Praeitos savaitės labiausiai aptarinėta ir sukėlusi daugiausiai aistrų buvo kartu ir labai banali visos Lietuvos vidaus politiką, ekonomiką ir finansus apibūdinanti naujiena, verta vos 200 eurų.

Taip, valdantieji pažadėjo, o save vadinanti opozicija, išskyrus aštuntuką priešgynų (kaip antai: nacionaliniu saugumu bei vaikais, o ne seneliais dabar susirūpinęs jaunasis tėvelis Arvydas, dar Nielsen su Čmilyte, ir ta kita, kaip gi ji, na, kur irgi už liberalus, bet ne ta liberale vadinama, kuri ne konservatorių partijoje, bet pakeičia rinkimams neįgalų šių lyderį – šiedu, beje, nebalsavo prieš; ir dar kažkas, ko niekas nebepamena, tai ir aš negūglinsiu), kiek Seime bei kišeninėje žiniasklaidoje dėl akių ir būsimų rinkėjų ausų artistiškai papypavo, bet vis tiek neužginčino šito “neteisingo padalinimo“ balsuodami, kad pensininkams, pridėjus diskusijų eigoje dar porą socialiai pažeidžiamų grupių, kurie negautų kitų jokių korona-kompensacijų, būtų rugpjūtį išmokėta po 200 eurų premijos prie jau jų turimų reguliarių Sodros išmokų, vadinamų pensijomis.

Jau kitądien žurnalistais save vadinantiems delfijams prikibus prie akvariuminio Pučkorių prezidento, kad tas, suprask, dabar privalo (sic!) vetuoti šį nutarimą, pastarasis labai nuoširdžiai nustebo, o iš kokių pagirių jis turi dabar vetuoti tai, ką abi parlamento pusės palaikė ir kam pritarė?

Jo reikalas paprastas – jis pasirašinėja įstatymus, kuriuos priima Seimas. Tam jis buvo ir išrinktas, tam ta jo reprezentacija ir reikalinga, nes jei ne karantinas, tai dar pareprezentuotų šalį, valstybę bei tautą kokiame nors oficialiame vizite ar šiaip iškilmėse.

Ko jūs išvis prie jo kimbate? Buvo laikas tartis ir diskutuoti – dabar po tokio vieningo balsavimo vardan pensininkų trumpalaikės materialinės gerovės nėra ko veto kumštukais mosikuoti. Galop, neseniai paminėjome Gegužės 3 dienos Konstituciją, o ten šlėktų veto buvo panaikintas – tai jau metas subręsti ir mums.

* * *

Tai va pagrindinis pasipiktinusių argumentas išties buvo net ne tame, kad “ne tiems davė“ – nes juk reikėjo duoti pasipiktinusiems, be abejo. Piktintasi, kad, suprask, už tuos 200 eurų dabar valstiečiai vienu ypu ir taip pigiai nupirko sau rinkimus!

Jetus, tai, žinote, jūsų visos partinės programos ir visi tie niekaip nesulaukti šešėliniai ministeriai, kurie pasirengę žodžiais ir savo alternatyvų pasiūlymais imti valdžią po rinkimų ir taip padirbti “vardan tos“, dabar yra urmu verti mažiau, nei… 200 eurų.

Čia ne aš sakau – čia jūs patys taip teigiate, kad visa jūsų programa tėra tik tiek teverta, kad jos kaina yra mažesnė už šią sumą, kuria, suprask, valstiečiai sau rinkimus nusiperka. Nes argi antraip bijotumėt, kad pensininkas iškeis tuos 200 eurų į kažką tikrai vertingesnio, ką jūs gi bandysite per ateinančią rinkiminę kampaniją jiems įsiūlyti?

Liūdna konstatuoti, kad tuomet ne valdantieji tokie apgailėtini, kiek visa jų opozicija kartu sudėjus.

Nors, tiesą sakant, nemačiau aš tos opozicijos per šią Seimo kadenciją, o ir Vyriausybė, kai buvo tiek netgi konstitucinių priežasčių ją atstatydinti ir formuoti iš naujo, vis dirba ir dirba… Nepaisant proverbinių trukdymų ir konservatorių kėslų. Net kai jau pusmetį trūksta ekonomikos ministro, Lietuvos ekonomikai sėkmingai karantine dardant žemyn.

Aš taip suprantu, kad kokia nors mauricinė praeitą savaitę irgi nuskambėjusi propaganda apie tai, kad TVF ar ECB klysta su savo niūriomis prognozėmis Lietuvai, ir atstoja vėlgi visą ekonomikos ministerį su jo kontora ir visą opoziciją, su jų nuomone šiuo klausimu. Pasiplokime sau rankutėmis.

Pasiplojote? Tai šekite čiulpinuką, vaikučiai.

* * *

O jei dėl papirkimų, tai, žinote, komunistinė LDDP 1992 metais išankstinius Seimo rinkimus laimėjo su šlapiankos pažadu, kai dar po ketverių metų juos pakeitė jau konservatoriai, pažadėję kompensuoti nuvertėjusius sovietinius indėlius.

Nežinau kaip dėl dėdėpistų, virtusių Vytenio Iljičiaus, kuriam, ko gero, nepriprasti, kolaboravimo su šiais sovietais ir anksčiau besivadinusiais komunistais dėka “socdemais“, nes parduotuvių lentynose dėl laisvos rinkos dabar apsčiai ne tik šlapios dešros ir šprotų konservų, bet konservatoriai savo duotą rinkiminį pažadą ištesėjo, kompensuodami tuos nelemtus indėlius iš dviejų sėkmingiausių Europos post-sovietinėje erdvėje privatizavimo sandorių (Telekomo ir Mažeikių Naftos), ir kompensavo netgi man, buvusiam ketvirtoje grupėje, kuriai socdemai duotų tik ant švento Nigdės ketvirtadienį po lietaus.

Nes visą “socdemiškos“ prichvatizacijos metu nusavintą turtą arba tarp savų pasidalino, arba gautus pinigus išsivogė, su jokia jų tik žodžiais ginama liaudimi ir nesidalindami.

Tai tada, pamenu dar, liberalų liūtas prof. Kęstutis Glaveckas irgi piktinosi, kam žmonėms valdžia padalino, nes buvo galima establišmentui pasidalinti tarpusavyje geriau.

Tačiau tie išdalinti kompensaciniai pinigai iš privatizavimo fondo įsiliejo į Lietuvos ekonomiką vartotojams patiems balsuojant rinkoje už jiems reikalingas prekes ir paslaugas, ir po visų LDDPistinių bankų ir indėlių nusavinimo schemų griūčių bei po Rusijos ir Azijos finansinių krizių tūkstantmečių sandūroje, tai puikiausiai paskatino vidaus vartojimą, iš esmės sėkmingai užbaigdami Linksmuosius Devyniasdešimtuosius – dar tuomet mes juk neturėjome ES fondų papylavojimui.

Tai va čia tiems primenu, kurie rėkauja, kad TS-LKD ne tokie pažadukai, kaip visi kiti jų oponentai, nes taip patys tikrai pirko pažadais bent jau anuos rinkimus.

Ir po to jau partijos visos taip pradėjo savo “rimtų“ pažadų, nors iš esmės komunistinės šlapiankos surogato, kadrilį, kuomet dar ir šoumenų partija sėkmingiausiai užtrolino visą tą partijų apsimestinę politinę brandą, eidami į rinkimus išvis be programos, o tik su populistinių šūkių dekalogu, ir taip sėkmingai monetizuodami savo žinomumą, ką jie ir taip pramogų versle įpratę daryti.

Ir dar primenu tiems, kurie pursloja, kad krikdemai tik iš paprastų žmonių atiminėti moka, nes jie, bene, vieninteliai, kurie tą nacionalinį turtą pardavę rinkos kaina (Telekomo IPO kaina netgi buvo gerokai užaukštinta, kaip po to parodė nukritęs akcijų kursas po sukelto ažiotažo paleidus į laisvą prekybą biržoje), tai dar sugeba tai pačiai leudžej™ tuos pinigus ir išdalinti.

* * *

Jau sakiau, tai vėl pasikartosiu: jei nebūtų krikdemų ir TS-LKD partijos, tai konservatorių ir krikdemų sąjungą vienoje partijoje turėtume būtent dabar valdžioje esančius valstiečius – gal tai ir yra priežastis, kodėl vieni kitų taip nuoširdžiai nemėgsta, bežiūrėdami į save veidrodyje, ir nesvarbu, ar ten valstietis Veryga krikdemo Matulo idėjas įgyvendina, ar dorove rūpinasi Naisių pagonims vaidilute tarnaujanti teologė, ar konservatyvią tautinę valstybę stato po policinės valstybės stogu eismo reguliuotojas praimo kėdėje.

Po praeitos savaitės Seimo balsavimo dėl 200 eurų premijos pensininkams – skirtumo realiai nebesimato. Idant šventraštyje pasakyta: money talks and bullshit walks.

Iliustracija iš Josh Amos FB (neįsikirtusiam į memą jaunimėliui čia)

Beje, tie 200 eurų labai gražiai vis tiek įsilies į vidaus vartojimą, kaip ir anuomet išdalintos kompensacijos už nuvertėjusius indėlius, kai jau tie karantino varžtai, tikiuosi, galutinai bus atleisti ir ekonomikoje matysime vis didesnes stagnacines šio karantino pasekmes.

Tad jei jau dabar madoje visiems būti keinsistais, tai tuomet nesuprantu aš šių raudų ir dantų griežimo – visas biudžeto skolas vis tiek visi apmokėsime iš savo mokesčių, o iš mūsų mokesčių yra išlaikomi ir tie patys pensininkai, kurių absoliuti dauguma mano, kad jie tas pensijas užsidirbo ir jos kažkur ižde guli užkištos kažkuriame seife, tik valdžia gaili atraktinti spynelę, apsimesdama, kad raktelį pametė.

Ne, brangieji, jūs užsidirbote tik teisę į pensijas, ir tą teisę patvirtino jūsų ir kitų rinkėjų išrinkti politikai, kurie ir perskirsto mokesčių didžiausią dalį būtent jums (o po to dar eina pinigai infrastruktūros ir ekonomikos rėmimui, švietimui ir medicinai, ir tik po to, jau kas liko tam, kam visi šventai tiki, kad skiriama daugiausiai, o mažiausiai tam, ką išvardinau esant didžiausiu mūsų jau dabar de facto gerovės valstybės socialiai orientuoto pašalpinio biudžeto pagrindinėmis išlaidomis).

Jei nuo manęs priklausytų, tai visiems pensininkams būtų iš valstybės mokama tik bazinė pensija, nepriklausomai nuo stažo ir įmokų, nes ne valstybės reikalas vaizduoti pensijų draudimą visų likusių mokesčių mokėtojų sąskaita – kažkaip visi socialinio solidarumo agitatoriai iškart atsižada savo ideologijos, kai tik kalba eina apie tai, kad ne jiems duotų, o iš jų paimtų.

* * *

Bendrai paėmus, pažiūrėkite į demografiją – tiek vartojime, tiek ir rinkimuose potencialiai daugiau yra penkiasdešimtmečių ir vyresnių. Ir taip nuo 40-45 metų ima daugėti netgi moterų, nes vyrai anksti išmiršta. Todėl ir rinkiminės programos, deja, vis labiau bus nukreiptos ne į šalies ateitį, o kalbės konservatyviai šiai vis didėjančiai rinkėjų grupei.

Apie konservatyvėjimą visuomenėje ir ideologijoje aš jau rašiau prieš penkerius metus iš Londono, stebėdamas taip iš šalies, kas darosi Lietuvoje, o per pastaruosius keletą metų jau iš vidaus tuo tik įsitikinau. Šiaip liberalu būti šiais laikais yra labai nemadinga, ir ypač, kai dabartiniai liberalai dėl tos aukščiau paminėtos antrosios demografinės fazės, kurią mes vadiname “senstančia visuomene“, irgi ima pataikauti konservatyvioms idėjoms – tada aš prašau mane vadinti anarchistu.

Ir dar, matau, kad šių pinigų priglobti nesugebėjęs stambusis kapitalas su savo nomenklatūriniais mopsais, tai vėl kruša protą apie tą marazmo banko steigimą, kad turėtų iškart didelę pinigų vogimo mašiną, o ne pjovęsi kartu su kitais už tuos 200 eurų politiniame turguje.

Tai va ir nežinau, ar tie anuomet devyniasdešimtųjų gale pažadėję ir dutūkstantųjų pradžioje ištesėję pažadus konservatoriai išties Linksmųjų Devyniasdešimtųjų epochą užbaigė Lietuvoje, nes be suintensyvėjusių internetuose sėkmingos sėkmės™ ir naujų Ponzi schemų, vadinamų kokiu nors marketingo šieringu, pardavėjų, tai matau, kad ir establišmentas mielai suka atgal į MMM, Sekundės banko, Kauno Holdingo bei EBSW laikus.

Todėl manau, kad būtent dabar partijoms jų ideologijos ne tik pavadinimuose kaip niekad yra svarbios, net jei dauguma bendrapartiečių reikės išsilaikyti politinių žinių patikrinimo testą – antraip, ko jūs rudenį į tą Seimą bruksitės?

Nes tuomet gal taip ir pažadėkite, kad jūs tai vietoje tų 200 eurų duosite 300 ar, dar geriau – po 1000 eurų! Tai yra 1000 dabar ir dar 1000 Kalėdoms! Ir taip – kasmet, o ne tik prieš rinkimus.

Bent jau kad būtų kažkoks formalus alibi dėl kažkokio padorumo, kad šiais svetimais pinigais ne rinkimus sau perkate.

O aš dėkoju visiems balsuojantiems per PayPal ir mane taip paperkantiems tolimesniam tinklaraščio rašymui.

Ir įrašymui audio formatu, kaip praeitą savaitę bemaž irgi iš antro karto įkalbino mane Vytenis, kuris ne Andriukaitis, ir kurio minčiai pritarimo atsiklausiu jūsų, nes aš esu raidžių žmogus, o ne kalbančių galvų – būčiau vakar netgi bandomąjį ir įrašęs, bet tiesiog pritrūko laiko techniškai tą padaryti.

PAPILDYMAS nuo 19:50 Vilniaus laiku – jau audio įrašas čia (spausti):