Yra knygų, kurios smagios skaityti. Yra knygų, kurias skaitydamas gali bent tuo metu išeiti už savo įprastinio pasaulio ribų. Bet yra knygų, kurios keičia mąstymą.

Būtent tokia man yra James Rickards 2016 metais išleista knyga The New Case for Gold: 

Iliustracija iš adrianrowles.com

Smagi skaityti ir iškelia iš įprastinio pasaulio suvokimo ribų.

Panašų mąstymo nulūžimo ir perkrovimo efektą aš turėjau tarptautinio verslo magistratūros studijose VU, atėjęs 2002 metais į dr Aušros Maldeikienės ekonominės minties istorijos paskaitas – po tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos bakalauro studijų KTU (o aš manau, kad ši Alma Mater praktiniuose ir technokratiniuose bei technologiniuose dalykuose tai iki šiol yra Lietuvos aukštojo mokslo ir universtitetų lyderis), baigiamąjį darbą apie eksporto kanalus Vytauto Graičiūno vardo auditorijoje apsigynus aukščiausiu pažymiu, man atrodė, kad jau ką, bet ekonomiką kaip mokslą neprastai išmanau (nenorėjau rinktis vietoje šio dalyko organizacijų psichologijos – visiškas ofisinio planktono indoktrinacijos dalykas, mano galva, todėl ir nuėjau į bankų griovikės reputaciją tuomet turinčios dėstytojos paskaitas, ir šio sprendimo nepasigailėjau nei minutės gyvenime!). Tik va užteko dėstytojai užduoti porą klausimų auditorijai – ir aš prisiminiau mūsų rusų kalbos mokytojo puikų patarimą: tylėk, durniau – protingesniu atrodysi.

Galima ir šiuo atveju su autoriaus teiginiais nesutikti – jie išties griauna įprastinę fantikų ir laisvo plaukiojančio valiutų kursų ideologiją, iki šiol sėkmingai dėstomą ne tik Lietuvos universitetuose ekonomikos studentams. Bet dėstomos knygoje idėjos išties negriauna jokių tiesų ekonomikos kaip mokslo, todėl yra visiškai sveiko ir, manau, imlaus bei analitinio (autorius kaip analitikas ir ekspertas yra konsultavęs ir CIA bei Pentagoną) proto išraiška. Aišku, jei norėsis gyventi savo mąstymo paradigmų ribose, tai knyga atrodys savo teiginiais hiperbolizuota – čia jau laikas parodys, ar, tiksliau, pati artimiausia pasaulinė finansų sistemos krizė.

Kai rašiau paskutinius (ne visai paskutinius, tikėsimės, bet prieš šį einančius) dvejus savo įrašus čia, tai irgi jau rėmiausi kai kuriomis mintimis, kurios išsirutuliojo mano makaulėje – pliušinėje ir kimštoje pjuvenų, kaip Mikės Pūkuotuko, tad leisiu apie jo knygą pasakyti dabar pačiam autoriui:

Autorių aptikau gana atsitiktinai bežiūrėdamas jo interviu London Real TV, o knygą užsisakinėjau po to sąmoningai internete, bet įvyko ten nesusipratimas su investiciniu fondu, kuris ją siūlė su nuolaida, bet už savo naujienlaiškį “magaryčių“ nuskaitė kone kelias šimtines svarų, tai teko skambinti (jų kontora per penkias minutes pėsčiomis nuo mano darbo, tiesą sakant – gi aš City pakraštyje dirbu) ir prenumeratos atsisakinėti, tad man visus pinigus grąžino, o va knyga vis tiek atkeliavo paštu, ir gavau ją taip išvis dykai, tai net pykti negalėčiau. Ir kadangi niekaip nesu suinteresuotas finansiškai čia ją reklamuoti, tai mano rekomendacija nieko ir nekainuoja – tiesiog pridėkite ją prie mano 2014 metais pasiūlyto knygų dešimtuko.

Arba ne.

Nes – o kam jums to reikia, pagalvokite?