Šią savaitę Verslo Žinios išmetė antį, kurią pasigavo didžiausias ančių ūkis Delfi, ir taip keletas dienų iš eilės lietuviai svarsto tai, ko nei patvirtina, nei paneigia patys vokiečiai, valdantys Aldi tinklus, kad ateis jau kitąmet į Lietuvą.

Sakau “tinklus“, nes išties po vienu bendru pavadinimu AL_brecht DI_skont su kiek besiskiriančiais išvaizdoje prekiniais ženklais yra dvi kontroliuojančios Albrechtų šeimos įmonės, kurias valdo dabar jau velionių brolių steigėjų Karl ir Theo vaikai bei vaikaičiai.

Vis tik čia jau gandai sklinda, kad yra dairomasi ne tik centrinio sandėlio, bet ir plotų tuzinui ir daugiau parduotuvių. Išties taip visa istorija primena jau mano aprašytą Krasnojarsko Svetofor rusų hard-discounter tinklo, Europai pavadinto MERE, atėjimą (apie kurį jau rašiau čia).

Skirtumas, be abejo, yra ryškus MERE ir Aldi veiklos modeliuose bei prekybos organizavimo procesuose – skirtingai nuo vokiečių, taip rusai neturi centrinio sandėlio, ir prekių tiekėjas pats pasirūpina savo prekių pristatymu į visas parduotuves.

Todėl taip MERE suteikia už savo, kaip mūsų rinkai tikrai nedidelius antkainius, tik prekybinį plotą prekių pardavinėjimui, kartu mainais už tą tiekėjams parduodami savo kasininkų ir apskaitininkų darbą – t.y. kassavaitiniai atsiskaitymai su tiekėjais už faktiškai parduotą prekių skaičių, kai šitaip kartu juk gauni dar ir labai tikslius pardavimo skaičius iš kiekvienos (!) parduotuvės, ko niekada niekaip neprisiprašysi iš jokių maximų, kurios dar ir atsiskaito visiškai legaliai taip vėluodamos po 4 mėnesius ir daugiau, priklausomai nuo tiekėjui primestų sąlygų (gi PVM verslas susimoka kas mėnesį iždui pagal išrašytas sąskaitas, o ne nuo faktinių gautų įplaukų, primenu).

Tad jei turi prekių, su kuriomis niekaip neįlendi į jokį vyraujantį tinklą Lietuvoje, ir kurias išties gali pats taip išsimėtyti paletėmis po MERE parduotuves, kai palendi po žemiausia rinkos kaina, tai šis tinklas tuo tikrai patrauklus – juolab, kad greitai gendančios kasdienio vartojimo prekės išties vidaus rinkoje ir taip tinkluose keliauja ne per centrinį sandėlį, o tiekėjai patys išsivežioja po parduotuves (dažniausiai, tai – pienas, duona ir pan.).

Tačiau klausimas, matyt, yra vis tik ne tame, kuo čia, suprask, ta Aldi centrinio paskirstymo sistema geriau už MERE va tokią decentralizuotą, bet:

1. Ar yra klientų Aldi tinklui Lietuvoje?
2. Kas būtų Aldi tiesioginiai konkurentai?
3. Kas iš to Aldi bus jau mūsų gamintojams ir tiekėjams?

* * *

Visas tekstas ir podcast S02E19 yra Patreon paskyroje čia – ačiū mano rėmėjams ten!