Tai jau aplankė didi šventė abi glušavotas karalystę ir respubliką skirtingose ES pakraščiuose: kaip ir prognozavau britai gavo į praimus savo seniai pažįstamą Labradurnių Borisą, o lietuviai – seną naują pertvirtintą Prezimentą Saulių.

Kadangi vidurvasaris, tai visi taip vangiai ir džiūgauja, manau.

Maža to, dauguma rinkėjų, ko gero, labiau džiūgauja dėl gražių orų, sudygusių ar postus palikusių grybų – Londonas nenumaldomai artėja į savo atostogų mėnesį (anglų mokinukai dar liepą eina į mokyklą!), o Vilnius džiaugiasi pralaisvėjusiu eismu, nes kitame krašte Lietuvos pajūryje Palangos verslininkai lieja ašaras dėl eilinio prasčiausio visų laikų sezono, tuo tarpu Klaipėdos verslininkams rengiantis savaitgalį nugirdyti tautą per Jūros šventę, ką rodo ir padidėjęs net pakeltų alkoholio akcizų surinkimas.

Tad kas mūsų laukia Ūkanotame Albione bei Gintariniame Krašte?

* * *

Kaip ir rašiau, Boriso išrinkimą praimu išties laikau teigiamu dalyku.

Ne todėl, kad mano simpatijos jam padidėjo ar kad pasikeitė mano nuomonė į tai, kokią žalą sau daro JK visuomenė prie demokratišku (sic!) būdu savo politinę valią primetusio torių elito, esant visiškam kitų politinių jėgų neveiklumui.

Tiesiog Kvanka-2 būtų pratęsusi torių partijos ir bendrai Britanijos politinę ir ekonominę agoniją. Borisas gi buvo ir yra Brexit ideologas ir kampanijos veidas. Prie Teresės dar buvo galima (angl. may – galimai leistina, kas yra ironiška) sabotuoti savo vienokį ar kitokį pozicijos palaikymą partijoje, o dabar tos pozicijos išsigrynins. Kaip ir išsigrynins visuomenės požiūris į torių partiją – tai partija, kuri ne tik sukėlė šią krizę dėl Brexit, bet kuri ir veda į JK išėjimą iš ES (gerai tai ar blogai – nelygu kaip jūs patys į tai žiūrite).

Todėl labai tikiuosi, kad Borisas nėra toks “žodžio žmogus“ kaip Saulius, ir jei pažadėjo, kad JK išeis iki spalio, tai ir išeis be eilinių persiderėjimų, atidėliojimų, ir, netgi jei reiks, be jokios sutarties, nors lordai ar bendruomenės savo rūmuose formaliai tokios galimybės šiam momentui neleidžia. Tiesiog neįsivaizduoju dabar balsavimo, kaip Parlamentas balsuos prieš pats save, kad neratifikuotų Teresės pasiraštytos išėjimo sutarties su JK – nes nei Borisas kažką ketina realiai persiderėti, nei, tiesą sakant, su juo ES kas nors ką nors nori išvis persiderėti.

Tad pagaliau Brexit is Brexit yra taip, kad tikrai bus Brexit.

O kokia Apokalipsė bus ar nebus – tai ir pamatysim spalį. Svaras, aišku, paritetą gali įgyti ne tik su euru, bet dabar ir su doleriu, tačiau ir euras dėl Brexit gali susiharmonizuoti su doleriu, tad jei jau neįvyks “eilinio impyčmento“ Doncei JAV, tai, kaip sakau: pirkite baksus ©.

Per artimiausią pusmetį ir pats Borisas perdėlios šalies vidaus politiką, pravalys partiją nuo drungnų konservatorių, ir savotiškai padės darbiečiams išsiaiškinti su savo Nupušėliu, ko jie patys nori ir, svarbiausia, kurioje Kama Sutros katalogo pozoje čiulpti mieliausia.

Na, ir dar Borisas spręs jam pakeliui nukritusias demokratijos ir ekonomikos krizes, kurios rasis nori-nenori. Labai ką pakeisti ar išspręsti jis negali, bet siūlau prenumeruoti Parlamento youtube kanalą ir pasiruošti spragėsių jų debatų stebėjimui.

Išsipildė idioto svajonė, kaip sakė toks literatūrinis veikėjas Ostapas Benderis – Boris “Labradoodle“ Johnson prie Žemėjančios gatvės 10-to numerio durų (foto iš Noted)

* * *

Nelabai kas įdomaus laukia ir Lietuvoje su mūsiškiu karjeristu Sauliumi ir jo vietiniu “profesionalių psichų“ Kabinetu.

Jau net abuojam ekselencijai akivaizdu, kad lizingo partijos šeimininkas šitą marionetę Kudirkos a. laiko tik kaip iškamšą špokams baidyti, nes kregždutės jo dėdės Vanios vyšnių sodo nelesa. Juolab, kad dauguma krikdeminių kregždučių su alko-liberalais netgi palaikė seno naujo praimo kandidatūrą ir patvirtino formaliai kitai kadencijai iki ateinančių kitų metų rinkimų.

Be kokių smulkių kiaulysčių prieš rinkimus, kaip kad su mokesčių rinkėjams atbaidyti patvirtinimu, tai kažko ypatingo jau laukti iš “naujos“ Vyriausybės irgi nereikia. Gal netgi galėtų taip nieko ypatingo ir nedaryti, nes jei sugalvos ruoštis ateinančiai krizei, tai tuomet va pasidarys neramu ne tik dėl sveiko proto trūkumo, bet ir šitų bepročių bandymo tai krizei ruoštis, atliekant ne mažiau beprotiškus judesius finansų ir biudžeto srityje.

Kas liečia patį vis dar (?) politiką, tai jis, be abejo, sieks susigalvoti sau kokią profesinę ateitį kitiems metams, kada jo darbas baigsis tiek Kudirkos a., tiek ir Gedimino pr. gale. Nes… o kam jis dabar jau reikalingas, tiesą sakant?

Jis gi net nėra politikas, jokiai partijai nepriklauso – tai čia Anglijoje esi partijos lyderis, ir jei tavo partija laimi rinkimus, tai ir į Kabineto vadovus eini. Lietuvoje, kaip matote, galima nuspirkti partiją lizingu, pasiskirti save jos garbingu pirmininku, o parlamentui bei vyriausybei pasistatyti pavadovauti kokius nors sitz-priedsedatielius (irgi lizingu).

Apsidairius, tai kam jis dabar gali savo paslaugas ir ištikimą (?) subinę siūlyti?

Krikdemai, kaip naujoji nomenklatūra, turi tradiciškai kadrų perteklių (ir tradiciškai gali rietis tarpusavyje, kurie jų kadrai yra labiau kadrai).

Socdemai, kaip senoji nomenklatūra, jau persiriejo į paluckinius ir kirkilinius, ir kažkoks paklydęs “profesionalas“ (kame?) jiems lygiai tiek pat reikalingas, kaip nuskilusi nuo jų “netikrų socdemų“ partijos dalis (nelygu iš kurios socdeminės pusės žiūrėsi).

Liberalai grįžo į natūralų savo būvį Lietuvos politikoje, kada matuosis, kurie iš jų liberalesni, nesitikėdami nieko esminio laimėti, bet net nenorėdami dėl to užtrolins ir vėl krikdemus, kurie tuoj susiries, kurie didesni liberalai arba yra tikri konservatoriai (tai jei kas ten ir laimės postus, tai partinė inkvizicija, bet į jos budelius šitas mentas nelabai tinkamas – čia reikia uolesnio kataliko stropumo).

Totoškės su darbiečiais, kaip ir kitoks nacionalistinis ar populistinis gaivalas, nemato iš mušto praimo jokios pridėtinės vertės. Tiesą sakant, totoškinis libdemų įkūrėjas Paksius bent jau į prezidentus buvo prasimušęs, o šitas ir to nesugebėjo. Tai kam jis toks?

Manote, kad kurs kokią nors savo politinę jėgą? Tai tegul pradžiai kokią nors savivaldą pabando laimėti – net abejoju, ar ras tokią Seimo rinkimų apygardą Lietuvoje (išrinktas Karoliniškėse dabar – o tai net ne savivalda), kur užsiregistravęs eiliniu seimūnu prasmuktų dirbti vardan tos ir dar rentos. Ypač, jei pystelės krizė tuomet, ir rinkėjai jam sukars visus pelnytus ar išmanytus šunis.

Tai belieka dabar praimui privatizuoti didesnę dalį korupcijos (tarkime, einamasis miškų savininkų teisių ir finansinių srautų kontrolės klausimas) ir užsiimti vardan sportinio intereso savo deklaratyviu hobiu – kapstymusi sode ir daržininkyste, prisimenant, kokiu valstiečių (sic!) lyderiu jis buvęs, kad dar ir istorija domisi, nes jis jau yra istorija.

* * *

O man belieka jums padėkoti už finansinę paramą čia: paypal.com/punkonomics