Metai jau į galą, tačiau metų apžvalgą padarysiu kitąkart, o dabar juk laukiate Kalėdoms kokios nors dovanos, tiesa?

Ir tai, kad šio įrašo nebuvo tuomet, kai visi dvaro ir savamoksliai politologai puolė nagrinėti pasibaigusias, pagaliau, abi jos ekselencybės Dalios “Trepsės“ Grybauskaitės kadencijas, rodo tiesiog faktą, kad tame liaupsių ir pataikavimo liūne, kuris nelabai skiriasi nuo liūno vidaus politikoje ir ekonomikoje, mano komentarai pasimestų.

Dabar gi, manau, su šiokia tokia distancija verta pažiūrėti, kokį čia mėnulio peizažą (nebent e-tulpes laikysite žydinčiu sodu?) turime po jos prezidentavimo, ir netgi tai, kad kažkas pasakys, kad neaktualu dabar šį tekstą skaityti, tiesiog įrodo faktą, kiek išties nyki ir tuščia asmenybė pasitraukė iš posto, nes jos politinis palikimas, kaip suprantu, nevertas dėmesio – bent jau tiek, kad verta man parašyti čia.

Tai pradėkime nuo jos “išrinkimų“, kas yra svarbiausias jos prezidentavimo kadencijų požymis.

* * *

Pirmiausia, tai ją kėlė kaip ant šakių organinę trąšą, valdančios koalicijos terminais kalbant – pirmieji rinkimai buvo klaikuma visiška, kuomet tiek žiniasklaida, tiek ir visi prisukami politologai kalbėjo tik apie ją kaip de facto jau išrinktąją. Ir po blankios Valdo Adamkaus antrosios kadencijos pasigedimas kažkokio veiksmo buvo visiškai įsiteigta propagandistų ir įteigta lemingams apgaulė, kad ši bus kažkuo kitkuo, nes, suprask, gi eurokomisare pabuvo.

Bet į eurokomisarus, jei kas domisi ES valdymo technokratine struktūra, paprastai skiriami žmonės, kurie neturi jokios įtakos didžiųjų valstybių interesams – tai nei geras, tai nei blogas požymis. Tiesiog joks žmogus yra geriausia ES šulų požiūriu, nes nei už vieną pusę nesistengs paklodės patempti, kada visi sandėriai juk išties suderinami administracijos ir sekretoriato.

Toks va nykiausias AMB pasiųstas į ES struktūrą žmogus, buvusi dar ir jo protežė finmin poste, labiausiai tam tiko, kas ironiškai suveikė prieš patį patroną, kuriam būnant premjero poste šioji užblokavo Lietuvai euro įsivedimą (neapšnekėkite kiaulių – tos padoresnės). Nežinau, kiek genetika ar pirtelės jaunystėje įtakoja gyvenimo trukmę, bet šis epizodas dabar jau velioniui kompartijos sekretoriui-prezidentui-premjerui metelių tikrai nepridėjo, o veikiau tik patrumpino.

Bet reikia nepamiršti, kad ne tik senoji nomenklatūra rėmė šią partškolos katedros vedėją – naujoji irgi buvo suinteresuota jos rankomis prasivalyti nuo Albino Januškos arbatėlės klubo. Todėl du klanai ir laimėjo prieš trečiąjį, o jums beliko tik sumesti savo balsus į urną – lygiai taip pat sėkmingai galėjote išmesti į urną ne balsavimo, o šiukšlių prasme.

Ir šis išrinktasis boulingo kamuolys, toks pats bukai apvalus su trimis skylutėmis manipuliatoriaus pirštams sukišti, prasirito per januškinius kėglius – vienu metu Lietuva neturėjo nei vieno jėgos struktūros vadovo, vien tik l.e.p.-us, ir neaišku, kaip ta situacija atrodė strategine prasme iš šalies tiek sąjungininkams, tiek ir šalies nedraugams (tai gerai, kad Kremlius turėjo svarbesnių reikalų, nei labusų razborkės).

Kaip ir jos po to padaryti paskyrimai – nei juoktis, nei verkti, kokius “kaimiečius“ skyrė, kad dabartiniai “profesionalai“ valdžioje atrodo dar visai profesionaliai. Ypač, kada šioji pagrindiniu kriterijumi, teikiant dar praimo Prietaiso ministrus tvirtinimui, laikė kvalifikaciją (sic!) tame, kad “tie nors nevagia“, nors teiginys visiškai nekoreliavo su tikrove, kandidatams esant iš senosios nomenklatūros ir didžiausios biudžeto grobstytojų partijos. Bet tai toks tokį pažino – ant alaus pavadino, aha.

Tai, kaip vyko antrieji rinkimai, tas farsas įgavo tiek iškreiptas formas, kad apie tai nesikartosiu, nes išsamiai jau rašiau čia – Snieguolė ir 7 balčyčiai. Farsas, kuris išties numarino respubliką – kaip demokratinio valdymo formą.

O ir šios išrinktosios nenoras bendrauti su savo tauta ir žiniasklaida, tai yra išties rinktinis, kurių nelabai net tarp autokratinių valstybių vadovų surastum, nekalbant jau apie demokratines. Ko gero, netgi galingiausia pasaulyje bobutė iš Vindzoro pilies Elžbieta II pasisako urbi et orbi per metus dažniau, nei turėta ypata Daukanto a. sugebėjo per dvigubą savo kadenciją.

* * *

Bet pažiūrėkime į kitas trejas prezidentinių įgaliojimų sritis: užsienio politiką, krašto apsaugą bei teismų ir teisėsaugos priežiūrą.

Tai, kad ji parvažiavo iš Briuselio, visiškai neįtakojo jos suvokimo apie užsienio politiką. Išvis, ko gero, ji įeina į šiuolaikinės Lietuvos istoriją kaip prezidentas, kuris sugebėjo pasiųsti už horizonto net du (!) JAV prezidentus. Tikiuosi, kad šito niekas daugiau nepakartos, nes net ir vieną pasiųsti yra ne šiaip paikas, bet kenkėjiškas valstybės ateičiai gestas.

Tai Doncės komanda ją taip ir įvardino, tenebūna dabar įžeista ir Lietuvos tautinė mažuma – this Gypsy Woman™. Kurios vienintelis užsienio politikos nuopelnas – palaikyti kalėjimo ligoninėje rankutę ukrainiečių oligarchei su kasa, kur toji buvo patupdyta šalį valdžiusio kailinių kepurių vagies.

Ačiūdie (ar Tatai), tuomet nei krašto apsauga, nei užsienio politika jai užsiimti niekas neleido – Tatos aksakalai perėmė visas esmines valdžios vadžias: užsienio politiką vykdė KAM Rasa, tapusi pagal LDK tradiciją savotišku didžiuoju etmonu, o visus trepsėjimus iš pykčio, kad šioji nieko užsienio politikoje nevykdo ir nesprendžia, atsiimdavęs ant savo galvos ar subinės tik URM statytinis Audronis (prie kito praimo tą perėmė jau Linukas, turintis milžinišką tiek KAM, tiek ir URM patirtį). Na, o jos ždanoviškos akademijos “profesiniam“ suvokimui apie viešųjų finansų tvarkymą ir ekonomiką krizės metu, ačiūdie, neleido pasireikšti A. Kubilius bei I. Šimonytė, ir ten, kur jos puikybė vis tik dar kažkaip sugebėdavusi įsikišti, anot DJ Starkos, taip tik šnipštas ir gaudavęsis – tai tikrai labai gerai, kad ją pasiuntė Tata ir Ko ten, kur šioji pasiuntusi abu minėtus POTUS.

Apie teismų ir teisėsaugos sistemą, kurios vadovus tvirtina ir formaliai “prižiūri“, tai dabar dar ir klaiku kalbėti: policija vėl tampa mentais; STT vadukai pirtelėje uliavoja su korumpuotais vietos carais; VSD sukompromituota menamu CŽV kalėjimu ir nukentėjusiais jame teroristais “kaliniais“, kurių net EŽTT nesugeba identifikuoti; tulpių pašto skandalas visiškai netelpa net į sovietinės telefoninės teisės rėmus; o jos skirtus teisėjus pradėta tampyti dėl korupcijos vos tik kadencijai pasibaigus.

Dar pridėsiu, kad jos įsikišimas į kedofilijos bylą ir po dešimtmečio turi neigiamų pasekmių prokuratūros bei tyrėjų darbui.

* * *

Pats blogiausias dalykas, ką ji sugebėjo nuveikti sąjungininkų ir kaimynų atžvilgiu, tai visiškai sugriauti santykiai su kaimynais: jei prie Valdo juokauta, kad liko vienas žingsnis iki ATR atkūrimo, tai prie Dalios – lenkas vėl Giedraičiuose lietuvio kulkosvaidžio taikiklyje. Apie jos puikybės nesugebėjimą nuvykti iki latvių ir estų tų valstybinių jubiliejų progomis, tai absurdiška kalbėti, nes vienas menamas force majeure gal ir yra kažkoks atsitiktinumas, bet tikrai ne du iš eilės – čia net ne sutapimas, o sistema. Arba požiūris į kaimynus.

Tai, kaip iš regiono lyderės prie Valdo Adamkaus, galinčio santykyje su Vyšegrado šalimis turėti įtakos geopolitikai, tapome suirutės Ukrainoje bei suvereniteto praradimo Baltarusijoje katalizatoriais, kada net ir Šiaurės šalių bei Baltijos šalių tarybos apmirę, šito net neverta jau minėti – svarbu šiai poniutei buvo tik palakstyti kavutės su Angele pasiurbti ir kokį medaliuką nuo jos chebros gavus prisisegti.

Kas mums iš to? Nieko.

Tai va dar ir finale lenkai gavo savo krašto saugumui amerikiečius, estai – britus, latviai – kanadiečius, o mums jau tik pačius dabar nekovingiausius NATO karius atsiuntė – vokietukus (tarp kitko, vokiečių lakūnai iš oro policijos, koks sutapimas, irgi savotiškai reagavo į majoro Trojanovo vojažus po mūsų šalies padangę).

Taip, iš tos šalies, kuri Rusiją mato istorine partnere, ir kuriai dabar POTUS Trump, ačiūdie ir pačiam Doncei, pritaikė ekonomines sankcijas už NordStream2 dujotekį bei draugystes su mūsų istoriniais priešais ir daugkartiniais okupantais rusais.

* * *

Aš labai ir nesitikiu, kad dabartinis ekselencijus šitas Augėjo arklides sutvarkys. Nes nepanašus man niekaip į Heraklį.

Tik faktas toks ir lieka, kad geriausias buvusiosios nuopelnas tame, kad ji jau buvusioji. Deja, bet mano prognozė dar jos pirmosios išrinkiminės kampanijos metu, pasitvirtino: Lietuvos demokratijos laukia liūdnas likimas, jei ją patvirtins prezidente, ir tai išvadai buvo lemta išsipildyti.

Pasitraukusi iš politikos ši karakulinė karalienė, manau, liks tik nuošalės princese – niekam nebeįdomia ir nebereikalinga pikta pencinyke™ (foto iš zimbio.com)

Lietuva demokratijos prasme išties tapo mirusia respublika™, ir visi šie chapiteau klounai Seime ar Vyriausybėje bei savivaldybėse yra jos prezidentavimo su visu tuo autoritariniu bei nedemokratišku (ką net Batka pastebėjo) valdymo stiliumi – ko gero, partškola yra mąstymo būdas, kuris net pabuvus tarp europinių technokratų, nepasikeičia (ir dėl ko jai teko dar Linksmųjų Devyniasdešimtųjų pradžioje anksčiau laiko baigti savo studijų komandiruotę JAV mūsų sąjungininkų diskretiškai primygtiniu prašymu; tai nors bent jau hapkido juodą diržą parsibogino – kartu, deja, su asmenine neapykanta JAV ir amerikiečiams kaip sąjungininkams).

Taip, aš neturiu ką gero apie ją pasakyti. Taip, dar būdama finmin, ji prisicirkino, ir man “skolinga“ pusę šimto gabalų pinigais dėl savo paiko voliuntarizmo (blogąja prasme), kuomet įstatymai VMI galiojo atgaline tvarka. Taip, ne viskas, kas blogai, tėra tik šitos tetos su frenčiumi™ nuopelnas, bet nėra jos nuopelnų ir tame, kad tose situacijose ji ką nors pozityvaus būtų padariusi. Veikiau atvirkščiai.

Netgi tai, kad gerokai daugiau patirties politikoje ir ekonomikoje turėjusi Ingrida Šimonytė nelaimėjo antrame ture prieš tuštutę iš Pūčkorių terariumo, yra pasekmė to rinkėjų tarpe kol kas dar tik pasąmonės lygyje jaučiamo nusistatymo, kad ir šioji, suprask, buvo tulpinės protežė, todėl – ačiū, bet gal jau ačiū.

Linkiu užversti jos nevykėlišką prezidentavimo dar vieną lapą kaip kalendoriaus lapelį ir pasitikti artėjančius metus su didesnėmis viltimis. Nieko labai džiuginančio dėl pareinančios krizės bei Seimo rinkimų nesulauksime, bet šou turi tęstis, ir vienaip ar kitaip apturėsime kažkokių emocijų, išeidami pagaliau iš politinės stagnacijos – tikiuosi, kad liūnas nuo mūsų blaškymosi labiau neįtrauks, juolab, kad garbanius jau vetavo tuos tris procentus demokratijos.

Tai jums irgi linksmesnių dabar Kalėdų, o man – dovanų jūsų piniginiais pervedimais į paypal čia, kaip ir jums už tai mano padėka!