PODCAST S01E21 vis dar (sic!) youtube bei nuoroda į tai – šio teksto apačioje!

Rugsėjis eina į pabaigą, ir natūraliai taip prieš spalio 11-tąją įvyksiančius Seimo rinkimus jau suaktyvėjo iniciatyvių prietrankų agitacija eiti pritarti esamai politinei establišmento rentas garantuojančiai sistemai, klaidingai vadinamai demokratija.

Gal todėl tų norinčių kandidatų šitam “darbui vardan tos“ taip vis daugėja ir daugėja.

Nors logika, kuri šiaip remiasi laisva rinka ir konkurencija joje, perkeliama iš politekonomikos į politinę konkurenciją demokratijoje, sakytų, kad turėtų vis tik vykti partijų bei judėjimų konsolidacija, ir atsirasti ne šiaip reiklumas kandidatams, bet jų natūrali atranka dar iki nacionalinio lygio rinkimų, šiems politinėje karjeroje kylant nuo vietos bendruomenės savivaldos renkamų postų per rajonų ir miestų savivaldas iki Seimo, o ne su dabar matomais užplūdusiais tarsi skėriai sėkmės džentelmenų legionais, kurių net daugiabučių namų bendrija į savo valdybą neišsirinktų, kai šių gebėjimu vykdyti savo pažadus ir įsipareigojimus suabejotų netgi kaimo parduotuvės pardavėja, paprastai net vietos girtuoklėliui duodama bonką skolon.

* * *

Tad jei apie pasitikėjimo ir populiarumo reitingus, tai visų tų rinkiminių apklausų fone, jau net nekalbant apie Monikutės LRT iščiulptuosius, kuriuos net teismas jau atmetė kaip nevalidžius pagrįsti sprendimams dėl bendro eterio laiko dalybų pagal va tokį susigalvotą feikinių reitingų kriterijų, tai tiksliausiai vis tik paspėlioja dr Vlado Gaidžio vadovaujama Vilmorus agentūra.

Galima, aišku, paklaidos procentais pamanipuliuoti, juos pridedant atsilikėliams ir atimant iš lyderių, kad tuos pavyktų angažuotuose straipsneliuose sukeisti vietose paikam skaitytojų apdelfinimui, bet visumoje rezultatas jau kone pusmetį nebesikiečia, ir, berods, paskutiniojo iki paties balsavimo Vilmorus tyrimo rezultatais taip toliau pirmauja apklausose valstiečiai – jūsų džiaugsmui arba nusivylimui.

Dar galima pasiguosti, kad apklausos atspindi tik pusę renkamo Seimo – tik daugiamandates apygardas, kur balsuojama už partijų sąrašus.

Nes pagal Seimo rinkimų istoriją, tai vienmandatėse, kuomet balsuojama tik už asmenis ir dar yra antrasis revanšistinis turas, gi paprastai laimi nebūtinai daugiamandatėse surinkę daugiausiai balsų, kaip ir pakliūna kandidatai nuo to pirmame ture rinkiminio barjero neperlipusių partijų. Todėl net ir pačias tiksliausias apklausas dera vertinti su gerokai didesne netikslumų paklaida, nei gaunasi pagal Seimo sudėtį faktiškai, arba tuomet jau ir atsižvelgiant į paminėtas antrosios Seimo pusės išrinkimo išlygas.

Ir vėl galime ginčytis dėl rinkimų sistemos pakeitimo ar bent jau keletos esminių korekcijų (kad ir apie antrojo turo panaikinimą), bet establišmentui esama sistema priimtina, ir todėl nelabai kokybine prasme kas keisis būsimame Seime – kas reiškia, kad mano rinkiminės prognozės dar metų gale ir vėl, panašu, išsipildys.

Nebuvo per rinkiminį periodą ir jokio proveržio iš save vadinančios opozicijos – na, nebent tik jų vidiniuose rinkimuose, kuomet faktiniu krikdemų partijos, save vis vadinančios konservatoriais, de facto lyderiu yra tapęs jų sąraše trečiuoju numeriu esantis konservatyvusis nacionalistas Laurynas Kasčiūnas, einantis dar formaliai po dviejų netikrų nereitinginių “vadų“, nes viena – jau dešimt metų į šią partiją niekaip neįstoja, o kitas – irgi buvo joje laikomas tik dėl pavardės, bet ne savo įdirbio politikoje iki tol, kai ir šeimoje vienintelė kėdė, kurią gali užimti žmonai pritarus, tėra nusiraminimo kėdutė.

Jei patiko praeitas įrašas apie rinkėjų segmentavimą, nors didesnio finansinio pagerėjimo jūsų balsavimu pinigais dėl to ir nepamačiau, tai sutiksite, kad visiems fanatikams iš branduolinių rinkėjų ką nors aiškinti apie pasirinkimus tikrai neverta, o priešgynos susiras naujus, suprask, šitos sistemos griovėjus, net jei tai bus šiems rinkimams ne be de facto Lietuvos vidaus politikos lyderio Ramūno Karbauskio pastangų reanimuota Darbo partija, ar į “teisingus laisvinamuosius“ persivadinę totoškės be širdžių prezidento, praskridusio (sic!) iš jau turėto aukščiausio valstybės posto.

O lošėjams vis dar įdomūs kalbančių galvų debatai ir rinkiminės partinės programos – jiems gi tikrai-tikrai būtina balsuoti ir pastatyti ant kurio nors ristūno pirdūnų lenktynėse į seimūnus.

Tai esminių favoritų programas aš reziumuosiu taip:

* * *

Populistiniai konservatoriai, vadinantys save žaliais valstiečiais, žada to paties, ką turėjote, toliau ir dar daugiau, net jei tai reikštų, kad jie įgyvendins visas Tėvynės Sąjungos prietrankų iniciatyvas kaip blaivybėse ir žemės ūkyje iki šiol.

Klykauti, kad jie kažką nupirko ar papirko savo tomis išmokomis, ką padarytų be jų bet kuri valdžioje esanti dabar vėl madingu keinsizmu užsikrėtusi partija, yra mažiausiai kvaila iš oponentų, kurie rinkimus yra laimėję pažadu kompensuoti sovietinius indėlius, pusės, juolab, kad tai reikštų, kad jų programa ir ideologija verta ne daugiau, nei €200 (apie tai rašiau čia).

Vienintelis šios lizinginės partijos gerumas tik tame, kad jos savininkas, skirtingai nuo ankstesnių oligarchinių darinių, kėsinusiųsių (siu-siu, aha…) į senosios socdeminės nomenklatūros ir naujosios krikdeminės nomenklatūros pinigų mašinas tame, ką jūs klaidingai vadinate valstybe, pats susikuria per šią sistemą sau naujas pinigų uždirbimo mašinas.

Beje, tame yra paaiškinimas, kodėl po praeitų rinkimų dabartinis sitz-pirminykėlis iš krikdemų visą savaitę lakstė vardan koalicijos pas Naisių poną, o dabartinis niekaip neišrenkamas nuteistasis už sukčiavimą naudojantis tarnybine padėtimi socdeminių šeškučių vadukas iš anksto trinasi kaip katukas aplink minėtojo pono kojeles – ta partijų trijulė dėl valstybinės rinkos iš esmės nekonkuruoja.

* * *

Elitistiniai konservatoriai, vadinantys save “tikraisiais“ konservatoriais, nors tos partijos afišoje kažkodėl užrašyta, kad jie yra demokratiški krikščionys, save mato be penkių minučių valdančiaisiais, bet jei kur ir valdo pastaruosius dešimtmečius, tai laipiojimo ant to paties grėblio čempionatuose, kur yra nenugalimi šaudymo sau į kojas, rapyrų smaigstymo į saviškių nugaras bei papildomų kliūčių ruožo susiradimo bėgimo takeliuose čempionai.

Jų šių metų programa yra nykiai technokratinė, tarsi prisiminus sąrašo vedlei savo biurokratinę praeitį Kubiliaus Antrojo gelbėjimo nuo krizės vyriausybėje. Vokiečiai tokius kūrinius vadina Die Toten Hosen.

Aš net bandžiau būti objektyvus ir paprasčiau Facebook savo sekėjų, kurie ir po manobalsas.lt savipatikros, atradę savyje liberalą, vis tiek balsuoja už priešingoje koordinačių pusėje esančią “konservatyviąją“ TS-LKD, nurodyti bent tris, be minėtosios “nėra daugiau už ką“, priežastis, kodėl reikėtų rinktis šią partiją, ir gal ką rado jų programoje uždegančio ir patrauklaus. Kai kurie netgi tikrai nuėjo programą pastudijuoti, bet, deja, atrado savyje tik didelį poreikį prisigerti iš nevilties.

Iš esmės, šiai programai galima uždėti aukščiau minėtos valstiečių partijos pavadinimą – o gal ją valdantiesiems krikdemai ir parašę, kai aniems loginę mintį suregzti paprastai yra per sunkus net palengvintų abitūros egzaminų neleidžiantis išlaikyti uždavinys.

* * *

Nomenklatūriniai konservatoriai, vadinantys save demokratiškais socialistais, o nuo jų pabėgę stambaus kapitalo funkcionieriai, vadinami bebrais, šiuos vadina šeškais.

Bet koks programos atsivertimas smirdi ne mažiau už šį švelniakailį žvėrelį, kurio vienintelė nauda, nebūnant politkorektišku, tai yra nudirtas ir išdirbtas kailiukas ponių tuštybei patenkinti.

Nes visą programą galima suvesti į vieną paprastą klausimą jums: jei teismas lyderį yra nuteisęs už sukčiavimą naudojantis tarnybine padėtimi valstybės tarnyboje, tai… o jūs tikrai tokio būsimo premjero norite?

Tuo viskas ir pasakyta.

Net jei senatis pagal įstatymą pasibaigusi ir prichvatizuotojų partijai šitas kandidatas yra comme il faut, kas labai daug apie juos pačius in corpore pasako, tai kaip ir neseno Bitės influencerio sukelto konkurentų Telia reklamos skandalo dvynių krepšininkų atveju, pardon my French, bet jau atgal neatkruši, taip ir atgal neatsukčiausi.

Nes yra nusikaltimų, kurie turi senatį pagal BK, bet, net ir nemoralizuojant, tačiau nesusipratėliams, besivadovaujantiems savo mirusios garbės mirusio prezidento AMB šūkiu vsio zakonno!, taip ir norisi pacituoti velionį Aurelijų Katkevičių, buvusį politinio PR benchmark: lauk iš profesijos!

* * *

Liberalių konservatorių, save vadinančiais Darbo partija, programa yra iš serijos “nenorėjome būti technokratais, nes skaičiais žmonės netiki, tai užsiėmėme beletristika apie 1111 ir kitus blėnis iš tų laikų, kai dar nepralaimėjome“.

Jų net reklaminiai klipai primena anekdotą, kur vienas kitam sugėrovai prie stalo sako: “tu mane gerbi, aš tave gerbiu, ir abu mes – gerbiami žmonės!“.

Savo laiku dabartinis europarlamentaras Viktor Uspaskich labai daug padėjo dabartiniam europarlamentarui Andriui Kubiliui ir jo Tėvynės Sąjungai vystyti energetinės nepriklausomybės projektus, o dabar, panašu, jau padės valstiečiams tuos projektus ir sugriauti.

Mane džiugina, kad jis taip ir liks Europarlamente, jei negaus premjero posto.

Nors, nesiguoskite: ši galimybė yra visai reali, dabartiniam premjerui Sauliui Skverneliui nusprendus po laimėtų rinkimų iškeisti turimą Gedimino 11 kėdę jau į Seimo spykerio, kai dabartinė erkė iš tos kėdės perbėgo pas brendžiuko liberalus.

* * *

Liberalai, kokie jie ten bebūtų ir save kaip besivadintų, atsiradus Darbo partijai reitinguose, kuri, panašu, jų visus pakrikusius balsus nusavino, nors dinastinis anūkėlis mintyse masturbuoja, kad vis tik jis čia atėmė vardan samdinio suknele su žirniukais, yra didesnio dėmesio išvis dabar mažai verti kaip ir ankstesniais laikais, kai dar nebuvo į vieną “tikrų liberalų“ partiją apsijungę.

Siūlyti be juodaodžių linksmakočių čiulpimo, žolės rūkymo ir profesinių kompetencijų pagal šlapinimosi būdą sėdint daugiau jie nebeturi ko, nes, primenu, dviejų pasų prieš kiekvienus rinkimus valkiotą klausimą valstiečių ponas Ramūnas labai demokratiškai atsakė vienu ypu referendumo būdu.

Jei kažkam išties rūpėtų tuokti gėjus, tai ir šį klausimą mikliai išspręstų analogišku referendumu mažumų nenaudai, todėl ir visokie liberalai bijosi šį klausimą dabar valkioti tiek, kiek valkiojo apie pilietybės išpardavimą su nuolaida.

Galop, klausimas de facto seniai išspęstas vyraujančiu politiniu kompromisu – net nuosaikūs konservatoriai neprieštarautų civilinei partnerystei vardan turtinių santykių galiojimo teisėje, kai savo makaulėse ir niekaip neatskiria bažnyčios nuo valstybės bei vis dar priešinasi civilinei metrikacijai, nors šioji niekaip link altorių nelenda. O ir liberalams semantika dėl partnerystės ir civilinės santuokos esminių prieštaravimų nekelia.

Beliktų tik įteisinti pataisas CK dabar jau ir de jure, tačiau Seime kelti klausimą baugu dėl menamų gražulių savo galvose, o referendume, kur dauguma sprendžia mažumų gyvenimo būdo klausimus, juk visiems akivaizdu, kad šis klausimas išvis pralaimėtų triuškinančiai, net jei jis vyktų ir ne homofobine pravardžiuojamoje Lietuvoje, nes matematika visur vienodai veikia, jei jos nepolitizuoji.

Tai ir toliau lietuviškiems liberalams beliko rūkyti tik bambuką, stebint trijų dešinėmis save tituluojančių partijų merginų kovas purvyne.

* * *

Iš dar vienų nepraeinančių rinkiminio barjero partijų dera pažymėti nebent tik lietuviškų liberalų tėvo prof. Vytauto Radžvilo įkurtą nacionalistinių konservatorių partiją Nacionalinis Susivienijimas.

Ironiška, kad kitais gerokai lietuviškesniais žodžiais šitas tautininkų pavadinimas gali būti išverčiamas kaip… Tėvynės Sąjunga.

Dar linksmiau ar liūdniau tai, kad šių programai išties galima viršuje užrašyti būtent konservatorių Tėvynės Sąjungos pavadinimą. Ir gal tai būtų logiška, kai minėtieji TS-LKD savo programą rašė valdantiesiems, o patys galėtų pasiimti jiems parašytąją.

Juolab, kad ne tik rinkimų sąrašuose trečiuoju numeriu atsiradęs rodo pasaulyje vis labiau atgimstančią tyliosios daugumos palaikomą nacionalizmo ideologiją: ar tai Brexit, ar MAGA, ar kitoks nacionalinių rinkų bei darbo vietų ir pramonės gynimas, ir pan. – tai tik kol kas lietuviška politika “išvyk lietuvį iš tėvynės ir atsivežk pigesnį gastarbaiterį“, atrodytų, veikia.

Aš gal netgi paspėliočiau, kad kai netikri vedliai, dabar TS-LKD sąraše įrašyti pirmais dviem numeriais, atkris, ir trečias numeris taps pirmuoju, tai NS mielai prisijungs, kaip savo laiku tą padarė saudarginiai krikdemai – arba nutiks taip, kaip brazauskinė LDDP prarijo Trojos Vytenio pagalba sakalinius socdemus, kartu pasisavindami ir šių pavadinimą.

Bet kad manipuliacijos ir flirtavimai su tuo populistiniu liberalizmu šioje “konservatorių“ partijoje baigtųsi, pradžioje reikia, kad TS-LKD patirtų triuškinantį pralaimėjimą bent jau šiuose rinkimuose. Nes sakoma, kad už vieną muštą – dešimt nemuštų duoda.

Tik kol kas krikdemų niekas gerai rinkimuose neatlupo, panašu, nes rinkėjui vis dar “nėra už ką daugiau balsuoti“, o dabartinė ši establišmento partija-nesusipratimas yra todėl ir vadinama “sistemine“, net jei tėra jau etatiniai sėdėtojai ant atsarginių suolelio.

* * *

Galite nesutikti su mano įžvalgomis – bent jau iki rinkimų, kurių rezultatas, panašu, nelabai skirsis nuo gaidiškų (jūsų arba kalambūro požiūriu) reitingų.

Bet dar geriau nesutikite su manimi kuo didesnėmis savo perlaidų sumomis per PayPal ir Revolut – ačiū jums!