlį lygesniu kiaulinu Žviegliu (kas labai pritinka dabar PR vadovui, net jei tos pareigos taip oficialiai ir nesivadina).

O va dviem minėtiems verslo asociacijų prezidentams, užsiėmusiems neteisėta lobistine veikla, dabar kvalifikuojama kaip prekyba poveikiu, liūdesys laukia išties net ne dėl tolimesnių teisminių procesų, o dėl jų pačių asmeninės profesinės ateities – labai tikėtina, kad jų karjera šiuo STT sulaikymu jau ir baigta, ir jų mušta korta jokiai žaidimo partijai nebėra įdomi.

Net nesvarbu, nuteis juos, ar ne, nes kaip rodo vietinė praktika mūsų politikoje, tai ir trejus metelius už sukčiavimą, įvardintą kaip naudojimasis savo tarnybine padėtimi, gavęs buvęs savivaldybės tarnautojas gali tapti trečios pagal dydį (savo laiku, kol žmogus-HESas nebuvo pakastas Antakalnyje išskirtiniame kapelyje, tai ir – didžiausios!) partijos vadovu, nors pats tesugeba prapilti trejus rinkimus iš eilės iki dabar ateinančių Seimo rinkimų.

Čia gerokai svarbiau tai, kad dalis savo reputaciją vertinančių įmonių jau atsitokėjo ir pradėjo netgi viešai svarstyti, ar toliau dabar verta būti tokių organizacijų nariais, todėl akivaizdu, kad šie lobistai dabar turės užleisti netgi savo turėtas garbingas kėdes (ką ir dabar formaliai padarė).

Aš taip spėju, kad šių vadovų funkcijos dėl pakoreguotų lobizmo įstatymų, kurių laikytis šie STT sąlygoti įvykiai dabar jau privers, irgi veikimo prasme keisis – ko gero, nauji vadovai patys daugiau rankučių jau nesiteps, atidirbdami “konsultacinius“ bei premijinius euriukus už tą savo reikšmingumą, ir tose verslo organizuotuose susivienijimuose (sic!) bus atskiri nelabai afišuojami vykdantieji lobizmo enforceriai, kai prezidentai tik preziduos ir užsiims organizaciniu PRu, kuo užsiima ir visų vietos bankų vyr.ekonomistai. Todėl mes viešumoje daugiau matysime avulių, nei kurlianskių, ir kai pastaruosius STT vėl areštuos, tai tų kontorų vadovai rodys nuoširdų nustebimą bei rūpestingai išreikštą pasipiktinimą, dievagodamiesi skaidrumo standartų diegimu (ir kuo dar ten, ką jų krizinės PR specialistai tik neprisigalvos).

Tad visai nesvarbu, ar ponus komersantų lobistą Sutkų su bankininkų atstovu Zalatoriumi teismas kada nors išties nuteis – jų nuosprendis jau dėka STT veiksmų įsiteisėjęs dabar.

Jei jus tas guodžia arba džiugina, aišku. Net jei išteisins, tai reputacinė žala sunkiai atitaisoma, ypač stebint, kaip nemokšiškai šiedu dabar ginasi ir ką paikai iškomunikuoja – ypač Valdo Sutkaus komandos sirgaliams, kurie mosikavo vėliavėlėmis prieš korupciją ir susisiekimo kotletministerį Jaroslavą Narkevičių.

Nes vos iš cypės paleistas, tai pastarąjį ministerį ir apžėrė komplimentais, net nepasidomėjęs, ką jo, dar taip neseniai tvirtai laikiusio už kiaušų kone visus ūkio, transporto, ryšių ir energetikos sektorius kuravusius ministerius, dėka nušalintasis jau buvęs ministeris, turintis gerokai aukštesnį suminį palankumą viešojoje nuomonėje, Rokas Masiulis buvo apie korumpuoto verslo įtakos panaudojimą politikoje tik ką pasisakęs.

Nuvyto vėliavėlės,
Pritilo pergalės ragai,
Ir vsio zakonna™ vėlės
Jaučia – bus ragai.

Ir jei ne VTEK sprendimas, kad asfaltinio premjero keliukas atsirado eilės tvarka ir pagal generalinį sostinės plėtros į jos rajonus planą, tai būtų galima ta proga pokštelėti gal net šampano.

Dabar gi – tiesiog pasiimkite daugiau spragėsių, nes vasara ar ne, o priešrinkiminis laikotarpis visada suteikia naujų emocijų ir naujų keliaujančio cirko korupcinio lyno akrobatų, žonglierių įtakomis ir pinigais, lygesnių gyvulių dresiruotojų bei politinių klounų.

O aš dėkoju jums už mano lobistinę veiklą sveikos ironijos labui šiame tinklaraštyje čia.