Nuoroda į PODCAST S01E40 yra teksto apačioje:
Butai branKZ © pre-2008.
* * *
Antrąkart tvojus dar po pirmo nok-dauno (no pun intended) neatsipaipaliojusiai lietuviškai ekonomikai per pagiringą makaulę kubiliniu kūju verygine rankena, ne vienam kažkaip, pastebiu, kilo toks nustebimas: o kodėl taip sparčiai kyla ne bendrai nekilnojamojo turto, bet būtent gyvenamojo būsto kainos?
Ir ne, tai ne vien tie delfiai, kviečiantys dabar šitą kainų burbulą pučiančiuosius “ekspertais“ savo portaluose iš jų astralų taip papezėti, tą pakilimą pafeikniūsino, nes šitą fiksuoja ir oficialūs registrai.
Tai negi žmonės iki tol tik darbe miegodavę, o dabar jiems priverstinai teko kažkur karantinuotis, todėl jau prireikė staiga prisipirkti butų, tarsi darbovietės menamame bendrabutyje tas dabar pašalpiniu tapęs verslas ir jo paramos reikalingas darbdavys, kad, neduoktudie, nenuskurstų meleonu kitu, staiga duris užrakino ir tuo pačiu nusidezinfekavo rankutes nuo savo darbuotojų nakvynės bėdos, kad dabar jau tiems teks sugrįžti į sovietinius nerenovuotus butukus, byrančiais balkonais, pas savo uošves, atsibodusias trofėjines žmonas bei jau ir į beždžionynais tautinių švietimo reformų paverstas mokyklas dabar nebeįleidžiamus zyziančius sprandagraužius?
Kame to priežastys – juk gal tikrai ne dėl karantino staiga gyventojams ploto pritrūko, ir tie suskubo apsiprekinti būstais?
* * *
Per 12 metų (realiai – tai 11, nes aš statistiką lyginu 2008-ųjų su pernykščiu galu, nebent paminėčiau jau šių metų šviežesnius duomenis) taip nuo praeitos ir būtent su nekilnojamojo turto paskolų nemokumu susijusios krizės, tai gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 3.213 milijono iki pernykščių 2.794 milijono.
Tad dabar Lietuvoje nuo anos krizės sulaukė jau šitos net 13% mažiau gyventojų, o lyg ir nepamename, kad būtų nebestatomi per visą dešimtmetį nauji gyvenamieji pastatai, ar kad gerokai spėriau už gyventojų mažėją dar papildomai nugriaunami, ar patys jau sugriūtų iki tol pastatyti “prie ruso“ ir net jau “po ruso“, kad būstų pasiūla sumažėtų labiau, nei sumažėjo gyventojų jiems įsigyti.
Atvirkščiai, štai mano buvusioji (duok, dieve, tu jai dar daug sveikatos!) turi jau du namus skirtinguose didmiesčiuose, ir net jei laikysime, kad čia aš esu faktiškai bomžas, tai juk statistiškai abu “turime“ po namą, ir, vadinasi, būstų paklausos, keliančios kainas rinkoje, tarsi, kaip irgi visiškai nebūtų, tiesa?
Jei vis tik rimčiau šią būstų nesusidarančio deficito imtį išplėsiu nuo nuosavos iki šalies oficialios statistikos, tai 2008 metais Lietuvos vidutinis būstas buvo 62.9 m², o šios pandemijos išvakarėse, kai dar metais iki to net ir savo interviu Dzūkijos Šrekui™ Romui Sadauskui, kuriam per Grybų šventę pažadėjau ekskliuzyvą, taip optimistiškai išpranašavau čia kaip tik va dabar pareisiančią mums ekonominę krizę net ir nežinodamas apie Uhanio čiabuvių kulinarinius pomėgius misti infekuotais šikšnosparniais, tai Lietuvoje vidutinis būstas jau išsiplėtė iki 69.1 m².
Ir nesivarginkite patys mintyse dabar persiskaičiuoti, nes juk pati LSD besivadinanti ir jos duomenis nuolat ant šito vardo prisivartoję pasąmonę praplečiančiukų tie klaidingai bankų ekonomistais besivadinantys pyarščikai, jau gali išpyškinti, kad naudingo gyvenamojo ploto 2008-aisiais Lietuvoje teko po 26.2 m² vienai galvai, o va pernai – net dešimčia kvadratinių metrų daugiau, nes jau po 36.7 m².
Arba kitaip tariant, dabar būstuose naudingai karantinuodamiesi turime sau erdvės net 40% daugiau, nei turėjome tuomet, kai atėjo A. Kubilius ir gūdžią naktį piktybiškai, gal keršydamas savo šitam 2K bendro ūkio partneriui ir mano fiktyviam grupiokui G. Kirkilui gal ir už šio pasisavintą Vilniaus Universiteto tarptautinės prekybos magistro diplomą, kaip naujasis premjeras senajam premjerui taip pademonstravo valdžios perimamumą ir išjungė mums visiems Lietuvoje tą nuo ašies nulėkusią visuotinio džiugesio šarmankę.
Vadinasi, nuo tų baisių laikų iki dabar dar juk ir gyvenamojo naudingojo ploto pasiūla rinkoje padidėjo, kai gyventojų jam pasidalinti šioje spėriai link gerovės valstybės besiplečiančioje ekonomikoje sumažėjo, bet… kainos būstui, kaip čia bebūtų keista pagal paklausos ir pasiūlos dėsnius, o vis tiek kyla!
* * *
Nors valdžioje olimpiniais ciklais besikeičiančios kalbančios kojinės™ ir dievagojasi, kad infliacija, arba lietuviškai – kainų pakilimas, yra šalyje mizeriškai nedideli (pernai – vos 2.33% metinių, kas buvo netgi trečdaliu mažiau už metus prieš tai!), nes jau net ir vargšiukai Lito Buhalterijos klerkai iš Gedimino prospekto sau marmurinės jautienos kotletukus, ir ne tik, vis tik sugeba, kaip viešai besikeikdami mums dievagojasi, “pilna“ (sic!) kaina už euriuką įpirkti iš savo “kuklių“ ir tikrai-tikrai už privatų sektorių “mažesnių“ algelių tose žinybinėse valgyklėlėse.
Bet verslas (jei tai nėra tik marketingas) juk nepripažįsta tokių būdvardžių “geriau/blogiau“ ar “daug/mažai“ ir pan., kuriuos jūs gi nuolat girdite transliuojamus propagandoje iš, atrodytų, skaičiais turinčių kalbėti finansinių institucijų bei jų menamų “ekonomistų“, tai va tas būsto kainų indeksas, lyginant su 2015-ųjų statistiniu baziniu (kuris statistikoje yra lygus 100), buvo trečiuosius ketvirčius (nes čia imu iškart po to, kai valdžia pasikeičia) 2008-aisiais 132.09, o pernai tuo pačiu metu irgi iš esmės tiek pat – 132.36 (t.y. numetus 100, jūs turite santykinio pokyčio procentus).
Kitaip tariant, tas nekilnojamojo turto burbulas prieš aną pokštelėjimą ir dabar jau šitos krizės išvakarėse iš esmės buvo ir yra tame pačiame lygyje, taip palyginant su pusiaukelėje po ano pokštelėjimo iki šito (nesu)laukiamo.
Nu tai, ž’ėk, kainytė po korekcijos vėl atšoko atgal! – kaip sako biržos spekuliantai.
Bet dar įdomiau jau šių metų pastarasis šurmuliuojantis priešantrakarantininis gi trečiasis ketvirtis, kur tas indeksas dar netgi dabar yra gerokai didesnis ir sudaro jau 140.85 (t.y. ne tik atšoko, bet ir pašoko dar aukščiau jau kone 41%!).
Tad tikrai – būsto kainos ir toliau kyla ne vien nekilnojamojo turto agentūrų ir statytojų užsakytuose straipsniuose, bet dar ir pakilę dabar yra labiau, nei jos buvę anam NT burbului pokštelėjant.
Nenuostabu, kad žiniasklaidoje ir be niekaip nenorinčio to užsikarantinuoti iš eterio savo šiaurinėje ir Skandinavija norinčioje būti tėvynėje “esto“ dr Arvydo Avulio marketinginio džiūgavimo dar apstu palaikančio choro žiniasklaidoje vardan ir jo paties statomų objektų tiesiog išgraibstymo, šių ir nesuspėjant pastatyti, kad jau tuoj-tuoj, o visiems būstų jau nebeliks, ir jau pritruks, ir ką jūs tuomet, atsilikėliai, darysite, ir kur dėsite savo tas valstiečių jums dosniai padalintas, suprask, pašalpas, jei nenusipirksite irgi, kaip visi, kokio dar vieno ar kito trečio būsto, ką?
Taip irgi norintis prisitrinti prie tų patyliukais besižavimų ir pavydimų meleonų skleidžiamos šilumos, išlenda kitas tik už algą dirbantis toks etatinis prisukamas maurulis™ iš tą būsto pirkimo paklausą finansuojančios žuvėdų kontoros ir taip ekspertiškai ima dėstyti tiems išsižiojusiems, net batraiščių ant savo konversų nesugebantiems užsirišti žurnalistais save įsivaizduojantiems, tas savo “bankines“ tarsi ant haliuciogeninių grybukų išdygusias vizijas, kaip čia, matote, per pandemiją visiems iškilo milžiniškas poreikis dabar jau dirbti tik nuotoliniu būdu ir kuo toliau nuo didmiesčių, ir todėl visi jie (kas tie “jie“? – ai, nu tai “visi“, aha!) taip masiškai atkuto pirkinėti sau naują gyvenamąjį būstą, senojo, suprask, net neparduodami, nes aną užrašė kadastre savo mylimam iš būsto nenorėjusiam išsikelti katukui.
Kaip sakoma: tupiu karantine, neturiu ką veikti, tai va būstus pirkinėju – vakar paėmiau du, šiandien gavau vienkartinę 257 eurų pašalpą, tai ryt reiks dar kokius tris paimti, kol dar visų neišpirko. Po to eisiu į maksimą grikių ir subinsluoščio – nes išsileidau nekilnojamiems pirkiniams ir apsikakojau iš laimės.
Tai va kodėl taip ir pabrango tas būstas didmiesčiuose, kai visi iš jo išsikėlė!…
Bet spūsčių sumažėjimo kažkaip nepastebėjau, o ir visokios barboros į kaimukus nelabai linkę maisto užsakymų savo avtolafkėmis išvežioti tiems staiga nubudusiems ekofrienliniams hipsteriams, iškeitusiems būtus ankštus ofisus su stalo futbolu ir posh sėdmaišiais į 40 paminėtų procentų prasiplėtusius jau nuosavus būstus, o darbdaviai katučių neploja, kad nebereikia ofisų savo darbuotojams nuomotis.
Vadinasi, arba kažkur statistikoje ir vėl galai nesueina, arba jos duomenis ir vėl interpretuojantys galvojo ne ta galvele.
* * *
Tad nepanašu, kad ir tie gyvenamojo būsto mugės šurmuliatoriai atsako į klausimą, tai kodėl net ne šiaip NT, o konkrečiai gyvenamasis būstas brangsta, net kai jau yra atėjusi ekonominė krizė, ir jau ima augti namų ūkių įsiskolinimai, ir vartojimo kreditai ne šiaip kalėdinėms dovanėlėms, ir kai nedarbas, ar dar priminti, kiek kartų išaugęs, ir kiek laisvų darbo vietų sumažėję, ir kiek formaliai registruotų bedarbių dabar tenka vienai registruotai darbo vietai?
O ir minėtieji bedarbiai, dabar užkarantinuoti per prievartą tų suisterikavusių dėl nepilno procento mirtingumo nuo suregistruotų kovydinių užsikrėtusiųjų (kas yra 300, taip, trys šimtai, kartų dar mažiau, jei perskaičiuosime gyventojų skaičiui šalyje) tie abiejų lyčių bobų, atsiprašant, naujoje valdžioje, jau iš esmės nebegaus jokių, net simbolinių, pašalpų.
Nes juk iš idėjos ar patriotinio pašaukimo net jėgos struktūros nefunkcionuoja, ir tuomet reikia gi joms susimokėti iš kažkokių mokesčių mokėtojų pinigų už tą atrakcioną – štai va dabar ir tiems, kurie pagrindiniuose miestų prieigos keliuose dokumentų patikra, tarsi kokiu placebiniu antikūnių įskiepiu, taip naikina šitą nematomą koronavirusą!
Ir todėl atsakymas į tą nesusipratimą, kodėl pagal statistiką, ekonomikos dėsnius ir galimus net paikiausius interpretavimus vis tiek nebeaišku, tai kodėl per krizę dar kyla būsto kainos, yra iš dviejų dalių pagal trumpalaikius veiksnius tam kart rinkoje, ir pagal ilgalaikį trendą mūsų rentų ekonomikoje.
Ir kai jūs negalite suprasti, iš kur toji dabar kilusi puota maro metu, kurioje jūs likę už durų kitoje pusėje ir ne tik rankenos išimtos, bet dar ir spyna užrakinta bei raktas išmestas, tai, atsiprašau, aš jus nuliūdinsiu: šiai lietuviškai būsto rinkai jūs esate visiškai nereikšmingas ir dar išties šitiek realiai mizeriškas dydis, kad jūsų čia net potencialiais pirkėjais, varguoliai, vadinti liežuvis neapsiverčia!
Na, čia kaip iš algos gyvenančius samdomus darbuotojus vadinti “mokesčių mokėtojais“, nes buhalteriškai tą Galvos Panaudos Mokestį, melagingai vadinamą Gyventojų Pajamų Mokesčiu, užrašo esant tarsi darbuotojo prievole.
Tik nuo to, primenu, tas algininkas, net ir nebūdamas biudžetininku, jokiu mokesčių mokėtoju netampa, o GPM ir toliau yra jokios pridėtinės vertės nekurianti tik verslo sąnaudų dalis, atiduodama tam, ką klaidingai vadinate valstybe, už paiką ir taip, gaunasi, baustiną verslininko norą įdarbinti čiabuvį, užuot didesnės dalies pasturgalio sopulio atsikračius, pasamdant pigiau visokius iš trečių šalių atsikomandiruotus gastarbaiterius arba išvis į tų iš šūdo drėbtų lūšnelių šalį perkeliant savo gamybą ir gaunant garbingą investuotojo vardą, o ne būti keikiamam nedėkingų tautiečių tarsi vergvaldžiui brangioje, visomis prasmėmis, tėvynėje.
Taip, visiškai sutinku, kad dalis būsto pirkėjų išties to būsto išties ieško sau, ir ieško dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių ieškotų jie ir kitomis ekonominėmis aplinkybėmis – apie tai esu nekart netgi rašęs dar iki anos būstų burbulo pokštelėjimo krizės, kai prakutusius naujuosius profesionalus perspėjau, kas jų laukia, o tie man apsipursloję tuomet su naiviu entuziazmu aiškino, kad butai tik brangs, nes nėra jokių ekonominių (sic!) paskatų bei priežasčių jų kainoms nukristi, nors tos pasekoje drėbtelėjo žemyn iki likutinės ketvirčio vertės, už kurią ir tai nebuvo norinčių jau pirkti.
Tik va aš tam kartui jau buvau tris ekonomines krizes Lietuvoje pergyvenęs, ir todėl netgi dabar kitokia parėjusi dabartinė man jokios nuostabos nebekelia, išskyrus tą prozektoriumo stebėtojo nuostabą, kaip ir vėl valdžią per fuksą gavusiems save konservatoriais vadinantiems krikdemams taip tradiciškai panyžta vėl ir vėl ant to paties grėblio laipioti, šįkart į kompaniją, nes su ketvirčiu Seimo mandatų nelabai esi pats sau valdantis, dar pasikvietus ir nepramokslintų ir neišmokslinamų, matyt, liaušių iš liberaliųjų sąjūdėnų bei progresyviųjų laisvėnų.
* * *
Ir dar vieną priežastį kartais nurodo, kurios iliustracijai tinka mano draugas, likęs Londone, kuris per jų šią pandeminę krizę sukaupė, kas jam nebūdinga, nes turi įprotį ne kaupti, bet leisti pinigus visokiems gyvenimo džiaugsmams ir daiktams, irgi jau pakankamai dabar lėšų būsto įsigijimo Vilniuje tolimesnei šio nuomai kitiems.
Beje, ar aš jums jau pasakojau, kaip Londone 2016-aisiais gegužę praėjau London City and Guilds akredituotus NT kursus bei išsilaikiau egzaminus pas Gill Fielding, kuri buvo ne tik Bank of England valdybos viena iš 12 konfidencialių patarėjų, bet būtent – britų NT rinkos klausimais, ir ji yra ta, kuri dar 1999-ųjų gale sudėliojo komerciniams bakams standartu tapusius buy-to-let, arba būsto pirkimas išnuomavimui, principus?
Ne? Na, tada prie progos (matyt, būsiu tik dabar ignoruojamoje snukiaknygėje rašęs).
Sukaupė šįkart jis šiai investicijai, nes kai britų (ir ne tik) vyriausybė taip uždaro verslus į karantiną, tai už tą kilusį kilnų (sic!) valdžios norą izoliacijoje išgelbėti savo rinkėjus juk žmonėms sumoka – jis irgi gavo Jos Didenybės mokesčių surinkėjų vardu virš 7’000 svarų dykai, o dar ir darbų per karantiną su išaugusiais valandiniais tarifais pagausėjo jam kaip staliui privačiuose namuose bei staiga renovuotis užsigeidusiuose lankytojų nebepriimančiuose pub‘uose.
Tad galima sakyti, kad čia viskas mums pabrango tik va per tuos prakeiktus mūsų tėvynę ir vėl pamilusius emigrantus – nors va jo išvadinti tuo proverbiniu čikenfektoriumi kažkaip liežuvis nesiverčia, juolab, kad jis neatitinka to nelojalaus už pusę minimalkės svetur vergaujančio “bedančio“ įvaizdžio, kai, skirtingai nuo mūsų politinio elito vaikučių, yra Lietuvos kariuomenėje tarnavęs savanoriu kaip šaulys ir radijo ryšio operatorius, tai dar su šypsena jus dviem kontroliniais šūviais pribaigs ir po to džiugiai iškomunikuos į eterį “roger, over and out“.
Ir dar juk jis nieko net nenusipirko investicijai, ir manau, kad sugrįžusių dėl Brexit emigrantų, tame tarpe ir užsidirbusių ten dabar jau gyvenimui tėvynėje, bangą mes matėme prieš dvejus metus, kai ir aš grįžau, o kitais metais bus išspiriami lauk tik apsižioplinę vargetos, tikėjęsi, kad jų tas dar Teresa May įvestas hostile environment nepalies – tad ir kainas galėjo sukelti mano kolegos pargrįžėliai tik gerokai anksčiau, o ne dabar.
* * *
Bet aš ne veltui ir ne vieną kartą sakiau, kad mūsų valdžia ir valdininkai nuosekliai bei sistemingai kuria sau rentų ekonomiką, kurioje jūs mažiausiai esate jiems reikalingi, kaip mielai į ES būtų įstoję be jūsų, kuriuos 2004-aisiais dar ir įkalbinėti teko per maksimas papigintomis proškomis bei bambaliniu birzgalu.
Vis primenu jums apie Ingridos užsimintą tumbočkę™, ir kad dar šių metų pradžioje Buratino vyriausybei vokiečiai per ECB kovai su pandemijos ir karantino pasekmėmis ekonomikoje davė 3 milijardus eurų pataškymui bei 2.3 milijardų beprocentinių kreditų galimybę, jei pritruktų, kai pastaroji linija gal net nebuvo iš esmės ir panaudota.
Joks šlubas vokietYs su lazda čia atvykęs tuomet tikrai nestovėjo prie to pinigų vežimo ir nežiūrėjo, ar teisingai jie mūsų švilpukų šakėmis kaip mėšlas mėtomi, o ne nušvilpiami kaip įprastai, nes ir išmesta, atraportavus, kad mūsų ekonomika net Eurozonoje mažiausiai smuko (ir, suprask, ta stimuliacija, hansai, juk “suveikė“!) tebuvo iš esmės tik, sukėlus konvulsijas anuometinei netikrai opozicijai ir dabartinei valdžiai, po tuos 200 eurų pensininkams, kurių, kaip paaiškėjo, buvo pašykštėta, nes nenupirko valstiečiams pergalės.
Tiesa, kai dabartinės mergos ir visi užingridai™ pyksta, kodėl jie juk turi dabar čia ant mūsų visų valdžią (suprask – “daugumą“, aha), o jų be galvos po kiemą lakstančios vištos lygio priimamų dar-daugiau-veryginių sprendimų jau dauguma žmonių net anarchistiškai nebepaiso, tai būtina vėl užsimiršusiems darkart priminti, kad šią Vėlinių raganų koaliciją teišrinko tik apie 19% rinkėjų, kas tikrai yra mažiau už likusius tuos 80% už juos, arba išvis, nebalsavusius nedorėlius.
Ir tai akivaizdžiai atsako į klausimą, kodėl tiek daug realiai yra priešgynų įvedamiems jau nusibodusiems apribojimams bei draudimams, tarsi jau nebereikia ir susitaikyti nuo šiol nuolat gyventi su šiuo koronavirusu kaip su įprastiniu tapusiu sezoniniu gripu, kurie abu juk niekur, nebesivilkite tuščiai, jau nebeišnyks savaime, skiepysi tu tam kart ar leisi tiesiog išmirti silpniausiems – kai net tos menamos daugumos visuomenėje juk niekada ir neturėjai!
Ir tas realus, o ne iliuzinis, situacijos suvokimas dar irgi padėtų prognozuoti, kas irgi taip realiai jau laukia toliau (gal jau sausį po naujako), jei tuos už tave nebalsavusius žmones dabar dar paliksi ir be pajamų.
Ir ne, tarsi Raškoje esančių putinistinių Solovjovo su Kiseliovu propagandistų vietinės mūsų atitinkamos lygiai taip pat brangiai iš iždo apmokamos lakštutės monikutės su makaraitytėmis visų mūsų protų užvaldymui čia tiek neatstoja, nes ir užvaldyta menamai visuomeninės, tik ne jūsų visuomenės, ši valdžios finansuojama LRT auditorija banaliai yra mažesnė už bet kurios kitos nacionalinės privačios televizijos auditoriją.
Bet “boboms“, kokios lyties bebūtų (ir pasodinkite kuo greičiau atgal ant nusiraminimo kėdutės tą net namuose komendantu nesantį dabar atsakingąjį užsienio reikalų ir santykių su lenkais gadinimo ministeriuką!), deja, strategijos principai sunkiai suvokiami.
Nes tam reikia ne idiotą Šveiką iš bendro išsilavinimo, bet pasiskaityti gal kokį karo filosofą Sun Tzu, mėgusį muštruoti kinų, iš kur koronavirusas parėjęs, imperatoriaus suguloves, arba, dar geriau, karo strategą prūsoką Carl von Clausewicz, beje, pasimirusį vadovaujant karantininėms užkardoms su mūsų, tuomet prieš diktatūrines priemones įvedusius rusus sumaištavusia, šalimi dar anos choleros pandemijos metu.
* * *
Kai šita visa nepatenkintų ir pajamų nebetekusių minia, o juk vos per pirmus kubiliavimo metus iš Lietuvos, tarkime, nuo jų “gelbėjimo“ per krizę, vien tik oficialiai išvyko 32’013 vos per 2009 metus (kai prieš metus tebuvo perpus mažiau – “tik“ 16’453) gaus vėl progą nuleisti vandenį po į kanalizaciją jau nuleistų savo gyvenimų, tai toji establišmento skatinama politika “išvyk lietuvį iš tėvynės!“ vėl atsinaujins ir su panašiu intensyvumu ir visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Tad čia mūsų durnų galvų ir burbančių burnų šitam vyraujančiam politiniam, valdininkų ir stambaus verslo establišmentui, žinokite, čia yra dar kokiu milijonu per daug – turi likti skaičiumi panašiai kaip Estijoje, kad jiems būtų jauku, ramu ir valdžioje bei ekonomikoje turima įtaka liktų jiems užtikrinta, o čia įsitvirtinusieji pasilikę piliečiai laimingi giedotų ditirambus už jiems išskirtą gerovės valstybės bazinį paketą.
Oi, ir vėl man sakote – tai va, durneli, čia gi dar vienas argumentas, kodėl būstai toliau pigs, nes nekilnojamojo turto avuliai, suprask, atsižvelgs į vartotojų perkamąją galią, ir tai, kad jie išvyksta, tai būstų pasiūla rinkoje dar ir padidės!
Kas juk neatsako į klausimą, o tai kodėl būstai brangsta dabar, kai visi patys matome tokias, tarsi, ir niūrias priešaky perspektyvas?
Ir kodėl dar atkreipiu dėmesį, kad kokiu milijonu čiabuvių šitam “mūsų“ establišmentui yra vis dar per daug.
Nes jūs, brangieji, kaip sakiau, nesate jokie mokesčių mokėtojai, ir net nesate jokie rinkėjai – nekalbant apie tai, kaip lemingai “rinkosi“ buvusią ekselenciją (nes gi jiems “nebuvo daugiau už ką balsuoti“, bet jiems niekada “nebūna“, o jie balsuoja ir balsuoja…), ir taip dukart, ir kas čia dar dabar išsirinko tą visą valdančią koaliciją vos iš 19 procentų šioje mirusioje respublikoje, ir ką tie “jūsų“ išrinktieji dabar ten atstovauja tuomet?).
Ir šioje būsto rinkoje faktiškai jau net nesate vertesniais dėmesio klientais, o kai tokiais per klaidą, ar per jums į “pagalbą“ atskubėjusių bankų godumą tampate, tai dar ir labai visus rentininkus erzinate, nes tik sukuriate taip bereikalingą konkurenciją ir išperkate kitąkart jų nusižiūrėtus ir jiems labiau reikiamus objektus.
Tai jau nepamenate, kiek pastangų padėjo valstiečių lyderis ir kaip spirgėjo prieš jį “kovodama“ visa konservatorių šutvė, kai dar iki referendumo (į kurį atėjo mažiau, nei pasirašė už jo surengimą!) šie, o ne parlamentinėje politikoje net nesantys valstiečiai, gi uždraudė užsieniečiams pirkti žemę, o tai juk nenusidėvintis (nors ir kilnojamas, kaip sugebėjo sau prisitaikyta žemės restitucija įrodyti “landsbergistai“) turtas, Lietuvoje?
Beje, pasinagrinėkite, kas pristatė ir praėjusiame Seime įstatymus dėl žemės nusavinimo iš rinkoje nevykusių, paprastai – juk smulkiųjų, žemės savininkų, ir kas bei kaip už juos balsavo (spoiler alert: oi ne, ne valstiečiai, o ponas “konservatordemas“ K. Starkevičius parengė projektą, kurį pristatė “krikonservatorius“ J. Razma, ir pritarė balsuodami TS-LKD, aišku, nenusišalinus, be abejo, ir agro holdingo valdytojo iš Seimo Kultūros Komiteto lizinginei partijai).
Nors, tiesą sakant, rentininkams iš establišmento nelabai ir svarbu, ar tie būsto kainų indeksai čia mums auga, ar mažėja – visa tai jiems tėra tik milžiniško jūsų fantikų perskirstymo lochatrono lošimo koeficientai, kurie skirti ne pagal kainas koreguoti šių rentininkų perkamąją galią rinkoje, o tik atbaidyti nuo jų arba pritraukti perteklinių būstų išpardavimui jus, lochai.
Ir dabar būstai perkami didmiesčiuose kaip jau esami bei dar būsimi nuomojami bendrabučiai gastarbaiteriams – į naujesnius persikeliantys iš senųjų butų gi jų nenugriauna, ir pasinagrinėkite, kas tuomet dar ateina iš jų nupirkti bei iš atėjusiųjų po to perpirkti (oi, apie tai spauda nerašo, tai net įdomu, kodėl niekam be manęs tokie dalykai neįdomūs?).
Jei paguos, tai juk visa JK būsto rinka laikosi šiuo principu, kur landlordai gauna savo rentą – t.y. nedarbines pajamas plačiąja prasme, kas yra vadinama dar ir ekonomine renta (todėl yra ir darbo jėgos zero hours apmokestinimas legalizuotas, ir apsčiai darbo jėgą nuomojančių tokiam darbui priešokiais agentų), arba ir konkrečiai pajamas iš būsto nuomos, kas yra renta pagal klasikinę ir pirminę sąvoką.
Ir gauna rentą va iš visokių atvykėlių imigrantų bei savų “proletarų“, o kurie ten britų čiabuviai neišgali savo darbu jau susimokėti už būstą, tai per iš viduriniokų atimamus mokesčius perskirsto ir vis tiek rentininkams jiems priklausančią rentą atiduoda tas, ką klaidingai vadinate valstybe ar vietos savivalda.
Jei per pastaruosius 10-15 metų ir Lietuvoje pasidarė gerokai sunkiau jaunimui, išskyrus arbitražinių algų skirtumus vietos rinkoje kaip IT sektoriuje, dabar įsigyti nuosavą būstą, o ir vidutinio amžiaus vidurinės klasės žmonės su profesija ir aukštuoju išsilavinimu nebegali atkartoti ankstesnės sėkmės pagal tokius turtinius kriterijus, tai norėtųsi man dabar žinoti, ar ta galva daugumai reikalinga tik tam, kad į jų skrandį neprilytų, nes va dabar aš lyju ant to visuotinio džiugesio parado, kuriam pagrindo vis mažiau, nepaisant nuolat augusio BVP?
* * *
Bet kol dar jūs čia turite santykinai daug nekilnojamojo turto, tol jus atsivežtais laikinais varguoliais ar šiuolaikiniais vergais (apie ką jau rašiau neseniai pirmoje dalyje), kurie dirbtų čia už maistą, lovos nuomą ir dar tą iliuziją, vadinamą “viltimi“, kažkiek prakusti tolimesnei ateičiai jau savo šalyje dėl dabar dar esamo arbitražinio perkamosios galios čia ir pas juos skirtumo, tai dar iš esmės ženkliai pakeisti yra sunku.
Ir čia gastarbaiteriams juk užtenka būsto tik šuniškoms jų gyvenimo sąlygoms, taip krūvomis po ne vieną kambariuose, kur grįžta tik tarp darbo pamainų pamiegoti, ir kurio įpirkti jie nei čia gali, nei labai ir nori, nes ir neketina čia įsikurti, o geriau yra jiems vis tik sugrįžti į tėvynę ir ten pabūti vietiniu franku kruku.
Čia nėra iš esmės jokios imigracijos (iš kur ir pabėgėliai su išlaikymu pirma proga į Vokietiją pabėga), nepaisant tų vis išduodamų leidimų “gyventi šalyje“ – šiuos pakeiskite leidimais dirbti, ir pamatysite, kaip ir toliau sparčiai nyksta Lietuva, ir nebereiks džiugiai kvaksėti, kaip emigracija sustojo, ir mūsų, net ne piliečių ir sanskrito prokalbe kalbančiųjų, dabar jau pradės daugėti.
Mūsų emigrantai savo esme daugumoje irgi nuo imigrantų pas mus nesiskiria, nors jau tas būtas anksčiau arbitražinis pajamų ir pragyvenimo lygių skirtumas iš esmės jau faktiškai yra dabar su Europa išnykęs, tad va ir gaunasi, kad formaliai dabar tik gyvena registruoti Lietuvoje, o komandiruotėse pamaininiu metodu užsidirba savo minimumus pas vokiečius, olandus ar skandinavus, nebeketindami įsikurti ir Britanijoje, kaip masiškai vyko anksčiau.
Šiuo klasikiniu požiūriu, tai, aišku, toji emigracija kaip reiškinys yra Lietuvoje išnykusi – visi išvažiavo, kas jau tikrai emigravo.
Bet pardavimų ar investicijų į gamybą apimčių pagal gyventojų statistiką Lietuvoje, nežinant šių niuansų, planuoti niekaip neišeina, tačiau ir mūsų dvaro ekonomistams sunku ne tik batraiščius surišti, kai viską nurašai kokiai nors “šešėlinei“ ekonomikai ar pataloginiams tautiečių gebėjimams sukčiauti “netinkamose“ statistikose bei apklausose.
* * *
Tad toji emigracijos problema niekur nedingo, o pasidarė giluminė su labai žiauriomis perspektyvomis ateityje.
Nors, tiesą sakant, blogai bus jums, o ne establišmentui, rentininkams ar kitiems dešimtprocenteriams čia, kurie ir per Sodrą sau jau jūsų sąskaita rentas užsitikrino, o jūs dar ir rankeles jiems iš džiaugsmo kaip durniukai išbučiavote.
Ir kai gastarbaiteriai, kai apsidairo čia patys gerai, pamato, kiek mūsų čiabuviai yra baudžiami pajamų mokesčiais net nuo minimalių algų – taip 2020-aisiais tie dugno (abiem prasmėm) €607 tėra tik ant popieriaus, nes realiai išmokama vos €437, t.y. vien iš šito melagingai vadinamo nabago mokesčių mokėtojo klaidingai vadinamai valstybe atėmus €170 arba 28% “rentą“ iš jo pajamų, kurių net maistui nebepakanka, nes dar ir iš šio likučio papildomai rentai atsikanda 21% per PVM.
Todėl vargetos realiai jau perka tik kalorijas, o ne maisto produktus, kai kreivalūpiai “ekspertai“, dabar susirūpinę savo nutukimo per persirijimą ir sukelto diabeto problema, ragina dar ir cukraus (kitaip tariant – angliavandenių) akcizu apmokestinti tas kol kas dar įperkamas pigias kalorijas, tarsi po to užteks varguoliams pinigų įpirkti kokį middle rare wagyu (no pun intended) steiką (na, nebent Lietuvos Bankas ir panašios valdininkų užvaldytos institucijos į savo valgyklas įsileistų šiuos pavalgyti jų kainelėmis).
Nesiguoskite labai ir dėl vidutinės algos, kuri sudaro šiemet trečiąjį ketvirtį didžiausią istorijoje €1’443.80 sumą, kurios darbuotojui nebelieka net štukytės, nes tas tegauna tik €915.05, kai savo €528.75, kas yra netgi daugiau, nei lieka jau paminėtam varguoliui iš tos minimalkės – arba kone jau 37% rentą pasiima už šias darbuotojo uždirbtas, bet nusavinamas pajamas tas, ką klaidingai vadinate valstybe. Aš apie tai irgi jau rašiau nekart, bet priminti vis tenka.
Čia trečių šalių gastarbaiteriai kol kas atvyksta tik lengvatinėmis apmokestinimo sąlygomis atidirbti už čiabuviams gerokai per mažas pragyvenimui vyraujančias algas, kurių dalį savo sveikatos sąskaita stengiasi sutaupyti ir išsivežti į savo tėvynę.
Jie į būstus neinvestuoja, jei jau taip išgirsite paikai tuos pačius bankinius “ekspertus“ dar pezant, kad šie irgi būstus čia perka ir taip, suprask, mums čia kainas sukelia.
* * *
Jei pažiūrėtumėte šių metų pirmų trijų ketvirčių VMI pateikiamą pajamų iš klaidingai mokesčiais vadinamo fantikų masės ekonomikoje nusavinimo struktūrą, tai mano teiginius ši akivaizdžiai patvirtina:
- daugiausiai, net 42.8%, gauta iš galutinio pirkėjo sumokamo taip vadinamo PVM (vaizdžiai tariant, tas naglas klaidingai valstybe vadinamas subjektas kone pusę savo disponuojamos rentos susirenka iš to, kad verslai su namų ūkiais keičiasi rinkoje prekėmis ir paslaugomis);
- dar pusę šio, arba 22.2%, tas klaidingai vadinamas valstybe, atima iš verslo, kad tas neduotų darbuotojui šio visų uždirbamų pajamų – tiek sudaro nusavinama renta iš GPM;
- trečioje vietoje yra panašiai irgi – 19.1% pajamų iš vis didinamų akcizų už tai, kad, tarkime, jūs važiuojate iš savo užkampio į kitaip neprieinamą darbą bei savo labui, mamos-valstybės neatsiklausę, piktnaudžiaujate tabaku bei alkoholiu, nedorėliai jūs!;
- ir kad jau durnas verslininkas be reikalo moka algą nevėkšlai pelną jo įmonėje vis suskaičiuojančiai buhalterei, kuri už jo pinigus dar privalomai atidirba ir neetatiniu mokesčių inspektoriumi, tai gauna už tai irgi “baudą“, kuri sudaro virš 10.2% biudžeto pajamų.
Visi kiti mokesčiai, įskaitant ir nekilnojamojo turto, yra bendrai tik visiškas vos virš 5% biudžeto pajamas sudarantis mizeris.
O taip, girdžiu jau dabar piktinantis, kodėl turite mokėti dar ir už savo sunkiai sutaupytą ir vis dar iš banko neišpirktą būstą, kai jau tiek atidavėte uždirbtų pajamų bei būtinų apsipirkimų sumokėtų mokesčių valdžiai persidalinti “teisingiau“, kai dar ir tie gastarbaiteriai už išsivežamas iš mūsų šalies prekes atgal 21% kainos atkatą iš mūsų valdžios gauna!
Neturėtumėte. Tema juk dabar ne apie tai, ar ne?
* * *
Juk vis dar yra toks įdomus klausimas neatsakytas: iš kur depozituose, anot Lietuvos Banko, spalio mėnesiui per 12 mėnesių padidėjo €6.1 milijardu?
Nes namų ūkiai ir nefinansinės institucijos tuos indėlius tepasididino vos po €436.6 milijono ir €735.5 milijono atitinkamai, kai jau pačių finansinių ir valdžios institucijų indėliai netgi sumažėjo atitinkamai po €169.4 milijono ir €63 milijono.
Daugelis Lietuvos gyventojų kaip privatūs investuotojai yra šventai įsitikinę, ir ne be pagrindo, matydami, kaip establišmento rentininkai investuoja, kad privati investicija į būstą sau ir po to investicija į būstą nuomai kitam – yra “geriausia“ ir “protingiausia“ investicija; ir kai 10 butų yra kur kas pigiau mokestine duokle tam, ką klaidingai vadinate valstybe, nei vienas prabangus dvaras (kiekvienam – pagal to supratimo ir pajamų lygį “prabangus“) už tų 10-ties butų suminę kainą.
Tai, anot LB, kredito įstaigų paskolos Lietuvos namų ūkiams būstui įsigyti padidėjo irgi, bet ne tiek ir žymiai – vos tik €71.9 milijono, kai tuo tarpu net paskolos vartojimui ir kitiems tikslams sumažėjo atitinkamai po €7.5 milijono ir po €15.9 milijono iki esamų taip atitinkamai €9.7378 milijardo bei €1.2 milijardo.
Tą, beje, irgi turėkite omeny, kai purkštausite, kodėl bankai ir vėl kelia savo aptarnavimo mokesčius – taigi va dar ir šios brangiausios palūkanomis paskolos, ypač lyginant su būsto paskolomis, jiems, vargšiukams, sumenko.
“O bankomatas kieno?“ – kaip argumentavo mokesčių už teisę disponuoti savo pinigais pakėlimą tokio vieno lietuvių nedamuštų prie Salaspilio ir Salacgryvos banko marketingo atstovas, klaidingai pravardžiuojamas “ekonomistu“.
Kai anądien vieną krikščioniškai demokratišką seimūną pamačiau viešumoje dūsaujantį, kad jų partijai nepavyko ateinančių metų deficito sumažinti dar labiau, nei iki numatytų net (jo žodžiais!) 7 procentų, tai ir aš net ėmiau ir pažiūrėjau, o tai koks gi buvo pernykštis biudžeto deficitas dar be jokios krizės ir šitos pandemijos horizonte, ir kuomet jo partijos nepartinė dabartinė premjerė labai piktinosi būsimu ir dabar jau buvusiu kovos su koronavirusu operacijų vadovu, kam tas ne vieną ir ne du milijonus į rezervą “nenumatytiems atvejams“ atidėjęs?
Taigi tik… 11%, kas sudarė 1.1 milijardo eurais.
Kitaip tariant, kad ir kaip bedėliotume iš tos premjerės paminėtos tumbočkės™ stalčiukų visus fantikus, bet ši demokratiškai net 50 mandatų iš 141 gavusi, pritarus kitiems gerokai mažiau turintiems mandatukų kitose frakcijose esantiems Seime, visiškai taip ne krikščioniškai Popiežiaus 84-tojo gimtadienio proga nusprendė per dabar atėjusią krizę ne šiaip ją dar pagilinti pagal senas šaudymo sau į kojas lietuviškas “konservatorių“ tradicijas, bet dar ir atimti iš užkarantinuotų mūsų bėdžių tų bambizų vokiečių, primenu, duotą ir pasekoje LB užfiksuotuose paaugusiuose depozituose bei NT kainų indekse atsidūrusią paramą karantino paveiktai ekonomikai, šios paramos net nespėjus mūsų varguoliams savo nepamanikiūrintais pirštais pačiupinėti!
Pinigus karantine tupėjusiems visiems savo gyventojams dalino britai, airiai, amerikiečiai, vokiečiai, čekai, ir t.t., ir t.p.
Nedalino, žinau, nuo per savo durną galvą naftos kainos su arabais sukelto karo bei ekonominių sankcijų krymnašistams nuvargęs Huilostanas ir… be abejo, gi dar ir mūsų tėvynė brangioji!
Aišku, kažkiek simboliškai ir pas mus dar lyg ir “verslą“ rėmė, girdėjau, nors dar metų pradžioje rašiau, kad jokio “verslo“ gamtoje išvis net nėra – yra tik konkretūs žmonės toje sisteminėje jų santykių, kuriant ir parduodant produktą, visumoje, tai kam fantikus arba maisto talonus iš biudžeto deficito dalinsite: savininkams, darbuotojams, tiekėjams, rangovams, kreditoriams, investuotojams, klientams, mokesčių surinkėjams, konkurentams?…
Maža to, šie dabartiniai valdantieji labai “išmintingai“ vardan šv. Biudžeto sutarė dabar dar ir išimti iš į komą nuvaromos ekonomikos papildomus 4 procentinius punktus (t.y. maždaug trečdalį pernykščio deficito!) tų va mums dabar taip reikalingų fantikų – deficitą jie, matai, sunkmečiu čia mums mažins, suprask, užsimoję užstrigusius pinigų srautus ekonomikoje dar labiau užkirsti nuo jų sukimosi!
Man įdomu, ar jau A. Kubilius tą savo žadėtą vadovėlį apie tai, kaip durniau pribaiginėti per krizę stringančią šalies ekonomiką, yra pagaliau parašęs?
Juk vis tiek europarlamentiniame karantine nieko doro dabar neveikia, tai galėtų savo blėnimis eteryje mažiau erzelį skleisti ir prie rankraščių tyliai prisėsti.
Paprašyčiau su autoriniu autografu į nuosavą durnysčių kolekciją – pasidėčiau garbingoje vietoje tarp kokio keinso, išmetus krugmanus su rubiniais, ir dabartinės šveikės būsimų memuarų.
* * *
Tuos dykus karantininius pinigus, aišku, mes, vargetos, ne kažkokiam būstui pirkti dauguma ir išleistume, taip finale vis tiek paremdami dabar pašalpiniais apsimetančius FIRE sektoriaus rentininkus, net jei kažkas per paikumą iš mūsų ir prisipirktų naujų aifonų (juos ir šiaip pirkti nėra didelio protelio požymis, bet tiek to – laisvoje rinkoje kiekvienas individas laisvas kraustytis iš proto pagal savo disponuojamas lėšas ir jų panaudojimo supratimą).
Bet, kaip jau sakiau, gi šioje šalyje frankfurtietiški fantikai, vadinami eurais, yra ne jums ir skirti.
Kaip sakęs romane “12 kėdžių“ didysis kombinatorius ir turkų sultono pavaldinys Ostapas Suleimanas Berta-Marija Bender-bėjus Zadunaiskis Rusijos Dūmos bajorų vadovui Kysai Vorobjaninovui: kam tau pinigai – tu gi neturi fantazijos!
Ši ekonominė krizė įdomi ne tik tuo, kad sukelta triskart už sezoninį gripą žudikiškesnio koronaviruso pandemijos.
Juk įdomu tai, kad dabar nėra pinigų trūkumo ekonomikoje (todėl bankininkų tie prisukami apelsinai ir čirškia kaip kanarėlės, kaip yra Lietuvoje gerai, kai visiems jums yra blogai – čia jūsų požiūris neteisingas į krizę, aha!).
Ir juk nėra iš esmės jokio rinkoje dar nemokumo, kol jo karantinais nesukelia desperatiški valdžios veiksmai – nei bendrai FIRE, nei konkrečiai būsto ar viso nekilnojamojo turto sektoriuose, kaip tai buvę per praeitą mokumo krizę prieš dešimtmetį.
Maža to, bankai taiko netgi neigiamas palūkanas tiems kvailiams, kurie bando atimti iš pinigų šių esminę, mokėjimo priemonės, funkciją (pinigai, kartoju biudžetiniams deficitininkams, privalo nuolat ir nesustojamai cirkuliuoti apyvartoje!), nes taip nori savo perteklinius fantikus (angl. fiat money) paversti taupymo priemone, nes gal dar prisimena, kaip anąkart juk grynieji karaliavo (cash was a king!) – manote, o kodėl bitcoin jau perlipo $20‘000 kainą (ir įsivaizduojate dabar raudantį tą pirmąjį bitkoinais už picą kažkada atsiskaičiusįjį niujorkietį…)?
Nors šiaip dar ir be kriptovaliutos dabar masiškai perkama “investicijai į taupymą“ viskas, kas turi savyje riboto atkartojimo savybes ir todėl vadinami fine, rare bei luxury – atkreipkite dėmesį, kas vien šiemet nežmoniškai pasaulyje irgi brangę, kaip kad koks nors perparduodamas klasikinis menas ar netgi šiuolaikinis šūdmenis, išlaikytas vynas bei viskiai, vienetinė juvelyrika ir banalus žaliava iki šiol tebuvęs auksas, ar netgi gausiai šeriami visokie socialinių tinklų marketingistai bei influenceriai, atidirbantys kažkieno tuštybės patenkinimui.
Tai dabar turčiai vienaprocenteriai bei FIRE sektoriaus stori katinai (taip vadinami fat cats) jau net iš esmės nebeturi kur dėti jų pačių, arba per juos bei nebe visuomenę ir jos ekonomiką, o privačius bankus atstovaujantį centrinį banką, įvairių šalių vyriausybėms masiškai “skolinantis“ mainais į valstybines obligacijas tų išaugančių (!) deficitų ir būtinų karantinuose paramų dalinimo finansavimui, papildomai “prigaminamų“ fantikų – printer goes brrrrrr…
Nors cinikas manyje pasakytų, kad tą pinigų masės perteklių ne jūsų, bet kai kurių FIRE katukų rankose, derėtų nukreipti nunulinimui to paties viešųjų finansų deficito, sukuriamo valdiškų įsiskolinimų jūsų vardu ne jūsų reikalams veikiančiam centriniam bankui forma, tačiau, jau tas pats cinikas dabar juokiasi, bus tik iš jūsų turimos ir taip trūkstamos vartojimui bei ekonomikai pinigų masės dar daugiau to, ką klaidingai vadinate valstybe, nusavinama vardan šito deficito, kuo prismaugs dūstančią ekonomiką dar labiau (veržkitės diržus ant nebe juosmens, o gerokai aukščiau!), o fantikų pertekliumi disponuojantis FIRE (kur RE yra real estate, nekilnojamasis turtas) jų gaus dykai dar daugiau.
Nu vargšiukai katukai – kur tiek makulatūros dėti?!
Duokite dar.
Ir dar! Nes deficitas nuo 11% pernai iki 7% šiemet pats nepasivogs!
Čia siūlau iliustracijai pažiūrėti tą epizodą iš The Wolf of Wall Street, kur Jordan Belford vaidinančiam Leonardo DiCaprio jo mentorius, kurį vaidina Matthew David McConaughey, aiškina apie nuolatinį pinigų sukimąsi biržoje – revolution!
* * *
Tad šiame atrakcione dabar pirkti būstą, jei galima pripulti prie to dabar masinio dykų pinigų nusavinimo srauto, net jei tau būsto net ir nereikia, tikrai yra stokojantis fantazijos, tačiau nestokojantis logikos sprendimas.
Net ir įmonės, kurios dar iki šių metų maksimizavo savo akcininkams pelnus tuo, kad buvo atskyrę savo prekybos operacijas ir prekybos ploto nuomą, nes pajamos iš apyvartų pelningiau dengė nuomos sąnaudas, nei to turto valdymas, dabar jau visiškai pakeitė verslo valdymo požiūrį, investuodamos ir į “nuosavo“ (nors versle nėra nuosavų pinigų ir nuosavo turto, bet ne apie tai dabar) nekilnojamo turto ar prekybos ploto įsigijimą.
Šito esminio komercinio turto rinkoje pokyčio taip akivaizdžiai dar nesimato uabų Lietuvoje™, aišku, bet už tai labai aiškiai pasimatys masiški smulkių ir vidutinių verslų bankrotai, kai jiems valdžios atimtos galimybės pajamoms užsidirbti, o nuomą jų rentininkams mokėti vis tiek reikia.
Ir netgi pastarieji rentininkai yra visiškai nemotyvuoti nuleisti bent 30%, kad taip gautų nuomos kompensaciją iš to, ką klaidingai vadinate valstybe, nes nėra rinkoje jokio ekonominio spaudimo rentininkui verčiau gauti 70%, nei negauti išvis nieko ir dar laikyti tik nuostolius nešančias tuščias patalpas be nuomininkų.
Taigi nekilnojamas turtas valgyti neprašo, sako jie, o “pašalpas“ kaip “verslas“ pasiims iš valdžios pro kitas duris – ką ten man ginčijote, kad jau gi susimokėjote kone 95% šitos valdžios skirstomą ir švaistomą biudžetą sudarančių iš nusavintų iš jūsų pajamų, tai kodėl turėtumėte dar mokėti ir už nekilnojamą turtą?
Jau praeikite, ubagėliai, praeikite – nebegaišinkite čia turtingiems ir rimties žmonėms jų brangaus laiko!
* * *
Kadangi ekonomika pakliuvo dėl lockdown į knockdown, tai nenuostabu, kad net Lietuvoje pagal LB duomenis šių metų trečiame ketvirtyje matosi, kad indėliai išaugo per metus 23.7% (čia taip prie neigiamų ir už indėlio laikymą banke indėlininkus baudžiančių palūkanų – vis dar neša ir neša bankams tuos savo “perteklinius“ pinigus, kuriuos reikia dar labiau apmokestinti!), o va būsto paskolos išaugo gana nedaug – tik 8.1%; kai paskolos verslui, aišku, smuko 11.3%.
Ir dėl aukščiau paminėtų didesnio pelningumo paskolų kiekio kritimo, tai bankai dar ir pelno uždirbo 21.6% mažiau.
Bet dėl šito, tai tikrai jau taip labai nesidžiaukite, nes Lietuvoje yra įteisinti loan sharks, tad per greitąsias paskolas iš sparčiai skurstančių gyventojų anie rinkoje prasisuks dabar gerokai agresyviau ir intensyviau, nei reguliavimais ir apribojimais tokiai veiklai gerokai suvaržyti, nors ir vadinami “plėšikaujančiais“, bankai. Bus daug kraujo.
Dabar netgi dabartinei premjerei nebėra tokio poreikio iš rinkos jau eliminuoti kokius nors du, kaip anuomet jai finministraujant, žuvėdų bankų konkurentus.
Aš netgi bijau, kad ir valstybinį (tik toje “valstybėje“ jūsų pavardžių nerasta) komercinį (nors ten nieko bendro su komercija nebus) banką, nors taip nebenori tiesmukai pavadinti, ypač kai gali visai realiai tekti susimokėti (jums, ne valdžiažmogiams, aišku!) tarptautiniame teisme už Snorą ir Ūkio bankus priteistas kompensacijas jų savininkams.
O ir kaip čia paaiškinsi, kad bankams nėra vietos rinkoje, kai dar vieną fantikų perskirstymo iš jūsų kišenių į rentininkų kišenes kontorą va imsi ir įsteigsi, nes tai nebus pirmas atvejis šioje vos prasidėjusioje kadencijoje, kada per rinkimus buvo viena kritikuota ir žadėta, o kita – padaryta?
Kaip rašė tokia vairuoti girta mėgusi savo vardo tinklaraštyje kaunietė blogerė šiemet gegužę, ketinusi, matyt, tapti socialinių reikalų, bet patapusi per likimo ironiją ir gerokai per trumpą šešėlinių tų “profesionalesnių už profesionalus“ finansų ministre: tikrai, kad dar per mažai tą per didelį biudžeto deficitą viarslui anoji valdžia švaistė!
* * *
Taip, į tą klausimą, kodėl taip ėmė Lietuvoje brangti būstas rinkoje, kai atėjo krizė ir daugiau nei trečdalis šalies ekonomikos banaliai antrąkart vėl uždaryta bei palikta be pajamų, galima atsakyti trumpiau.
Tik pagalvojau, kad matyti platesnį kitąkart, atrodytų, net ne visada tiesiogiai susietų reiškinių erdvinį vaizdą bei suprasti kontekstą ne tik čia ir dabar, bet ir modeliuojant ilgalaikes perspektyvas, yra gerokai svarbiau. Šito jums jokia ministre tapusi ir labai neproduktyvi blogerė, ir joks kotletinis ar pyarinis bankų ekonomistu apsimetėlis, ar jokia netgi šmaikštašikniškai citatomis kalbanti kojinė nepaaiškins.
Juolab, kad patį įrašą aš tikrai galėjau (ir netgi ketinau!) padalinti į kokius 5-6 atskirus, bet tik nesiskųskite čia man dabar, kad tokio neįveikiate, nes dėmesį jau įgalūs sutelkti ne ilgiau už auksinę žuvelę, kai jau pripratę valandų valandas spoksoti visokius serialus, ir dar už abonentinius mokesčius filmų kanalams!
Ir dar juk vis tiek karantine sėdite, tai galite prasukti nors ir po keliskart tą patį, kuomet, pažadu, atrasite pirmąkart net nepastebėtų niuansų.
Todėl, mielieji mano klausytojai ir skaitytojai, turėkite ta proga garbės įvertinti pinigine prasme tą mano triūsą bei įžvalgas per Patreon paskyrą – už ką jums turiu dar daugiau garbės aš nuoširdžiai padėkoti!
Komentarų: 92
Comments feed for this article
2020-12-28 07:31
Metų žmonės ir įvykiai: Top-2020 | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] mėnesių net 41, iš kurių ilgiausias trukęs kone 50 minučių (tema apie tai, kodėl pabrango NT Lietuvoje dabar per atėjusią krizę), o trumpiausias – kiek daugiau nei 6 minutes apie tai, kaip sostinėje užsidirbti iš […]
2021-01-05 19:41
Dovydas
eina nahui kaip tokios intonacijos klausyt sorry tik skaityt imanoma.
2021-01-05 20:52
Skipper_LTU
Kaip džiugu, kad yra šiais laikais skaitančių! O tai visi verkia, kad raidžių daug, ir paskaityk jiems tekstuką per podkastuką. Virtualiai statau stopkę viskeus.
2021-01-06 07:31
Prognozės-2021 (2/3): Brexitania™ sako atia ES! | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] šias problemas teks kažkaip spręsti… nors, kaip jau minėjau, kalbėdamas apie NT kainų bumą per dabartinę krizę, mūsų establišmentui reikia mūsų čia dar milijonu mažiau, ir jie jokios problemos nei […]
2021-01-11 07:31
Ką valdžia dabar krės? | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] tai pinigai į nekilnojamąjį turtą, pasirodo, nuėjo – štai kame […]
2021-01-25 09:37
Stagfliacijos krankliai | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] ir kam tie per valdžią FIRE rentininkų iščiulpti mūsų taip ir nepasiekę fantikai nuėjo, kad ir sukeliant NT kainas per šią krizę (bei tą naratyve dėl šito trykštančią euforiją visiems koksiniams finansininkams), ir kodėl […]
2021-02-01 07:34
Pamirštos istorinės stagfliacijos pamokos | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] į Lietuvos ekonomiką eurų paramai jokios esminės infliacijos “nesukėlė“ – aš jau rašiau, kur ir kam nuėjo tie pinigai “ekonomikoje“, ir iš kur dabar per krizę pabrango gerokai daugiau nei iki praeitos tas gyvenamasis nekilnojamas […]
2021-02-15 07:35
Neigiamos neigiamos palūkanos | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] Ir manęs nestebina, kad dabar prie neigiamų palūkanų taip rekordiškai jau padidėję santaupos bankuose, bei taip sparčiai kyla nekilnojamojo turto (tiksliau – investicinio, kuomet perkami butai išnuomavimui) kainos, apie kurias irgi rašiau, paaiškindamas, iš kur tam pinigai per krizę. […]
2021-02-28 13:08
Petras Uola
Nepraėjo nė pusė metų-atsibudo analitkai:https://www.alfa.lt/straipsnis/50439269/analitikai-ecb-pigiems-pinigams-puciant-nt-burbula-jis-gali-tapti-turtinguju-privilegija
2021-02-28 13:32
Skipper_LTU
Ne tik gali, bet ir taps, nes to sąmoningai siekiama. Varguoliai turi mokėti rentą, o ne tapti rentininkais. Ir to pasiekti galima dviem būdais, kuriuos dabar matome kombinuotai taikant (toks savo esme siektinas angliškas modelis):
– pirma, užbranginti plebsui NT per jiems neprieinamus pigius fantikus (skirtingai nuo praeitos krizės, dabar NT judina ne vidurinė klasė, pirkdama sau gyventi);
– antra, išvyti bloginant gyvenimo sąlygas plebsą į užsienį, į jų vietą pasikviečiant gastarbaiterius (kuriems NT pirkti nebūtina, bet kurie susimokės rentą), ir šis būdas vienas kitą stiprina, nes kuo daugiau trečių šalių darbininkų, tuo mažiau darbo vietų vietiniams ir tuo daugiau jų išstumiama iš rinkos (įskaitant ir išstumiamą smulkų verslą, kurie jau nebeišgali sumokėti rentos, o ir gastarbaiteriams reikia susitaupyti ir taip menkas algas, o ne išleisti tam, ką teikia smulkus verslas).
Nenuostabu, kiek dabar žmonių vardan išgyvenimo todėl brukasi į valdininkus (įskaitant funkcionierių klasę – apie ką IGNITIS ir jų visi bonusai?) – ir aš nekalbu apie klerkus ir visokius viešojo sektoriaus “proletarus“, kurie dirba, ypač rajonuose, tik už bazinius pajamų dydžius.
Tad Alfa straipsnis nepilnas, ir dar stebiuosi, kaip su D. Mockumi nesusiderino – gaus per galvą nuo MG Baltic! 😀
2021-03-08 07:33
Pandeminiai metai: rietenos dėl socialinių vaidmenų ir socialiniai pokyčiai dėl rietenų | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] juk apie tai, iš kur šitas burbulas, aš parašiau dar pernai ir gerokai anksčiau šių prabudusių analitikų. Tai dar ir apie tą “turtingųjų privilegiją“ aš per kuriamą […]
2021-03-15 07:32
Pandemijos įtaka gamybiniams veiksniams versle (1/3): kapitalas | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] stagnacija dėl investavimo alternatyvų nebuvimo (ir čia nekalbu apie todėl rekordiškai irgi užbrangusį nekilnojamą turtą, ypač nuomai), bet kartu suprantate, kad turime infliacija paprastai vadinamą vis labiau įsibėgėjantį […]
2021-04-12 07:31
Patauškų vyriausybės 100 “tuščių“ dienų (2/3): politiniai tikslai | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] Ir jau tokį visiškai demokratiškai nebekontroliuojamą visų viešųjų finansų paskirstymą net ciniškai atvirai saviems finansiniams rėmėjams? […]
2021-05-31 08:03
Darbo pasiūlymų tiek daug, o visi bedarbiai – tik tinginiai! | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] suteikiamos paramos ekonomikai iš karantino pasekmių traukti (tai, suprask, neduosime bankams, nes taip NT kainos kyla, bet pasiskolinsime iš bankų, kad jiems investuoti nereikėtų – čia tokia šitos […]
2021-06-14 08:01
Apie pabrangusias žaliavas ir išlieknintą verslą | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] O ir iš kur jai kilti, kai mums nereikia ekonomistų, net vienarankių (apie ką juk irgi rašiau), o ir mūsų klaidingai vadinama valstybė jūsų pinigais remia rentininkus, dėl ko pernai NT kainos natūraliai šoktelėjo virš 40 procentų. […]
2021-06-21 08:01
Kam pabrangęs pavežėjimas? | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] Nors pandemijos sąlygomis pašalpinis lietuvių menamas verslas taip labai mielai savo įmonėms, o tiksliau – jų savininkų naudai, susigriebęs tas vokiečių mums duotas paramas, apsiprekindamas visokiais bentliais ir kitomis prabangos prekėmis, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą nuomai. […]
2021-10-01 07:31
Lietuviškas NT ir kiniškas Evergrande | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] tai rašiau dar prieš metus, parodydamas skaičiais, iš kur tas NT kainų burbulas atsiradęs, ir kokio dydžio jis dar tuomet […]
2021-10-11 07:31
Lenkų Konstitucinio Tribunolo verdiktas – ir mums? | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] kontorų, per kurias kaip pas mus išdygsta privačios sodybos uždarose paežerėse bei pučiasi būstų kainų burbulas, ir tarsi lenkams to labai “trūksta“ iki pilnos laimės savo Mozūruose, prie Aistmarių ar […]
2021-12-06 07:31
Apie Ukrainą – ir mus pačius (1/5): visos sesės yra broliai © | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] Apie sukčiavimo schemą, pasipelnant tiems dvarų rentininkams ir apgaudinėjant jiems tą klaidingai vadinamą valstybę, finale pasisavinus viešuosius finansus (visas iš vokiečių gautas tas mūsų pandeminis ekonomikos rėmimas lygiai taip buvo išvogtas, sukėlus ir nekilnojamo turto kainų bei depozitų burbulą). […]
2021-12-13 07:31
Pirmasis PIŠ biudžetas: biudžetinio biudžeto nubiudžetinimas biudžetininkams | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] iždą nuvogtus “biudžetininkai“, melagingai save vadinantys “verslu“, taip gale sumarinavo į nekilnojamąjį turtą bei indėlius), o pačiame gale siūlo kongenialią mintį, kad reikia švaistyti dar labiau, nes nu taigi […]
2022-01-28 07:31
Prognozės 2022-iesiems (4/4) ir kas išsipildė 2021-aisiais: Lietuva, kur nieko naujo? | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] šias problemas teks kažkaip spręsti… nors, kaip jau minėjau, kalbėdamas apie NT kainų bumą per dabartinę krizę, mūsų establišmentui reikia mūsų čia dar milijonu mažiau, ir jie jokios problemos nei […]
2022-02-02 08:03
Šiaurinis Londonas: susimušė 200 mokinukų, ginkluotų peiliais ir… balikliais (?!) – Seiikan © 誠意館
[…] ar kitos kadencijos vagylkų, tokią pandeminę ES paramą tik saviems perdalinančių (dėl ko juk Lietuvoje šoktelėjo ir butų bei vasarnamių kainos, o bankuose užsilaikė rekordiniai kiekiai “santaupų“ – bendrai […]
2022-02-07 07:30
Anglijos Bankas – skausmingai pakeliui link stagfliacijos? | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] jei infliacija jau pakilo, o realusis sektorius realiai stokoja finansų, kurių skolinimasis dabar pabrango iš finansų sektoriaus, kai pastarasis turi laisvų finansų perteklių (brango NT, didėjo depozitai ir kilo akcijų kursai ne vien pas mus, žinote), […]
2022-03-23 22:09
Pasaulinė ekonomikos krizė (4/6): prarasta pinigų vertės funkcija | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] biržos, todėl čia visi banaliai taip nusavinti iždo pinigai nuėjo monetariškai tvarkingai Lietuvoje į nekilnojamą turtą, sukeldami drastiškai kainų burbulą (gi “valgyti neprašo“, o kaip godūs, šykštūs ir pavydūs […]
2022-03-28 07:32
Žaliavinis priedas diktuos Vakarams savo sąlygas? (1/5) | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] prastovos būdavo apmokamos kitų sąskaita, tokių jau pašalpinių verslų savininkams perkant NT ir keičiant gerus automobilius į dar […]
2022-04-11 07:31
Lietuviškų monetarisčių meinkampf prieš “nematomą“ stagfliaciją | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] Na, tarkime, taip nuo to, kad per 2020-uosius atėjusios dabartinės krizės metus statistikoje jūsų būstas vertėje pakilo 41 procentą, jums neįdėjus į šią “pridėtinę vertę“ nei trupučio darbo ir medžiagų (žaliavų), […]
2022-04-18 07:36
Šiandienos krizelė™ Lietuvoje: “nukritęs“ nedarbas, “stabilios“ vartojimo išlaidos, “pažabota“ infliacija | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] užmokesčio, bet kriptovaliutinių investicijų ir iš tradicinės lietuvio miesčionio rentos, pernuomodami savo perteklinį būstą visokiems bedaliams benamiams, susimokantiems už nuomą ir mintantiems […]
2022-06-06 08:01
Vėl kyla ne tik maisto kainos – ir kas daroma bei padaroma? (1/2) | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] prie struktūrinės infliacijos – tiek importuotos, tiek ir pačių fiskaline politika padidintos (kainos kyla anaiptol ne dėl paklausos augimo turint perteklines disponuojamas pajamas, kaip tai nutikę 2020-ųjų antroje pusėje, fondačiulpiams banaliai išvogus vokiečių mums suteiktą koroninę pašalpą, šią ciniškai investavus į nekilnojamąjį turtą); […]
2022-07-11 07:31
Raudonasis pusmetis fondų biržose | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] vieni, ir kiti rėmėsi BVP augimo, NT kainų kilimo ar dar kokiais nors kitais sau parankiais statistiniais rodikliais, kurie be kontekstinio supratimo […]
2022-10-03 07:31
Kalbančios kojinės parypavimai konservatnykų šabe | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] Ir ne tik – antraip, iš kur tiek “pandemijai įveikti“ pinigų supūtė tą NT kainų burbulą sostinėje? […]
2022-12-12 07:36
Vyriausybės trys funkcijos (nesiplečiant) | Keverzonės kreida ant grindinio
[…] Ir taip per mažai vyriausybės tiesiogiai, ar per kitas institucijas (pvz., bankus), išskirtų pinigų ekonomikoje reikštų tik stagnaciją (netgi “ekonomiškai nenaudingais subjektais“ minėto aukščiau šykštaus kuvaldinio premjero išvadinti pensininkai, žinote, yra vartotojais rinkoje!), o per daug tokių pinigų – infliaciją (kuri gali būti ne tik monetarinė, sukelta centrinio banko vykdomos pinigų emisinės politikos, bet, kaip suprantate, ir fiskalinė dėka “švaistūniškos“ vyriausybės politikos arba išvagiamų iš realios ekonomikos pinigų, kurie nueina FIRE sektoriui). […]
2023-02-06 13:50
Seniux
FIRE sektoriuje kas yra Insurance?
2023-02-06 15:28
Skipper_LTU
Absoliučiai visas finansinis draudimas (pvz. , pervežimų draudimai – labai svarbi jų dalis yra laivyboje, net sankcijas per juos sugalvoję), ir pan., įskaitant ne tik turto draudimą ir civilinę atsakomybę, bet ir hedžingą, nors tai faktiškai jau finansininkų sritis. Bet dar formaliai ne socialinis (čia vis tik valstybės funkcija), nors į ten irgi lenda: pvz., privatus gyvybės ir sveikatos draudimas (lietuvius kaip lochus mėgsta drožti per investicinį, kur “oi, investicijukė nepaėjo, tai likote be pinigėlių, mūsų įsipareigojimai negalioja“) bei pensijų investiciniai fondai (PIF).
Ar tu ne to klausei?
2023-02-06 16:03
Seniux
Šito klausiau, dėkui. Svarbu prieš ka nors skaitant, diskutuojant “susiniveliuoti“ terminus, o tai buna vienas apie tiltus, kitas apie miltus.
2023-02-06 16:14
Skipper_LTU
…arba kitąkart atrodo, kad ir taip viskas aišku. 🙂
2023-02-06 16:09
Seniux
Kaźkokį Jetpack įpiršo žodžių spaudyklė, per tą atsakiau, nesuprantu kur padėjo atsakymą 😀
Jo, sito. Svarbu susiniveliuoti terminis, kad nebuti vienas apie miltus, kitas apie tiltus.
2023-02-06 16:13
Skipper_LTU
Labai būtų gerai, kad šitas template turėtų kokį puslapį, kur paspaudus būtų “rodyti visus komentarus“. Aš taip per žodžiaspaudės konsolę galiu, o va jums – pasimeta… 😦
2023-02-06 17:01
Seniux
“Savaime aišu“ būna labiausiai neašku. Jei kas nors labai rausis su “savaime aišku“, priversk paaiškinti – labai įdomu bus 😀
2023-02-06 18:09
Skipper_LTU
Paprastai paaiškinimas būna “taigi visi tą žino!“ – kai paprašai patikslinti, kas tie visi ir ką žino bei kiek, tada būna dažnai isterija nuo lengvo susierzinimo iki lakstymo lubomis. 🙂
2023-02-07 15:55
Seniux
Prie FIRE dar prideciau L raidę – Law. Tai visas komplektukas vakarų grabnyčioms.
Teisę turiu omenyje plačiai, net tarp privaciu fizinių asmenų ginčus sprendžia teisYbininkai, na o kur du pešasi, pinigais visais atvejais laimi teisininkai, ir net nepriklausomai nuo rezultatų. Taip pat teisė šiame kontekste apima ir biurokratinį anstatą, nors ir netiesiogiai. Tai yra turi šokti pagal biirokratų dūdelę, kurie yra islaikomi “valstybės“ (kabites nebereikalo). Be abejo, gali kreiptis î teisininkus, kurie aBginC tavo pažeistas teises. Dar geriau , kai didźioii biiurokratija , tokia kaio EU skaičiuoja iškvėptą CO2. Prigimtines teises išnyko pradėjus tikėti raidžių derinių interpretacijomis.
Bet kai gerai, kai yra teisingumo ministireija -be jos nebutų eisingumo. Kokios medapistos senmerges rastas gali uzdeti antrankius
Viena ausim girdėjau apie didziuju jegu, tokios kaip JAV ir , bijai sumeluoti, lyg Azijos kazkuriu saliu teises interpretavima. Amerika stumia pagal “rule based order“ (isverciu – pagal poniatkes), kiti “law nased order“ (pagal teise). Teisybė galingesniojo pusėje.
2023-02-07 19:21
Skipper_LTU
Faktiškai sutikčiau, bet lojariai yra daugiau aptarnaujantis FIRE personalas, nors ir ganėtinai brangus. Tačiau FIRE ne aš sugalvojau – tai yra neoliberalizmo ekonomine logika parentas parazitinis sektorius. Esu rašęs apie tris ekonomikos agentus (valstybė, verslas, namų ūkiai), ir kaip jie sąveikauja tarpusavyje. Tačiau ekonomikai suktis būtinas CB, kuris paskolina iš oro sukurtus pinigus valstybei, kad toji kažką paleistų verslui ir namų ūkiams, iš kurių po to dalį susigrąžina (faktiškai taip valstybė biudžeto deficitu finansuoja ekonomiką, nors tezė nesuvokiama, nežinant konteksto, o kubildebiliams sukelia išvis isteriją). CB savo ruožtu skolina finansų sektoriui tiesiogiai (komerciniams bankams) arba per biržas ir pan., ir visi pinigai sugrįžta į FIRE sektorių, kuris todėl ir yra parazitinis, nes gyvena iš tos realios ekonomikos (verslo, valstybės ir namų ūkių). Todėl fondų biržos gali smukti, valstybė sukurs deficitą, gaudami pinigus iš CB, kuris sukurs juo iš oro – o viskas atsidurs FIRE kišenėse.
Kurie, antras niuansas, gyvena ne iš savo darbo, bet ekonominės rentos – t.y. nedarbinių pajamų (F – palūkanos už kapitalą, I – rizikos mokesčiai už draudimus, RE – renta iš NT; niekur nėra pajamų iš darbo, kuris būtų kuriantis, visada sukuria realus sektorius jiems ir už juos, todėl ir yra parazitais).
O visi lojariai, sutik, vis tik gyvena iš savo darbo (net jei tai nėra alga, bet honoraras kaip jų darbo užmokestis), net jei už jį gauna papildomą antkainį, vadinamą ekonomine renta (palygink monopolizuotus notarus, laisvai samdomus advokatus kokiose civilinėse bylutėse su korporatyviniais ar išskirtiniais teisininkais ir pan.).
2023-02-08 19:30
Vytautas Danilevičius
Su NT sektoriumi biški sudėtingiau. Ar jo negalima laikyti infrastruktūra? Juk ofisų kažkam reikia, parduotuvių reikia. Turto administravimas irgi darbas- reikia prižiūrėti pastatus ir ne tik. Galop yra tokia labiau kompleksinė infrastruktūra- stotys, oro uostai.
Imant kokį paprastenį atvejį- apartamentų nuoma turistams. Tai irgi reikalauja nemažai priemonių aptarnavimui. Reikia juos tvarkys, patalynes skalbt ir t. t. ir pan. Tad klausimas ar visas verslas susijęs u NT yra renta, ar vaizdas biški kompleksiškesnis.
2023-02-08 19:45
Skipper_LTU
Taip paprastus dalykus komplikuoti gal tik tu ir sugebi. 😀
Ne, atsakymas toks – darkart: ne.
Pirma, tai tavo visi šie NT yra ne valstybės, kuri sukuria infrastruktūrą kaip viešąsias gėrybes. O va kad jūsų šaika visada viešąsias gėrybes pasivagia sau – tai jau čia net nespėjama apsigraibyti.
Antra, visas tas skalbimas ir aptarnavimas yra darbas, ir pajamos ten ne iš rentos (ne nedarbinės!), bet iš darbo (nebent jūs personalą vergais laikote, kurie tėra tik gyvasis inventorius – o taip, čia jau vėl jūsų mąstymo paradigma).
Ir tai yra gana simboliška – pagal jūsų visą požiūrį į kitus, ir kas yra valstybė. Todėl arba patys mulkiai, arba kitus mulkinate sąmoningai. Tai su manimi tokie bajeriai nepaeina, kaip matai.
2023-02-09 11:31
Augustas
Kadangi mano pirmoji profesija buvo finansinių įstaigų tarnautojas, tai įkišiu savo trigrašį ir aš. 🙂 O tai žmonės, kurie pelnosi iš FIRE sektoriaus, nedirba visai, ar vis tik yra kažkoks jų darbas (pvz., protinis, biurokratinis ir pan.) tame sektoriuje?
2023-02-09 12:41
Skipper_LTU
Jei valytoja valo ministeriją, nuo to ministre netampa. Patikslink pajamų kilmę tų dirbančių FIRE sektoriuje – kaip sakiau V. Danilevičiui, nereikia mulkinti kitų (arba savęs), ir nekils klausimų. 🙂
2023-02-09 13:08
Augustas
Cit.: “Patikslink pajamų kilmę tų dirbančių FIRE sektoriuje…“
Nu, man atrodo, aš gan aiškiai parašiau “žmonės, kurie pelnosi iš FIRE sektoriaus“. Tai kalba eina būtent apie “ministrę“, o ne “valytoją, kuri valo ministeriją“.
2023-02-09 13:57
Skipper_LTU
Va todėl jus visokie babuina ir jų šaikos mulkina, nes jūs niekaip nesugebate aiškiai suformuoti net klausimų. 🙂
Ekonomika ant pirštų: trys gamybiniai veiksniai – žemė, darbas, kapitalas. Kiekvienas veiksnys duoda tik jam būdingas pajamas atitinkamai: rentą (pajamos iš nuomos ir vertės prieaugio), darbo užmokestį (alga, honoraras, atlygis, tantjemos), palūkanas (įskaitant dividendus). Tai “pelnosi“ kuriuo būdu? 😀
Beje, palūkanos pagal katalikus yra lupikavimas (anksčiau buvo draudžiamos, ir tai išvis buvo tik žydiška veikla, o islamiška bankininkystė iki šiol remiasi šiuo draudimu – Ez 18:17 “sulaiko savo ranką nuo skriaudos vargšui, neima palūkanų ir nelupikauja, laikosi mano nuostatų ir gyvena pagal mano įstatus, – jis nemirs dėl savo tėvo kaltės. Jis tikrai bus gyvas“), o kartu su renta – tai yra nedarbinės pajamos, kurios prieštarauja Biblijos mokymui – t.y. Pr3:19, kur: “Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn, nes iš jos buvai paimtas. Juk tu dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“.
Kitaip tariant, krikščionys irgi yra savotiškai “proto-marksistais“ (proto – lot. iki kažko, ankstesni, o ne nuo protelio) – nenuostabu, kodėl ir iš ko tuomet kilo čia mano aprašomas distributizmas kaip atsvara įsigalinčiam liberalizmui su jo lupikavimu, “verslavimu“ ir veltėdžiavimu, gyvenant iš nedarbinių pajamų. Netgi nelabai rasi kur literatūros kūrinį, kada nužudytas kreditorius ar lupikautojas būtų autoriaus ir skaitytojų kažkaip apverkiamas, nes irgi Biblijoje taip pasakyta Ez 18:13 “skolintų už palūkanas ir lupikautų, – nejaugi jis liks gyvas? Jis negyvens! Jis padarė visus tuos bjaurius nusikaltimus, – jis tikrai mirs, jo kraujas kris ant jo paties.“ 🙂
Žodžiu, darbas žmogų puošia! 😀
2023-02-09 14:37
Skipper_LTU
Ir, jetus, kas per žmonių segregacija! Kur tavo krikščioniška atjauta – kuo valytoja tau taip neverta dėmesio, lyginant su ministrėmis?! Kas čia per prasimušančios elitistinės nuostatos! Laisvė, lygybė, brolybė! 😀
2023-02-09 15:58
Augustas
Cit.: “Ekonomika ant pirštų: trys gamybiniai veiksniai – žemė, darbas, kapitalas. Kiekvienas veiksnys duoda tik jam būdingas pajamas atitinkamai: rentą (pajamos iš nuomos ir vertės prieaugio), darbo užmokestį (alga, honoraras, atlygis, tantjemos), palūkanas (įskaitant dividendus). Tai “pelnosi“ kuriuo būdu? 😀“
Tai aš prisipažįstu, kad šis mano klausimas apie gaunančių “nedarbinių pajamų“ dirbimą yra (katalikiškai) klastingas. 😀 Bet Tavo prašymu patikslinu savo klausimą Tau. Štai Tu rašei:
Cit.: “Kurie, antras niuansas, gyvena ne iš savo darbo, bet ekonominės rentos – t.y. nedarbinių pajamų (F – palūkanos už kapitalą, I – rizikos mokesčiai už draudimus, RE – renta iš NT; niekur nėra pajamų iš darbo, kuris būtų kuriantis, visada sukuria realus sektorius jiems ir už juos, todėl ir yra parazitais).“
Tai mano klausimas Tau yra toksai: Ar tikrai tie, kurie gyvena (anot Tavęs) iš “nedarbinių“ pajamų, nedirba, pvz., nedirba protinio darbo?
2023-02-09 16:23
Seniux
Blyn sunku turetu buti be abstraktaus mastymo, be elementariu dalykų suvokimo.
Kai uztenka babkių, ir ilgam, teoriškai gali ir nedirbti. Ir tai visiškai nepriklauso nuo pajamų kilmės – svarbu perkamoji galia ilgoje perspektyvoje.
Bet ir daug babkių turintys dirba. Tai kiekvieno reikalas. Pvz. Bill Gates nuo M$ laikų turi daug žalių kupranugarių, jau ir amžiuje žmogus, bet vistiek užsiima daržininkystė. Turėjo Indijoje daržą, bet iš ten jį išvijo, tai dabar Afrikoje ūkininkauja.
2023-02-09 18:12
Skipper_LTU
Aš irgi va galvoju: ir ko aš čia rašinėju – kaip į kokį darbą eičiau? 🙂 Juk ir pinigų už tai niekas nemoka! 😀 Matyt, tenkinu tik dominavimo instinktą (nes mergos vis tiek čia nesilanko dėl reprodukcinių tikslų).
2023-02-09 18:08
Skipper_LTU
Nei jis klastingas, nei ypatingai katalikiškas. Moralinė dilema bei moralinis ekonomikos vertinimas yra itin dažnas reiškinys ekonomikos moksle, nors ir nėra tokių matavimo vienetų kaip “gerai/blogai“ ir pan. Distributizmas – vienas iš tokių pavyzdžių (ne veltui aptariamas autorius, nors tu gal turėsi pagaliau sulaukti trečios dalies, remiasi netgi Aristoteliu).
Aš į tai žiūriu šiek tiek paprasčiau, vertindamas alternatyvas ir veiksmų pasekmes. Visuomenė, kuri sukuria oligarchiją, visada pasmerkta žlugti, todėl ir yra Sename Testamente įtvirtinta Jubiliejinių metų nuostata, kad to neįvyktų (paprastai iš išorės, sugriaunant visą valstybę – tuomet klausimas yra palyginime, kas visuomenei ar tautai svarbiau: saujelė kažkokių oligarchų interesų ar bendra jų valstybė?).
O tai kas būtų įrašyta sąskaitoje: “už patalpų nuomą“ ar “už protavimą, kur ir kaip iškišti tas patalpas“? 🙂 Klientas, manau, mokėtų tik už patalpų nuomą, o visa kita – ne jo biznis.
Nes kiekvienas biznis (sic!) turi visus tris minėtus gamybinius veiksnius – tiesiog skirtingomis proporcijomis. Jei asmuo išnuomoja patalpas kitiems, jis yra rentininkas – nesvarbu, kiek jis ta tema mąstęs ar kiek vargęs prie sąskaitų išrašymo, nes pats save samdo ir darbo samdos sąnaudas sau apsinulina per darbo pajamas iš pasisamdymo pačiam sau (šizofrenija, matyt, pačiam sau debetą su kreditu suvedinėti). Jei žmogus turi ne vieną nuomojamą kitiems būstą ir visą dieną kasdien pralaksto besirūpindamas jų priežiūra ir aptarnavimu, bet pats sau jokios algos nemoka, nes ir nėra įregistravęs jokios įmonės (kartais vietos įstatymai tą nurodo privalomai dėl mokestinės apskaitos), tai jis vis tiek rentininkas – tik pats sau dirba dykai, nes klientai visada moka už patalpas, o ne už jo lakstymą (jiems visai nesvarbu, kiek tas pralaksto – tas lakstymas įeina į nuomos sąlygas, kad bus prižiūrima, o jiems visai nesvarbu, kas lemputes konkrečiai perdegusias keis, nes jokio elektriko jie nesamdo, ir tai yra landlord rūpestis).
Man už šitus rašinėjimus irgi niekas algos nemoka. Šiaip galėčiau seminarus ar paskaitas ekonomikos temomis rengti bendram išsilavinimui, nes mokyklinis švietimas gerokai tame stokoja, ir labai pasisekė devintokams, kuriems išdėsčiau ekonomikos pagrindus. Net jei pagal profesiją to nereikės, bet gyvenime tikrai pravers. Išvis leisčiau balsuoti tik po ekonomikos testo atlikimo – kas praskrenda, tas namo eina, nes per durnas spręsti valstybės likimą ir kitų visuomenės narių tolimesnes perspektyvas. Politikams – reikalavimai būtų dar griežtesni. Bet ne Platono svajose gyvename – realybė yra tokia, kokia dabar yra, o švietimo kokybę tiesiog privalu gerinti, vietoje bukinimo nesvarbiomis veiklomis mokykloje ir visokiomis “tikybomis/etikomis“, “šokiais/pokiais“ ir pan.
2023-02-09 19:59
Augustas
Cit.: “…tai jis vis tiek rentininkas – tik pats sau dirba dykai, nes klientai visada moka už patalpas, o ne už jo lakstymą (jiems visai nesvarbu, kiek tas pralaksto – tas lakstymas įeina į nuomos sąlygas, kad bus prižiūrima, o jiems visai nesvarbu, kas lemputes konkrečiai perdegusias keis, nes jokio elektriko jie nesamdo, ir tai yra landlord rūpestis).“
Genijau Tu mano (be bajerio čia). Taigi, dirba ir rentininkai. (!) O tai kodėl Tu FIRE sektorių vadini parazitiniu? Nes gi ir rentininkai (aka FIRE sektorius) DIRBA, nu. Ir tas jų darbas įeina į savikainą, į jų gaunamą rentą.
Iš esmės nedirba tik pensininkai, bedarbiai ir elgetos. Bet ir tai ne visi jie yra parazitai. O tikrieji parazitai yra vagys, sukčiai ir finansiniai aferistai, kurie vagia, plauna pinigus ar juos išvilioja apgaulės būdu iš sąžiningų žmonių.
2023-02-09 20:39
Skipper_LTU
Esu ankstesniame komentare kažkur Vytautui Danilevičiui paaiškinęs, nors ir šiaip gal esu rašęs, kodėl FIRE yra parazitinis sektorius ekonomikoje, lyginant su realiu – net pagal vyraujančią liberalią ekonomikos teoriją, kur yra trys ekonomikos agentai: valstybė, verslas ir namų ūkiai, ir CB funkcijas puikiausiai gali vykdyti vyriausybė arba decentralizuotas verslas, kaip “senovėje“ ir buvę, o JAV toji senovė buvusi iki 1913 metų ir FED sukūrimo (žr. apie juos “dūminiame naratyve“ per paiešką).
Čia tik debilui Kubiliui, kuris idiotas ekonomikoje, pensininkas yra “ekonomiškai nenaudingas žmogus“ ©. Nes visi tie pensininkai, bedarbiai ir elgetos ekonomikoje (tiek moksle “economics“, tiek sistemoje “economy“) yra namų ūkiai. Ir jei jie gauna iš valstybės transferinius išmokėjimus – jie tokie patys vartotojai rinkoje, kaip ir bet kurie kiti (tūlas varguolis yra pagal kai kurias prekes didesnis klientas, nei milijonierius), ir jie kuria pajamas juos aptarnaujančiam verslui bei kitiems taip papildomas darbo vietas, nuo ko mokesčiai finale sugrįžta atgal į iždą (irgi rašiau, kaip Kubilius kuvalda užmušinėjo leisgyvią Lietuvos ekonomiką – žr. apie vadovėlines tiesas).
Parazitinis – todėl, kad prisitrynęs naudojasi kito sukuriama infrastruktūra (finansuoja komersantus jų apyvartai arba investicijas į gamybos priemonių sukūrimą fabrikantams ir pan.) arba generuojamu savo pirkėjų srautu, faktiškai besidalindamas klientais (kaip parazituoja smulkieji verslai prekybcentrio šešėlyje – esu apie tai rašęs ir net faktais su foto paneigęs vieno aršaus debilo isterikavimus, po ko jis mane, aišku, blokavęs, bet tokie Akropoliai – taigi gyvena iš parazitukų!). Parazitinis nereiškia “geras/blogas“ (nes ekonomikoje nėra tokių matavimo vienetų!) – tai tik reiškia, kad parazituoja kitų sąskaita, bet nereiškia, kad juos apvaginėja arba skriaudžia, ir netgi būna atvirkščiai, nes padeda sukurti kitąkart papildomą jiems pridėtinę vertę (skaityk apie “parazitus“ prekybos tinkluose).
Tą suvokus, jau prasideda politekonomika: ar bankų funkciją finansuoti gyventojams jiems būtino būsto programas, kas yra socialinė valstybės, kaip ekonomikos agento, funkcija, turi vykdyti privačios finansinės institucijos, kaip ekonomikos agentas “verslas“, ar šitas verslas nusikrato veiklos rizikos ir sąnaudų, permesdamas valstybei, kuri finansuoja iš skolos socialines būsto programas, o bankai pasiima antkainius (ekonominę rentą) palūkanomis nuo kapitalo veiksnio? Nes Kinijos dabar performatuojamas atgal į socializmą variantas yra tame, kad būstas skirtas žmonėms, o ne bankams ir spekuliantams pelnytis, ir būsto kainoje sąnaudų dalį “ekonominė renta parazitams“ galima nurėžti (o jei tai konkuruoja su laisvos rinkos kainomis, kas yra blėnys, bet nenukrypkime, tai paimti ir nukreipti per iždą kitoms reikmėms, kaip švietimui ar medicinai – taip nafta sovietmečiu finansavo SSRS gynybos išlaidas prie Ustinovo).
Neoliberalai visada klykaus, kad valstybę čia reikia panaikinti – bankai taip netrukdomai patys jau apiplėš namų ūkius! 😀 O marksistai (kaip Adam Smith su David Ricardo) pasakys, kad parazitų išvis nereikia – valstybė gali tiesiogiai finansuoti būsto programas gerokai mažesnėmis sąnaudomis. Statybininkui, kaip žinia, visai vienodai, kurie jiems tuos fantikus už statybą sumokės – bankininkai ar valstybė, nes pinigai nekvepia. O ir žemės sklypas gali būti valstybinis bei dykai (nulis rentos), skirtingai nuo FIRE, kurie iš jo perleidimo dar antkainį pasiims. Ir t.t.
2023-02-13 12:38
Seniux
Tokia durna trenkti elektriko mintis:
Keliai placiaja prasme – su visa infrastruktūra – yra renta automobilių gamintojams. Na tiesiogiai jie neturi pajamu iš kelių, bet ir islaidu neturi . Netgi del keliu gali issipisineti (atsipradau uz netaisyklinga prancūzų) ir gaminti aliuminines vaziuokles dalis Arba ivesti abinementini mokesti uz sildomas sedynes / vaira.
2023-02-13 13:10
Skipper_LTU
Mintis visiškai nėra trenkta – kaip minėjau, kai kurie ekonomistai jau priskiria valstybės sukurtą infrastruktūrą kaip ketvirtą gamybinį veiksnį. Tada čia gaunama ekonominė renta yra “pajamos natūra“ – naudojimasis viešosiomis gėrybėmis. 🙂
Jei žiūrėjus per sąnaudų struktūrą, tai čia vis tik yra ne pajamos, bet sąnaudos – patiriamos per sumokamus valstybei mokesčius.
2023-02-09 20:45
Skipper_LTU
Ir darkart skaityk, kas ką ten dirba ir iš kurios veiklos pajamos yra uždirbamos. FIRE pajamos visada yra renta ir nedarbinės – dirba samdiniai, kaip darbo veiksnys, reikiamas FIRE pajamoms uždirbti (pastatui visai nesvarbu, kokia sekretorė – dirbanti smegenimis ar čiulpianti šefui). Ministerija iš valytojos nepadaro ministrės, o ir ministrė nėra ministerijos kaip gamybos priemonės savininkė (nors kai kuriems ministrams gal taip atrodo).
2023-02-10 12:21
Augustas
Cit.: “FIRE pajamos visada yra renta ir nedarbinės – dirba samdiniai, kaip darbo veiksnys, reikiamas FIRE pajamoms uždirbti (pastatui visai nesvarbu, kokia sekretorė – dirbanti smegenimis ar čiulpianti šefui). “
🙂 O pasitikėjimo vertiems samdiniams pasamdyti jokio darbo nereikia? O paskui tų samdinių (ir jų veiklos rezultatų) priežiūrai ir kontroliavimui irgi jokio darbo nereikia? Nepamiršk, sprendimų priėmimas versle ar valstybinėje kontoroje (pvz., samdau tą, o ano nesamdau, nes netikęs) irgi yra darbas. Kuris turi būti padarytas, ir padarytas gerai. Nes jei tas darbas bus padarytas prastai, verslas paprasčiausiai žlugs, dažniausiai net nespėjęs įsibėgėti.
Cit.: “Parazitinis – todėl, kad prisitrynęs naudojasi kito sukuriama infrastruktūra (finansuoja komersantus jų apyvartai arba investicijas į gamybos priemonių sukūrimą fabrikantams ir pan.) arba generuojamu savo pirkėjų srautu, faktiškai besidalindamas klientais (kaip parazituoja smulkieji verslai prekybcentrio šešėlyje – esu apie tai rašęs ir net faktais su foto paneigęs vieno aršaus debilo isterikavimus, po ko jis mane, aišku, blokavęs, bet tokie Akropoliai – taigi gyvena iš parazitukų!). Parazitinis nereiškia “geras/blogas“ (nes ekonomikoje nėra tokių matavimo vienetų!) – tai tik reiškia, kad parazituoja kitų sąskaita, bet nereiškia, kad juos apvaginėja arba skriaudžia, ir netgi būna atvirkščiai, nes padeda sukurti kitąkart papildomą jiems pridėtinę vertę (skaityk apie “parazitus“ prekybos tinkluose).“
Puikiai apibūdinai reikalo esmę. Tik čia ne parazitavimas, o simbiozė. T.y., ryšys, teikiantis abipusę naudą, yra vadinamas simbioze, o ne parazitavimu. Dar kitaip tariant, jei parazituoja abi pusės viena iš kitos, tai jau ne parazitavimas, o simbiozė. 😉
2023-02-10 14:26
Skipper_LTU
Vėl neįdėmiai skaitei: pajamos FIRE ateina ne iš darbuotojų samdos ir paieškos – klientai moka už turto (finansinio arba nekilnojamo) nuomą. Ir bet kuriame versle yra paminėti trys gamybiniai veiksniai, nueinantys į atitinkamas sąnaudas – darbuotojai yra sąnaudos, o ne įplaukos.
Antra, parazitas: From Middle French parasite, from Latin parasitus, from Ancient Greek παράσιτος (parásitos, “person who eats at the table of another”), from noun use of adjective meaning “feeding beside“, from παρά (pará, “beside”) + σῖτος (sîtos, “food”). Kitaip tariant, taip ši sąvoka ir apibrėžiama ekonomikoje – nėra ten simbiozių ar apoteozių.
2023-02-10 12:43
Augustas
Atsiprašau, patikslinu, kad ryšys, teikiantis abipusę naudą, vadinamas mutualizmu, o ne parazitavimu:
https://www.vle.lt/straipsnis/simbioze/
2023-02-10 14:27
Skipper_LTU
Neturi reikšmės, sąvoka yra “parazitas“ ir “parazitavimas“ – iš lot. “maitintis šalia“. Labai tiksliai apibrėžiamas tiek SVV prekybcentryje, tiek bendrai FIRE ekonomikoje.
2023-02-10 15:36
Augustas
Cit.: “Vėl neįdėmiai skaitei: pajamos FIRE ateina ne iš darbuotojų samdos ir paieškos – klientai moka už turto (finansinio arba nekilnojamo) nuomą. Ir bet kuriame versle yra paminėti trys gamybiniai veiksniai, nueinantys į atitinkamas sąnaudas – darbuotojai yra sąnaudos, o ne įplaukos.“
Aš šitai (t.y., iš kur ateina pajamos FIRE sektoriuje) kaip tik supratau puikiai. Bet ar Tu supratai, ką norėjau pasakyti aš? Pamėginsiu paaiškinti dar kartą. Tarkim, Tu turi Tau dabar nelabai reikalingą butą ir priėmei sprendimą jį išnuomoti. Ką darai tada? Sėdi ir lauki, kol ateis klientas, PATS susiprotėjęs, kad Tu nori išnuomoti savo butą, ar visgi aktyviai ieškai klientų (o klientų paieška irgi yra darbas)? Net jei Tu pats kliento neieškai, tai vis tiek turi patikrinti, ar klientas yra mokus, ar jis išgalės susimokėti už nuomą (o kliento mokumo patikrinimas irgi yra darbas). O kur dar priežiūra, ar klientas naudoja Tavo butą pagal paskirtį, ar negadina Tavo turto, esančio bute, ar netriukšmauja, ar nesivedžioja mergų, galinčių apvogti kaimynus, ir pan. (tokia priežiūra juk irgi yra darbas)? Ir t.t.
Tai ar matai, kiek darbo Tu turėtum nudirbti, kad paprasčiausiai išnuomotum savo butą geram, mokiam klientui? Ir tas visas darbas, kuris nudirbamas, ieškant sau tinkamų klientų ir vėliau juos prižiūrint, yra (nu)dirbamas neatlygintinai? Ne, atlyginimas už tą darbą Tau bus, tik tas atlyginimas bus buto nuomos mokesčio pavidalu.
2023-02-10 16:40
Skipper_LTU
Tai ar tu skiri gamybos veiksnius nuo ekonominių agentų, nesuprantu?
2023-02-11 11:55
Augustas
Cit.: “Tai ar tu skiri gamybos veiksnius nuo ekonominių agentų, nesuprantu?“
Žinoma, kad skiriu ekonomikos agentą nuo gamybos veiksnių. 🙂 Bet Tavo numylėtasis K.Marksas, deja, ne, nes jam atrodo, kad kapitalistas nedirba, o tik išnaudoja samdinių darbą savo nuosavam kapitalui kaupti. Čia ir yra ta pagrindinė K.Markso idėjų kritika iš RKB pusės. Nes iš tikrųjų DIRBA VISI (=darbą, kaip gamybos veiksnį, naudoja visi) – nuo kapitalisto iki jo pasamdyto samdinio (jų tik darbo pobūdis skiriasi). Ir jei Tu šio teiginio nesuprasi, tai nesuprasi ir RKB kritikos Tavo numylėtajam K.Marksui.
2023-02-11 12:06
Skipper_LTU
Kuo tas Marksas čia išvis dėtas? Iš kokio gamybinio veiksnio ateina FIRE pajamos, klausiu (jei jau “skiri“, nors akivaizdu, kaip nusišneki)? Šitos hipsteryno prisikoučintos “pasyvios pajamos“ yra kas – darbas?
2023-02-11 12:07
Skipper_LTU
Beje, jei Patreone būtum iškart perskaitęs visas dalis, tai apie RKB kritiką išvis nekalbėtum, nes RKB kritika marksizmui yra tolygi šaudymui sau į galvą, net ne į koją.
2023-02-11 16:30
Augustas
Cit.: “Kuo tas Marksas čia išvis dėtas? Iš kokio gamybinio veiksnio ateina FIRE pajamos, klausiu (jei jau “skiri“, nors akivaizdu, kaip nusišneki)? Šitos hipsteryno prisikoučintos “pasyvios pajamos“ yra kas – darbas?“
Tu, kaip matau, nesupratai, apie ką mano kalba eina. 🙂 Tuos tris gamybos veiksnius (žemė, darbas, kapitalas) reikėtų atmesti ir iš jų padaryti tik vieną darbą arba (kraštutiniu atveju) du – žemė ir darbas.
Cit.: “Iš kokio gamybinio veiksnio ateina FIRE pajamos, klausiu (jei jau “skiri“, nors akivaizdu, kaip nusišneki)?“
Iš darbo gamybinio veiksnio. O jei dar nesupratai, ką aš sakau, galiu ir taip parašyti – VISOS pajamos yra iš darbo, kaip gamybinio veiksnio, ir tik iš darbo, ir iš niekur kitur, išskyrus darbą, jos nebūna. Dabar aiškiau?
Cit.: “Šitos hipsteryno prisikoučintos “pasyvios pajamos“ yra kas – darbas?“
Tos “pasyvios pajamos“ yra atlygis už darbą, kurį turėjai padaryti, kad gautum tas “pasyvias pajamas“. Nes netgi “pasyvios pajamos“ irgi kyla iš darbo veiksnio, o ne iš kapitalo kaip tokio.
2023-02-11 17:08
Skipper_LTU
Nesušnekam, nes matau, kad su sąvokomis ekonomikoje tau prastai nuo žodžio visiškai.
Apibrėžk, prašau, savais žodžiais, kas ekonomikoje yra: a) gamybiniai veiksniai; b) kas yra darbas; c) ir kaip vadinamos jo pajamos.
Kas ir kada į ekonomikos mokslą įvedė sąvoką gamybos veiksniai, o kada gimęs K. Marx, dabar pasakyti neprašysiu – pradžiai užteks ir a-b-c. Nes kažkuris iš mudviejų dabar nusišneka.
2023-02-11 17:25
Augustas
Cit.: “Beje, jei Patreone būtum iškart perskaitęs visas dalis, tai apie RKB kritiką išvis nekalbėtum, nes RKB kritika marksizmui yra tolygi šaudymui sau į galvą, net ne į koją.“
Gaila, bet Tu nesupratai, kokia RKB kritika marksizmui, kuo užkliūva tas marksizmas RKB. O reikalas yra daug paprastesnis negu Tau atrodo. Iš esmės marksizmas=Bazė+Antstatas. O kas marksizme sudaro Bazę ir kas sudaro Antstatą? 😉
Va nuo čia ir prasideda katalikiškoji marksizmo kritika.
2023-02-11 22:14
Skipper_LTU
Base and superstructure are two linked theoretical concepts developed by Karl Marx, one of sociology’s founders. Base refers to the production forces, or the materials and resources, that generate the goods society needs. Superstructure describes all other aspects of society.
Sociologijos mokslo sąvokos. Kas ką ir kodėl čia konkrečiai kritikuoja?
2023-02-11 18:46
Augustas
Cit.: “Nes kažkuris iš mudviejų dabar nusišneka.“
Nenusišnekam nė vienas. Tiesiog mudviejų paradigmos skiriasi. Ir kiekvienas esam savo paradigmos rėmuose.
Cit.: “Apibrėžk, prašau, savais žodžiais, kas ekonomikoje yra: a) gamybiniai veiksniai; b) kas yra darbas; c) ir kaip vadinamos jo pajamos.“
Apibrėžiu lygiai taip pat, kaip ir Tu. Tik šitą gamybos veiksnių klasifikaciją aš ir kritikuoju, jei dar nesupratai.
Bet dėl viso pikto įsitikinkime, kad suprantu lygiai taip pat, kaip ir Tu.
a) Taigi, gamybiniai veiksniai yra tie dalykai, kuriuos naudoja ekonomikos agentai prekei pagaminti arba paslaugai suteikti. Iš esmės skiriamos trys gamybinių veiksnių grupės (primenu, kad šitą klasifikaciją aš ir kritikuoju, nes man jinai atrodo klaidinga): 1) Žemė (arba gamtos ištekliai); 2) Darbas (darbo jėga, darbuotojai); 3) Kapitalas (savininkų ar akcininkų įnašai, skolintos lėšos).
b) Darbas pagal šitą (mano kritikuojamą) klasifikaciją yra II-asis gamybos veiksnys. Kitaip tariant, darbuotojai, dirbantys pagal samdos sutartį arba, jei dirba savininkai (pvz., šeimos versliukas), tai ir be darbo samdos sutarties. Mano supratimu, tai ir turėtų būti pagrindinis ir vienintelis gamybos veiksnys (neskaitant žemės ir gamtinių išteklių).
c) Pajamos iš darbo ekonomikos moksle vadinamos darbo užmokesčiu, alga, premijomis, tantjemomis ir pan. Autoriniai atlyginimai, gauti už, pvz., meno kūrinius, irgi čia priskiriami.
Tik aš punktą (c) kritikuoju, nes noriu įtraukti į šį punktą ir gaunamus mokesčius už NT ar finansinio kapitalo nuomą. 😛
Cit.: “Kas ir kada į ekonomikos mokslą įvedė sąvoką gamybos veiksniai, o kada gimęs K. Marx, dabar pasakyti neprašysiu – pradžiai užteks ir a-b-c. Nes kažkuris iš mudviejų dabar nusišneka.“
Absoliučiai neįdomu, kas, kada ir ką įvedė. Yra šiuolaikiniame ekonomikos moksle šitos sąvokos, vadinasi, galima ir K.Markso doktriną apibūdinti ir kritikuoti, naudojantis šitomis sąvokomis.
2023-02-11 22:27
Skipper_LTU
Ekonomika yra mokslas. Jei susigalvojai savo mokslą, tai prašau nepisk čia proto, nes aš astrologija nesidomiu ne vien iš katalikiškų pozicijų, bet ir bendrai iš sveikos logikos. Yra sąvokos ir apibrėžimai, kurie konkrečiame moksle esminės ir sudėtinės jo dalys – antraip nėra išvis kalbos.
Kas tau kur susišvietė – man toliau neįdomu. Nusišneki. Nebūtina užsispyrusiai savo neišprusimo demonstruoti – tikėk tu kuo nori, bet 2×2=4, o ne kiek tau norisi.
———
Darbo vertės teorijos pradmenys eina dar nuo Aristotelio laikų, tačiau laikytinas kūrėju David Ricardo (1772-1823), kritikuodamas Adam Smith (1723-1790) darbo (angl. labour) vertės (vok. Wert) modelį (šiedu taip pat įvedę į ekonomiką gamybinių veiksnių modelį), kuris faktiškai sudėliojo LVT (labour value theory), ir kuria remdamasis vėliau (pažiūrėk, kada kurie gyveno!) Karl Marx (1818-1883) išplėtojo pridėtinės vertės koncepciją. Išnaudojimo teoriją irgi ne K. Marksas sukūrė, o tie patys rikardistai:
Based on the discrepancy between the wages of labor and the value of the product, the “Ricardian socialists“—Charles Hall, Thomas Hodgskin, John Gray, and John Francis Bray, and Percy Ravenstone[24]—applied Ricardo’s theory to develop theories of exploitation.
Žodžiu, nusišneki totaliai, nes galvoje vien propagandinis mėšlas, ir dar sąmoningai klaidinantis – o net gūglinti arba bent vikėje pasitikrinti tingi. Norint ką nors kritikuoti – pradžioje dera išmanyti subjektą. Suprantu, kad dabar ekonomiką studijuojantiems nebedėstoma ekonominės minties istorija (aš paskutinė karta Lietuvoje, ko gero, kai dar paskutinė tą dėstė dr. A. Maldeikienė, bet ir tai buvo tik pasirinktinas dalykas, tačiau ir užsienyje to nebėra – apie tai irgi rašau distributizmo įžangos kritikos ar ne trečioje dalyje, bet ne esmė).
Esmė, kad – sėsk, du. Eik namų darbų ruošti.
2023-02-12 13:19
Augustas
Cit.: “Esmė, kad – sėsk, du. Eik namų darbų ruošti.“
Nepyk, bet Tau irgi dvejetas. 🙂 Iš katalikybės socialinio mokymo istorijos. 😉 Ir Tu eik studijuoti katalikų socialinio mokymo istorijos, užuot nevykusiai kritikavęs distributizmą.
2023-02-12 13:36
Skipper_LTU
Konkretaus pavyzdžio, kaip suprantu, nebus?
2023-02-12 14:06
Augustas
Cit.: “Suprantu, kad dabar ekonomiką studijuojantiems nebedėstoma ekonominės minties istorija (aš paskutinė karta Lietuvoje, ko gero, kai dar paskutinė tą dėstė dr. A. Maldeikienė, bet ir tai buvo tik pasirinktinas dalykas, tačiau ir užsienyje to nebėra – apie tai irgi rašau distributizmo įžangos kritikos ar ne trečioje dalyje, bet ne esmė).“
O ekonomikos teoriją studijavau seniai (dar XX a. pb.), tikrai yra taip, kad kažką ir primiršau. Iš ekonominės minties istorijos turėjome tik vieną seminarą, o ir tas iš esmės lietė tik XIX-XX a. Taip kad iš istorijos Tu čia mane tikrai sukirsi, ir aš nediskutuoju su Tavimi ekonominės istorijos temomis, man daug paprasčiau Tavęs pasiklausti, jei man kas nors iš ekonomikos istorijos rūpės. 🙂
O dabar Tu kalbi apie distributizmą, ir nepyk, bet norisi Tau tą patį pasakyti, ką Tu sakei man apie mano ekonomikos istorijos žinias. Bet nesakiau, kol nepradėjai kvailioti Tu.
Cit.: “Base and superstructure are two linked theoretical concepts developed by Karl Marx, one of sociology’s founders. Base refers to the production forces, or the materials and resources, that generate the goods society needs. Superstructure describes all other aspects of society.
Sociologijos mokslo sąvokos. Kas ką ir kodėl čia konkrečiai kritikuoja?“
Čia nėra vien sociologijos mokslo sąvokos, o ištisa filosofinė (aka astrologinė) doktrina. Bet jei Tu nenori apie filosofiją/astrologiją kalbėtis, tada atsiprašau, toliau yra ne mano sritis. Ir aš čia tegaliu tik Tavęs pasiklausinėti, kaip yra šiuolaikiniame ekonomikos moksle (būtent ekonomikos moksle, o ne ekonominėje filosofijoje ar, pvz., verslo etikoje). Kad geriau mane suprastum, štai Tau keletas mano klausimų, kuriuos aš galėčiau ir norėčiau Tau užduoti, pavyzdžių. RKB etikoje korupcija yra blogis, o ką sako apie korupciją ekonomikos mokslas? Vagystės yra RKB etikos požiūriu blogis, o ką sako ekonomikos mokslas apie tai? Spekuliacija RKB etikos požiūriu yra iš esmės irgi blogis, o ką sako apie spekuliaciją šiuolaikinis ekonomikos mokslas? Ir t.t., ir pan.
Ir tikrai sorry, kad man pasirodė, jog Tu nori kalbėti apie distributizmą kaip apie ekonomikos filosofiją (aka astrologija), o ne apie šiuolaikinio ekonomikos mokslo požiūrį į distributizmą. Labai atsiprašau. 😦
2023-02-13 08:38
Skipper_LTU
Aš ne apie ekonomikos teoriją kalbu, bet ekonominės minties istoriją. Nes jei nežinai konteksto, tai nesupranti ir ekonomikos – tada dėsniai tampa dogmomis, kurios veikia tik tavo vaizduotėje ir pagal tavo norus.
Antra, K. Marx visų pirma daug davė sociologijos mokslui (nes ir ekonomika yra socialinis mokslas). Tai dar su vienu mokslu ginčini net nesuvokdamas sąvokų.
2023-02-12 14:50
Augustas
Cit.: “Konkretaus pavyzdžio, kaip suprantu, nebus?“
Konkretus pavyzdys? Prašau. Apskritai čia yra lygmenų supainiojimo klaida. Distributizmas kaip toks pirmiausia yra ne ekonominė koncepcija, bet filosofinė-etinė koncepcija, kuri, be abejo, liečia ir ekonomikos mokslo sritį. Klausimas, į kurį atsako distributizmas, yra ne kas efektyvu ekonomikos mokslo požiūriu, bet kas etiška (moralu, dora, teisinga) ekonominėje veikloje, o kas ne. Žinoma, ekonomikos mokslininkai, pvz., Tu, turi teisę ir pareigą vertinti iš ekonomikos mokslo pozicijų, tik turi nepamiršti, kad čia yra pirmiausia etikos (aka astrologijos) doktrina, o ne ekonomikos koncepcija. Kitaip bus nesusipratimai, pvz., tokie, kai Tu rašai apie tai, ar efektyviau pas prostitutes važiuoti savo ratais, o ne eiti savo batais, o aš kalbu apie tai, ar iš viso Tau ar dar kam nors kitam dera važinėti pas prostitutes. 😉
2023-02-13 08:40
Skipper_LTU
Net jei laikysime, kad kažkokiu stebuklingu būdu legionas buožių funkcionuos ekonomikoje, tai buožėse yra nulis etikos per se.
2023-02-13 13:07
Augustas
Dar kartą kartoju, kad manęs absoliučiai nedomina, ką K.Marksas davė mokslams. Aš nediskutuoju su mokslais. Aš diskutuoja tik su filosofija (aka astrologija), o ne su mokslais.
2023-02-13 14:04
Skipper_LTU
Aš su tikėjimo bažnyčiomis irgi nediskutuoju – bliss in ignorance. ©
2023-02-13 15:18
Augustas
Cit.: “Aš su tikėjimo bažnyčiomis irgi nediskutuoju – bliss in ignorance. ©“
Puiku, pagaliau supratom vienas kitą. 😀
2023-02-09 15:29
Seniux
LAW matau kaip institutą, ne advokatu kontora ar teisejai, ar dar kas fizinio. Todel net “neliko“ zmogaus – viskas sprendziama zmogui nedalyvaujant. Vokieciai pykstasi rankas laikydami uz nugaros – jei uzvosi, tai jau visais atvejais liksi neteisus.
Pati teisė smarkiai atitolusi nuo common sense.. Kaip ir dideliu mastu tie patys “dėsniai“ – juodomis mantijomis apsirengę šamanai mato konstitucines dvasias.
Kai man primeta savo poniatkes, tai as esu vergas. Modernus toks, be fiziniu grandiniu. Anksčiau pries tampant vergu, dar turejo sugauti, palauzti, o dabar nuo gimimo “užkoduotas“ korporacijoje, valstybe vadinama. Progresas didziulis – aukščiausias lygis, kai pats zmogus palaiko tokia situacija be jokiu bizunu
Tad ir sakau , kad tokia teise.tera loxatromas liaudziai.
Na.ir dabar laisvų žmonių, nugalėjusių sovietūxą, visiškai išsilavinusių paklausiu:
Esant tik vienam fiziniam kabeliui, ir išlaisvinus elektrą, gapima rinktis tiekėją. Priminkit man prašau, gal praleidau ką – kur užpildyti prašymą, kad man galiotų kitos šalies įstatymai, nepriklausomai nuo mano fizinės gimimo ar gyvanamosios vietos?
2023-02-09 18:18
Skipper_LTU
Kuo labiau žmonės durnėja, ir kuo labiau visuomenė stengiasi vis mažiau galvoti, nes antraip smegenims reikia itin daug energijos (o ir daugumai tai yra realiai fiziškai skausmingas procesas – jų neokorteksas taip baudžia už pastangas jį išnaudoti, o apdovanoja endogeniniais narkotikais, t.y. endorfinu ir dopaminu, kai tas nustoja), tuo vis didesnis taisyklių ir jas apiforminančių bei prižiūrinčių institucijų bei funkcionierių poreikis – būtent tavo minėtų teisininkų (dabar juk ir policijos pareigūnai yra tam tikros teisės srities specialistais, nes tas privalu pagal jų pareigas).
Ir kuo visuomenė laisvesnė nuo taisyklių – tuo mažesnis poreikis teisininkams, nes privalu pačiam mąstyti ir gudrauti. 🙂
Žodžiu, anarchija – tvarkos motina! 😀
Kaip ir teisingai pastebėjai – ir vergovės didžiausias priešas.
2023-02-13 14:19
Seniux
Tikintieji mokslu ir kitais televizoriais vis nepasidaro išvadų ir dabar verkia del kandidatu i Kauno merus. Steitistai demokratai, libertarai antianarchistai ir antirusai nes rusas =kominizmas, t.y. antikomunistai pažymį kryžiuką kas kelis metus ir tiki toliau demokratija. Popkorn time kai įvardija, jog miestas yra kaip asmeninėje kiśenėje, tvarkosi kaip davo kieme.. Ir dabar dės didžiules pastangas ,kad tik nuversti carą – tai yra vėl padės kryžiuką amt popieriaus
Tas pats valstybiniu mąstu, pilietiškumas pasibaigia ties kryžiukų nuliukų žaidimu. Labiau kliūna verslas Rusijoje, nei korupcija vietoje. Kai žmogus turi problemų, ir jų nepripažįsta, nesusitvarko, kalti būna kiti . Tas pats ir socialinė – kai yra problemos, P
putinazzzz kaltas.
Taip kad nei anarchija, nei tuo labiau liberdemokratija nieko pačios savaime neišspręs.
Tam reikia turėti atminti, suvokti reiškinius, ypač istorinius ir dar sugebėjo įvertinti to meto akimis, ne iš savo brošiūrėlių, ir nuolat kovoti. Kai kanda vabalas, terkšt ir nėra. Kai kenkia žmogaus – pazymii kryžiuką kas 4 metus lape.
2023-02-13 18:26
Skipper_LTU
Tu čia labai taip švelniai ir santūriai dar atsiliepiai. Turime tokią kolegę, kurios krikšto vardas Pagieža. Tai va, ką aprašei, yra gerokai blogiau, ir dar blogiau, kad ji tokia čia ne vienintelė…
Beje, šiandien kaip tik sapaliojo, kaip rusai ateis su raudona vėliava ir atkurs čia SSRS. Žodis “buka pyzda“ (žr. internetinį žodyną Lurkmore) – geriausiai tiktų smegenų nebuvimo įvardinimą. Blogiausia, kad tokios balsuoja – ir dar aršiai.
Aš nemanau, kad Matijoškė jau pats nori tęsti savo buvimą meru – ten veikiau jo įsipareigojimai, tai jis tikrai tik lengviau atsipūs, kada jo neperrinks. O ir buriuotojai nelabai jo veikla Kauno marių pakrantėje patenkinti, tai čia gal esu šališkas ir aš: https://skipperltu.wordpress.com/2019/03/17/kaunas/
Tik nežinau, ar išvis yra kažkiek adekvatesnė alternatyva – sistema persunkta sorošėkais (kurie tikrai nedirba Lietuvos naudai).
2023-02-10 16:37
Vytautas Danilevičius
Šiek tiek paprieštarausiu- visgi “taisyklės“ į pasaulį atėjo būtent iš Europos. Rytų kultūrose daug didesnį vaidmenį vaidina arba galia, arba asmeniniai ryšiai.
Paskaičius kokį kinų klasikinį romaną “Ties vandens riba“, tai ten įstatymai traktuojami labai “lanksčiai“- kai žmogus savas, ar “geras“ (turi “teisingą įvaizdį“) jam galima daug ką “atleist“. “Trijose karalystėse“ irgi panašiai- asmeninė ištikimybė didžiausia vertybė.
Tada ir turim budizmą, kuris sako, kad gyvenimas tai “pragaras“ ir siūlo kelius, kaip iš jo “sėkmingai pabėgti“.
Beje, Japonai, kurie pirmieji Azijoje iššovė ekonomiškai perėmė vakarų, t. y. Europos teisę dar iki II pasaulinio karo.
2023-02-10 16:42
Skipper_LTU
Kai nežinai kitų šalių kultūros ir istorijos, tai tikrai viskas iš Europos, aha. 🙂
2023-02-10 17:33
Vytautas Danilevičius
Ne viskas iš Europos. Bet gal verslo sutartys sudarinėjamos pagal britų komercinę teisę, o ne pagal, pvz. šariatą todėl, kad tai yra efektyviau?
Juokas juokais, bet net Lietuvoj gyvenant, galima užsienio teise naudotis (ne visais atvejais). Aišku, tam ją reikia išmanyt.
2023-02-10 17:50
Skipper_LTU
Britų komercinė teisė yra tiesiog britų imperijos istorinis paveldas. Bet jos naudojimas yra tik apibrėžtose pasaulinės prekybos sąlygose. Regionuose tarptautinė prekyba gali (ir dažniausiai – vyksta) pagal ten įprastas šimtametes tradicijas ir papročius (pvz., visas islamo pasaulis). Taip kad – ne faktas.
2023-02-13 10:53
Vytautas Danilevičius
Na Saudų Arabija savo “Aramco“, spėju pagal britų teisę, o ne pagal šariato įsteigė.
O pats šariatas remiasi, beje, romėnų civiline teise- ten labai dviračio neišradinėjo.
Jos dvasioje “santuoka, kaip žodinė sutartis“.
2023-02-13 11:54
Skipper_LTU
Ką tai keičia? Sovietinis Vnieštorg irgi dirbo užsienio prekyboje pagal kapitalistų taisykles, o ne socializmą. Ir šiaip islamiška bankininkystė ir komercijos finansavimas yra apie… ekonominės rentos “nuodėmę“ – nemanau, kad romėnus tokia koncepcija būtų labai morališkai apsunkinusi. 🙂
2023-02-07 19:27
Skipper_LTU
Taip, America rules, nes tai yra jų primestos kitiems taisyklės, kurias jie patys gali laužyti ir keisti savo nuožiūra. 🙂 Visa bretonvudsinė ir pokarinė JTO sistema tam tarnauja – ką dabar akivaizdžiai matome kariaujant Ukrainoje, kur TATENA, tarkime, niekaip nemato, o tai kas rusus apšaudo ZAES, ar kaip JTO sekretorius bėdavojasi, kad rusai nepaklūsta JAV siūlomoms taisyklėms (net nesislapsto) ir pan., įskaitant ir ES, kuri tiesiog tarnauja JAV ir vykdo tų nurodymus. Faktiškai, mes įstojome į pralaimėjusią karą Europos Sąjunga, nors manėme, kad prisiplakėme prie nugalėtojų – bet net britai iš ES pabėgo (filmas Dunkirk buvo labai akis atveriantis ten būnant – visiškai tarsi rusų naratyvas, kaip “diedy vojievali“ ir “možem povtoryt“, nors aš jiems sakiau, kad, durneliai, čia PABĖGIMO istorija viską prapylus ir pametus, o ne pergalė, ir ne jūs Berlyną šturmavot! 😀 ).